Search Results for: "Lietuvos dvarai"
Lietuvoje kadaise buvo labai gilios dvarų tradicijos, o dvarininkai turėjo didelę įtaką valstybei. Nuo seno dvaras laikomas kultūros židiniu. Lietuvos dvaras buvo diplomatijos, mokslo, meno centras.
Filmas ,,Ana geraširdė“ gilinasi į žmogų, negalintį pasipriešinti jį kontroliuojančiam ir išnaudojančiam. Į žmogų, kuris aukodamasis tariamai aukai pats ja…
Rugsėjo 3 d. Rokiškio rajone, prie sienos su Latvija įsikūrusiame Ilzenbergo dvare išskirtinį koncertą surengs vienas žinomiausių šalies atlikėjų – Andrius Mamontovas. A. Mamontovo koncertas bus pirmasis tokio masto kultūrinis renginys regione: planuojama, kad šventėje dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių iš aplinkinių miestelių, miestų ir visos Lietuvos.
Užaugusi Žemaitijoje, gyvenanti Aukštaitijoje kūrėja Dalia Stalauskienė su savimi fotoaparatą pasiima kasdien, kaip namų raktus. Ramaus būdo mažakalbė žemaitė dėl gero kadro nešoka nei į ugnį, nei į vandenį, nes viską, kas gražu, pamato šalia savęs, tvirtai stovėdama ant žemės.
Paklausus Lietuvos gyventojų, su kuo dažniausiai asocijuojasi vasaros atostogos, turbūt neretai būtų galima išgirsti atsakymą – su Lietuvos pajūriu, ramiu poilsiu Nidoje ar pramogomis Palangoje. Tačiau Vakarų Lietuva – ne vien Baltijos pajūris, tai ir įspūdingi dvarai, istorinio ir kultūrinio paveldo objektai bei unikalios gamtos vietos.
Nemunu į Lietuvą šimtmečiais brovėsi kryžiuočiai, daug kraujo nuplovė upė… Natūraliuose jos šlaituose išlikę ryškūs XIII – XV amžių karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Tai Palemono kalnas, Gedimino kapo kalnas, ant kurių stovėjo Pieštvės ir Veliuonos pilys, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Traukos objektai šiose vietose – tai renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys su savo parkais, dvarai – Gelgaudiškio, Belvederio, Veliuonos ir Ilguvos.
Dubysos kilpos, vingiai, senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių.
„eXtreme 2x100km” – “Kruvinuoju keliu” – tai pirmasis kasmetinis masinis nekonkurencinio pobūdžio trijų dienų pėsčiųjų žygis, skirtas garbingoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kovoms, vykusiomis Panemunės ruože nuo Jurbarko iki Kauno, su kryžiuočiais paminėti.
“eXtreme 2x100km” projektas – unikalus, lietuviškas, tarptautiniame žygių pasaulyje analogų neturintis renginys, kurio metu didelė dalis žygeivių pasiekia savo fizinių, psichologinių ir moralinių galimybių ribas. Tai absoliuti kova su savimi palydima žodžiais “Ryžtas, Valia, Garbė”.
Tikriausiai dar nei viena valstybė (organizuojanti tokio pobūdžio renginius) pasaulio žygių istorijoje nėra turėjusi tokio plataus, visaapimančio ir kompleksinio žygio maršrutų pasirinkimo vieno renginio metu kokį turėsime šitame renginyje! Ir štai kodėl.
Dalyviai ir maršruto etapai:
1) Masiškiausia, linksmiausia ir lengviausia dalis. Žygyje bus net 4 tarpiniai etapai – jie skirti pradedantiems ir naujiesiems žygeiviams, visiems žmonėms, nuo didelio iki mažo, nuo jauno iki senyvo, norintiems tiesiog aktyviai, šauniai ir linksmai praleisti laiką gamtoje su savo draugais, šeimomis, bendraminčiais ar bičiuliais. Pagal norus ir galimybes žygeiviai galės įveikti vieną ar kelis tarpinius etapus. Į diplomą bus įrašytas bendras įveiktas kilometražas.
Siūlomi tokie tarpiniai žygio etapai:
a) Kaunas –Zapyškis ~ 20 km
b) Gelgaudiškis – Jurbarkas ~ 20 km
c) Jurbarkas – Raudonė ~ 25 km
d) Kulautuva – Kaunas ~ 20 km
2) Nebus nuskriausti bėgikai ir dviratininkai. Jie lygiagrečiai galės galynėtis 4-iuose maratonuose! Dviratininkams bus įteikti diplomai su bendru įveiktu kilometražu, o bėgikai, įveikę 4 maratonus (tai jau Ultramaratonas) bus apdovanoti eXtreme 2x100km medaliais – Riterio Kryžiumi.
Bėgikai ne tik bėgs šituos 4 maratonus, bet dar ir “aiškinsis“ tarpusavyje, kuris iš jų greičiausias sumuojant tarpinių maratonų įveikimo laiką.
Siūlomi maratonai:
a) Kaunas – Kriūkai ~ 42 km
b) Kriūkai – Jurbarkas ~ 42 km
c) Jurbarkas – Seredžius ~ 47 km
d) Seredžius – Kaunas ~ 46 km
3) Pagaliau priartėjome prie mūsų patyrusių žygeivių! Tai žmonės (kariškiai ir civiliai) turintys daugelio metų žygių patirtį tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Žygeiviai nebijantys ilgų distancijų, turintys gerą psichologinį ir fizinį pasiruošimą. Mūsų elitiniai žygeiviai pėsčiomis įveiks pilną eXtreme 2 x 100 km atstumą maršrutu Kaunas – Jurbarkas – Kaunas. Jiems iškilmingai bus įteikti Riterio Kryžiai prie Kauno miesto Rotušės.
Renginio data ir žygio maršrutas:
Pirmas etapas (birželio 30d.- liepos 1d.): Kaunas (Karo muziejus)– Kačerginė – Zapyškis – Plokščiai – Gelgaudiškis – Kiduliai – Jurbarkas. Viso: 100 km per 24 val.
Startas numatomas birželio 30d. 10val. prie Vytauto Didžiojo Karo muziejaus.
Antras etapas (liepos 1 -2 d.): poilsis Jurbarke; Viso: 24 val.
Trečias etapas (liepos 2-3 d.): Jurbarkas – Skirsnemunė – Panemunės Pilis – Raudonės pilis – Veliuona – Seredžius – Vilkija – Kulautuva – Kaunas (Rotušės aikštė). Viso: 100 km per 24 val.
Finišas numatomas liepos 3d. 10-15val. prie Kauno Rotušės.
Visas žygio maršrutas drieksis pačiomis vaizdingiausiomis panemunės vietomis: istoriniai miestai ir miesteliai, šimtmečius menantys piliakalniai, pilys, dvarai ir regioninis Panemunių parkas, visa tai matys žygio dalyviai.
Mūsų tikslas šiuo žygiu paskatinti žmonės keliauti, aktyviai ir prasmingai praleisti laisvalaikį bendraminčių būryje, patirti naujų įspūdžių, todėl mes norime ir siekiame, kad tokiame renginyje dalyvautų kuo daugiau žmonių. Kviečiame miestų ir seniūnijų gyventojus kartu su mumis dalyvauti šiame renginyje.
Šiais metais žygyje turėsime ir svečių iš užsienio: Latvijos, Estijos, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos ir Lenkijos.
Pėsčiųjų žygių asociacija – visuomeninė, nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindiniai veiklos tikslai ir uždaviniai yra:
vienyti keliauti mėgstančius žmones, propaguoti keliavimą pėsčiomis kaip aktyvią, kultūringą ir aplinką tausojančią laisvalaikio praleidimo formą;
ugdyti Lietuvos žygių mėgėjų patriotiškumą, pilietiškumą, meilę gamtai, puoselėti kultūros ir istorines tradicijas;
kasmet organizuoti masinius nekonkurencinio pobūdžio dviejų ar daugiau dienų žygius;
bendradarbiauti, dalyvauti bendruose projektuose Lietuvoje ir užsienyje su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, žygeivių klubais, lietuvių išeivių bendruomenėmis kitose valstybėse; valstybinėmis institucijomis;
Registracija ir visa pilna informacija apie renginį: www.pesciujuzygiai.lt