Search Results for: "Lenkijos istorija"
Magdalena Komorowska z Nalęcz-Gorskich (1900–1989 m.) – lenkų bajoraitė, vaikystę ir jaunystę praleidusi Žemaitijoje, vėliau Peterburge ir Vilniuje. Po II pasaulinio karo Komorowskių šeima buvo perkelta į Lenkiją, kur iki savo mirties ir gyveno autorė. Maria Magdalena Komorowska turėjo dešimt anūkų, vienas jų – dabartinis Lenkijos Prezidentas Bronisław Komorowski.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kviečia į paskutinę šio sezono baleto premjerą – choreografės Anželikos Cholinos sukurtą baletą „Barbora Radvilaitė” pagal Stasio Vainiūno, Arvydo Malcio, lenkų kompozitoriaus Henriko Mikalojaus Gureckio (Henryk Mikolaj Gorecki), kitų kompozitorių muziką.
Spektaklio muzikos vadovas – Robertas Šervenikas, dailininkai Marijus Jacovskis ir Juozas Statkevičius. Premjeriniai baleto spektakliai numatomi gegužės 27, 28 ir 29 dienomis.
Barboros vaidmenį balete rengia primabalerina Olga Konošenko ir A. Cholinos spektaklyje „Ana Karenina” išgarsėjusi balerina Beata Molytė. Žygimantą Augustą šoks Eligijus Butkus ir Martynas Rimeikis. Karalienę Boną – Živilė Baikštytė ir Rūta Kudžmaitė, Žygimantą Senąjį – Aurelijus Daraškevičius. Spektaklyje šoks visa LNOBT baleto trupė, dalyvauja mimanso, choro artistai.
Barbora Radvilaitė (1520-1551) – viena garsiausių Lietuvos istorinių asmenybių, Lenkijos karalienė, Žygimanto Augusto antroji žmona. Užsisklendusi intymių išgyvenimų pasaulyje, neturėjusi jokių politinių aspiracijų ir tik žadinusi jas savo artimiesiems ir amžininkams, ji sukėlė tikrą sąmyšį to meto valstybės gyvenime ir vien savo buvimu paliko jame ryškų pėdsaką. Neįtikėtina, unikali karalių meilės istorija šį kartą atgims baleto spektaklyje.
„Lietuviams Barbora Radvilaitė – grožio ikona, meilės stebuklas. Mano užduotis – maksimaliai priartėti prie istorinės tiesos. Tačiau kad ir kaip pasakočiau, istorikams tai bus mano, kaip kūrėjos, tiesa. Turiu lietuviško kraujo ir esu idealistė, todėl šią meilės istoriją idealizuosiu. Ir darysiu tai su dideliu malonumu. Noriu, kad mes negyventume vien svetimų šalių istorijomis, juk turime tokią ryškią savąją!” – sakė teatro žurnalui „Bravissimo” choreografė A. Cholina.
Pasak kūrėjos, ji siekia sukurti tokį spektaklį, kurio niekada niekam nekiltų ranka išimti iš repertuaro. „Noriu, kad jo siužetas konkuruotų su kitais klasika tapusiais libretais ir reprezentuotų mūsų šalį, Lietuvą, iš pačios gražiausios pusės”, – teigia A. Cholina.
Tradicinė, jau X kartą Vilniuje rengiama Lenkų kino savaitė, kaip ir kiekvienais metais, pasiūlys ir kaimynų kino aktualijas, ir pakvies prisiminti kelis iškilius praeities filmus. Be abejo, tai filmai ambicingiems ir išrankiems žiūrovams, iš kino laukiantiems ne pigių jausmų ar triukų, bet originalaus požiūrio, gilių minčių ir kūrėjų meistriškumo.Tačiau jie tikrai nedvelkia mirtinu nuobodžiu ar pseudoreikšmingumu. Filmai gali nustebinti humoru, ironišku požiūriu į istoriją ir kino stereotipus. Lenkų kine niekad nestigo originalių asmenybių. Jų filmuose visada gausu refleksijų ne tik apie Lenkijos dabartį ir praeitį, bet ir apie tai, koks turi būti šiuolaikinis kinas. Todėl visai nestebina, kad didžiausi šios savaitės filmų novatoriai – lenkų kino klasikai Andrzejus Wajda ir Jerzy Skolimowskis.
Devyni Lietuvos raiteliai pirmadienį išlydėti nuo Valdovų rūmų Vilniuje į „Meilės žygį Valdovų keliu” Krokuvos link.Ištvermingaisiais žemaitukų žirgais keliaudami per buvusias Abiejų tautų respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.
Praėjusį rudenį iki Juodosios jūros žemaitukų žirgais nujoję lietuviai ruošiasi naujam žygiui. Rugpjūčio 8 dieną devyni raiteliai prie Valdovų rūmų Vilniuje ketina pradėti „Meilės žygį Valdovų keliu“ Krokuvos link. Žemaitukų žirgais keliaudami per buvusias Abiejų tautų respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.
„Šiandien yra aktualu prisiminti bendrą istoriją, kuri dažnai pamirštama. Lietuvių ir lenkų santykiuose šiuo metu susidariusi negatyvi atmosfera, kurią norime bendromis pastangomis išsklaidyti, juk ilgą laiką buvome viena valstybė, mus jungia šimtametė praeitis, kurios pagrindu galime kurti draugišką ateitį“, – teigia projekto „Meilės žygis Valdovų keliu“ idėjos autorius ir organizatorius, pats visą kelią josiantis ant žirgo, Giedrius Klimkevičius.
Raiteliai drauge su palyda senuoju Jogailaičių keliu ketina per aštuoniolika dienų įveikti apie 1000 kilometrų. Rugpjūčio 26 – ąją žygeiviai turėtų pasiekti buvusią Žygimanto Augusto karališkąją rezidenciją – Vavelio rūmus Krokuvoje.
Dvi viduramžių sostines – Krokuvą ir Vilnių – jungiančiu keliu, anot profesorės Raimondos Ragauskienės, dažnai vykdavo bendri Lenkijos ir Lietuvos valdovai. Prieš 460 metų šiuo keliu Žygimantas Augustas parlydėjo Barboros Radvilaitės palaikus į Vilnių, todėl šis kelias yra gavęs „meilės kelio“ vardą.
Į „Meilės žygį Valdovų keliu“ išjoti ruošiasi septyni vyrai ir dvi moterys. Dešimtasis raitelis iš Lenkijos prisijungs kirtus Baltarusijos – Lenkijos sieną.
Kelionei buvo pasirinkti žemaitukų veislės žirgai, kurie žygyje iki Juodosios jūros patvirtino savo rūšies unikalumą. Žemaitukai pasižymi ypatinga ištverme, energingumu, nereiklumu ir universalumu. Tačiau šios veislės žirgų, kurie savo patikimumą įrodė dar Vytauto Didžioje laikais ne viename istoriniame mūšyje, yra likę ne daug.
„Aš asmeniškai į žygį vėl išsiruošiau dėl žemaitukų veislės išsaugojimo. Pats į žygį keliausiu su žemaituke Žyga, kuri maudėsi ir Juodosios jūros bangose. Turėtume didžiuotis žemaitukų veisle, jos neeilinėmis savybėmis ir pasistengti dėl šios veislės išsaugojimo“, – teigia „Meilės žygiui Valdovų keliu“ besiruošiantis Česlovas Marcinauskas iš Kernavės.
Istorinis žygis bus įamžinamas video medžiagoje, iš kurios vėliau planuojama sukurti dokumentinį filmą. „Meilės žygio Valdovų keliu“ naujienas galima sekti žygio dienoraštyje www.vilnius-krakow.com .
Mėgstate lenkišką kiną? Mes tai labai, todėl su nekantrumu laukiame jau kitą savaitę startuosiančios lenkų kino savaitės, kurios metu žadama pristatyti net keturiolika naujų kino darbų.
Savaitgalio kaimyninės Lenkijos sostinėje gali ir nepakakti. Net ir tuo atveju, jei užsimanysite pasivaikščioti tik po senamiestį ir atsipūsti miesto parkuose bei skveruose.
Pristatome tik dalį to, kur jums siūlo apsilankyti Varšuvos turizmo biuras.
Šviečiančių ir muzikuojančių fontanų parkas (Multimedialny Park Fontann)
Pilies pašonėje, netoli senamiesčio, fontanas įkurtas tik šiemet, tačiau savo grožiu prilygsta garsiausiems pasaulio fontanams Barselonoje (Ispanija), Las Vegase (JAV) ir Osakoje (Japonija).
Pro 367 kiaurymes fontanas per 1 minutę iššauna 30 tūkstančių litrų vandens ir yra apšviestas 300 LED reflektorių. Šviesos lazerių spektaklius čia lydi klaiskinė ir pop muzika. Tarp jų – ir Frederiko Šopeno bei Lady Gaga kūriniai.
Dviejų parko fontanų „Vandens – šviesos – muzikos“ šou galite išvysti kiekvieną penktadienį ir šeštadienį šiltuoju metų periodu. Gegužės ir rugsėjo mėnesiais šou prasideda 21.00 val., o birželį, liepą ir rugpjūtį – 21.30 val.
Varšuvos Praga (Warszawska Praga)
Istorinė Varšuvos širdis – Praga – garsėja menu. 2006-aisiais šioje miesto dalyje išdygo amžinai grosianti tautiškos muzikos grupė. Penketas muzikantų miestelėnams ir turistams primena apie neatsiejamą miesto kiemelių komponentą – muziką. Prie paminklo esantys suoliukai tiesiog „prašosi“ prisėsti.
ageidaujate kokio seniai girdėto gabalo? O gal tarpukario muzikos? Bus! Tereikia iš vietinę SIM kortelę naudojančio mobiliojo telefono numeriu 7141 išsiųsti žinutę su tekstu KAPELA ir pageidaujamo kūrinio numeriu. Visas jų šimpukas išvardintas ant būgno.
Ir tai dar ne viskas Pragoje. Pramoniniai pastatai čia virto meno studijomis, teatrais ar pramogų klubais. Ząbkowska ir Lapkričio 11-osios (11 Listopada) gatvės džiugina ir dabar – net ir po pasaulinių karų joje išsaugotas praeities autentiškumas.
Frederiko Šopeno keliais (Miejsca związane z Fryderykiem Chopinem)
Lenkų pianistas ir kompozitorius yra bene garsiausias Varšuvos gyventojas. Šiame mieste jis praleido pirmuosius 20 savo gyvenimo metų. Per šį laikotarpį Fryderyk Franciszek Chopin studijavo muziką ir net spėjo išgarsėti.
Eidami Lenkijos sostinės gatvėmis pamatysite ne vieną pastatą, kuriame jis lankėsi ar buvo apsistojęs. Jei tingite bastytis, keliaukite tiesiai į muziejų, esantį Ostrogskių rūmuose (pałac Zamoyskich, Okólnik g. 1).
50 kilometrų į vakarus nuo sostinės yra F. Šopeno gimtinė – Żelazowa Wola kaimelis, kurioje jis praleido vos kelis mėnesius. Čia taip pat veikia muziejus (Dom Urodzenia Fryderyka Chopina, Żelazowa Wola 15).
Senamiestis (Stare Miasto)
Pasivaikščiojimas senamiesčio gatvelėmis leis jums pailsėti nuo miesto centro šurmulio. Siauri skersgatviai ir jaukių kavinių apsuptos aikštės leis pasinerti į amžių istoriją. Vasarą ir senamiestyje ir naujamiestyje nuolat girdisi muzika, vyksta teatro spektaklių pasirodymai, po atviru dangumi veikia meno galerijos.
Nepamirškite apsilankyti ar bent praeiti Karalių rūmų, Zigmanto Vazos kolonos, Sapiegų rūmų, Pacų rūmų, Graikų ortodoksų bažnyčios, Šv. Jono Krikštytojo Katedros, Račinskių rūmų, Šv. Martino, Jėzuitų, Šv. Dvasios, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo, Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Šv. Kazimiero, Šv. Inocento bažnyčių, Kanauninkų skvero, Senosios ir Naujojo miesto turgaus aikščių, paminklo Varšuvos simboliui Undinei, Istorijos muziejaus, paminklo Varšuvos sukilimui, Keturių vėjų rūmų, gynybinės sienos ir Barbakano, Aukščiausiojo teismo pastato, Krasinskių, Muodzejovskių, Branickių rūmų, Colegium Nobilium, Varšuvos arkyviskupijos namų, Krokuvos vyskupijos rūmų, 1794 m. Kosciuškos sukilimo herojaus Jano Kilińskio paminklo, Nobelio premijos laureatės Marijos Sklodovskos-Kiuri muziejaus, Mažojo kareivėlio statulos.
Taip pat atodangos buvusiame viduramžių laikų sąvartyne Góra Gnojna, kuriame dabar veikia skulptūrų parkas. Pasivaikščiojimas akmeniniais senamiesčio laiptais taip pat išliks atmintyje.
Vandens rūmai ir karališkasis parkas (Zespół pałacowo-ogrodowy Łazienki Królewskie)
Nuostabus parko ir rūmų kompleksas įvardijamas kaip vienas gražiausių Europoje. Pastatytus 17 amžiuje rūmus supa unikalus kraštovaizdis. Šis architektūros paminklas iškilo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio – paskutinio bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovo – dėka. Tuo metu rūmai tarnavo kaip vasaros rezidencija ir garsėjo kaip ketvirtadienio vakarienių vieta.
Povonzkų kapinės (Cmentarz Powązkowski)
Varšuvos senamiesčio Volios (Wola) rajone esančios kapinės užima 43 ha. Palyginkite su Vatikano miestu – 44 ha. Kapinėse laidota nuo 1792 metų. Čia ilsisi daugybė garsių asmenų, o jų paminklai – unikalūs mažosios architektūros šedevrai.
Vilanovo rūmai ir parkas (Zespół pałacowo-parkowy w Wilanowie)
Tuometinis Varšuvos priemiestis Vilanovas buvo Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jono III Sobieskio ir Augusto II bei aristokratijos vasaros rezidencija. Tai puikus Europos baroko pavyzdys. Rūmus supaitališko baroko stiliaus sodas ir angliško stiliaus parkas. Šiuo metu Vilanovas tarnauja kaip svarbių kultūros renginių ir koncertų vieta. Buvusiose arklidėse veikia Plakatų muziejus.
Kultūros ir mokslo rūmai (Pałac Kultury i Nauki)
pastatas iškilęs 1955 metais kaip „tarybinių žmonių dovana“. Tai socialistinio realizmo architektūros pavyzdys ir iki šiol aukščiausias pastatas Lenkijoje. Rūmuose įsikūrę teatrai, muziejai, kino ir koncertų salė. Iš 31-ojo pastato aukšto atsiveria nuostabi Lenkijos sostinės panorama.
Varšuvos sukilimo muziejus (Muzeum Powstania Warszawskiego)
Minint 60-ąsias Varšuvos sukilimo metines ir visiems kovojusiems ir žuvusiems už šalies nepriklausomybę atminti, 2004 m. atidarytas šiuos įvykius įamžinęs muziejus. Lankytojus buvusiame tramvajaus elektros stoties patalpose įrengti interaktyvūs ekranai, rodoma vaizdo ir grafinė medžiaga.
Nacionalinis muziejus (Muzeum Narodowe)
Šiame muziejuje sukaupta turtinga eksponatų kolekcija – nuo antikos iki moderniųjų laikų. Pastatas iškilo tarpukario laikotarpiu. Antrojo Pasaulinio karo metais čia slapta saugoti Karališkosios pilies lobiai. Šiuo metu muziejuje lankytojams pristatomos ne tik nuolatinės, bet ir kilnojamos parodos iš viso pasaulio. Muziejaus kieme pristatoma Lenkijos kariuomenės muziejaus paroda.
Koperniko mokslo centras (Centrum Nauki Kopernik)
Tai bene naujausias pramogų centras Varšuvoje, duris atvėręs vos praėjusių metų lapkritį. Centro misija – kelti lankytojų žingeidumą, padėti geriau pažinti pasaulį. Čia galima atlikti įvairius bandymus ir pagaliau suprasti, dėl kokių priežasčių kyla vienas ar kitas gamtos reiškinys. Lankytojų čia laukia šimtai atrakcijų, tarp kurių poemų kūrimo mašina, žemės drebėjimo simuliatorius, viesulas ir skraidantis kilimas. Mokslo centras įsikūręs Wybrzeże Kościuszkowskie g. 20.
Varšuvos zoologijos sodas (Warszawski Ogród Zoologiczny)
Įkurtas dar tarpukariu, 1928 metais. Dabar sode gyvena keli tūkstančiai gyvūnų. Norint pamatyti rudąsias meškas meškas, net nebūtina užsukti į patį Zoologijos sodą. Jis įkurdintos gerai praeiviams matomoje vietoje šalia Solidarumo alėjos. Zoologijos sodas yra Ratuszowa g. 1/3.
Varšuvos universiteto biblioteka (Biblioteka Uniwersytetu Warszawskiego)
Pastato fasadas kiek primena atverstą knygą ir yra vienas iš įdomiausių šiuolaikinės architektūros sprendimų Lenkijos sostinėje. Po ant pastato stogo įrengtą sodą galima pasivaikščioti bet kuriam.
Sunku išsirinkti?
Visada padės Varšuvos turizmo biuras, turintis specialių pasiūlymų vaikams, parkų ir gėlynų mylėtojams, norintiems pakeliauti Frederiko Šopeno maršrutu. Čia taip pat rasite įvairiausių renginių tvarkaraštį.
2016 metais Varšuva taps Europos kultūros sostine.
Parengė Nerijus Drochneris
Nuotraukos: WarsawTour.pl
Jei negalite atsispirti fantastiškiems geriausios grafikos sukurtiems pasauliams – kompiuteriniai žaidimai yra tai, ko jums reikia. Atrinkome geriausius kompiuterinius žaidimus, kuriuos turite įsidiegti dabar pat.
Šiais metais Merkinė (Alytaus raj.) tikrai pelnytai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių raj.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu.
Ar žinote, kurio miesto senamiestis yra laikomas naujausiu Europoje? Tai – Varšuvos senamiestis, kadaise sugriautas, o po Antrojo pasaulinio karo ir vėl atstatytas. Lenkijos sostinėje – nepakartojama naktinė miesto panorama, pačiame miesto centre žaliuojanti gamta, turtingą Varšuvos istoriją menantys atkurti pastatai ir gardžiosios pączki spurgos. Ar jau įtikinote save, kad trumpai vasaros kelionei verta rinktis šį miestą?