Search Results for: "LGBT"
Nors Baltic Pride Lietuvoje vyksta kas trejus metus, daugelis pritars, kad Vilniuje trūksta kasmetinio festivalio, suburiančio pokalbiui, ieškančio tapatumų, naikinančio atskirtį ir švenčiančio LGBT* lygybę ir teises. „Kreivės“ sieks užpildyti šią tuštumą. Pagrindinė festivalio erdvė filmų peržiūroms, renginiams ir bendravimui bus kuriama Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, rugpjūčio 21–28 dienomis.
Kino teatre „Skalvija“ jau antra savaitė vyksta nemokamų LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) filmų festivalis. Užvakar teko sudalyvauti dokumentinio filmo „Amerikos bastūnas“ („American Vegabond“, 2013) peržiūroje ir išeiti su, švelniai pasakysiu, ne kokia nuotaika.
Nuo didžiulį atgarsį sukėlusių Baltic Pride eitynių praėjo metai, pakankamai laiko grįžti į įprasto gyvenimo vėžes ir užsimiršti. Tačiau to padaryti neleis Vilniaus LGBT* festivalis „Kreivės“, pristatantis dokumentinį filmą apie šį renginį, „We Can Be Gay Today. Baltic Pride 2013“. Kūrėjų iš Prancūzijos sukurtoje juostoje užfiksuotos eitynės „Už lygybę“ primins, kas ir kaip iš tiesų įvyko ir leis viską stebėti mažiau šališkomis kino kameros akimis.
Maždaug prieš metus Rusija priėmė įstatymą prieš „gėjų propogandą“, draudžiantį švietimą apie lesbietes, gėjus, biseksualus, transeksualus (LGBT), jų kultūrą.
Niujorkietis Bradenas Summersas – patyręs romantinių akimirkų medžiotojas. Savo nuotraukų kolekcijoje jis sukaupęs daugybę kadrų, kuriuose poros atrodo dar labiau įsimylėjusios nei yra iš tiesų.
Dažnai visuomenė pamiršta, kad žmonės, gyvenantys kitokį gyvenimą ir išpažįstantys jai neįprastas tiesas, žinoma, nedarančias jokios žalos, turi teisę gyventi negirdėdami užgaulių žodžių, nesigėdydami savo identiteto, kurio jie negali pakeisti. Netradicinės orientacijos žmonės privalo turėti lygiai tokias pat „privilegijas“, kaip ir heteroseksualūs asmenys. Tokią žinutę siunčia Danielis Arzola savo projektu „I‘m Not a Joke“, taip stengdamasis atkreipti žmonių dėmesį į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų) teises.
Jaunosios kartos kino režisierius Romas Zabarauskas naujienų turi ne kasmet, ne kas mėnesį, o maždaug du kartus per dieną.
Ketvirtadienį aštuoniolika Vilniaus kavinių pasipuošė vaivorykštės spalvos lipdukais – tokia netradicine akcija buvo skelbiama, jog šiose vietose seksualinių mažumų atstovai yra visada laukiami.
Romas Zabarauskas metai po premjeros išplatino „Porno melodramą“ internete ir palinkėjo nepilnamečiams gėjams drąsos
Šiandien, praėjus lygiai metams nuo pirmojo lietuviško filmo apie gėjus premjeros „Kino pavasario“ festivalyje, „Porno Melodrama“ nemokamai paviešinta internete. „Tikiuosi, kad filmas pagaliau suras savo žiūrovus – visų pirma gėjus ir autorinio kino gerbėjus“, teigia 21‘erių metų filmo režisierius Romas Zabarauskas, šiuo metu tęsiantis kino studijas Niujorke. „Apie mano filmą Lietuvoje nuomonę turi daug kas, bet matė jį palyginus retas. Pagaliau bus proga pasižiūrėti. Jeigu nors daliai žiūrovų filmas sukels emocijų, privers susimąstyti apie homofobiją Lietuvoje – mano tikslas bus pasiektas.“
Tačiau toks „Porno melodramos“ platinimas kertasi su 2010-ų metų kovą įsigaliojusia nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisa. Pagal naujausią pataisos versiją nepilnamečiams turėtų būti ribojama informacija, kuria „skatinama kitokia nei Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo bei šeimos kūrimo samprata“. Tuo tarpu internete filmas bus prieinamas visiems. „Taip, mano filmas labai aiškiai parodo ir teigiamai nušviečia gėjų poros bendrą gyvenimą, o ne Konstitucijoje įtvirtintą heteroseksualią santuoką.“ – neslepia režisierius R. Zabarauskas. „Ir jų gyvenimą griauna ne homoseksualumas, o būtent homofobija.“.
Romas Zabarauskas pradėjo vystyti „Porno melodramos“ idėją pats būdamas nepilnametis, todėl nemano, kad platinimas internete galėtų kam nors pakenkti. „Esu prisiregistravęs Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainėje Gayline.lt, kur sulaukiu privačių žinučių iš įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenančių gėjų, norinčių pamatyti mano filmą. Tarp jų yra ir nepilnamečių. Visų pirma jiems ir skiriu šią progą pamatyti „Porno melodramą“. Puikiai žinau kaip sunku priimti save tokį, kokiu esi, kai visi aplink tau prieštarauja. Todėl linkiu visiems nepilnamečiams gėjams drąsos.“
Prieš metus „Kino pavasario“ festivalio metu rodytas filmas sulaukė plačios visuomenės reakcijos ne tik dėl drąsios temos, bet ir dėl jaunojo režisieriaus aštraus pasisakymo homofobijos tema. Prieš filmo premjerą R. Zabarauskas neslėpė savo homoseksualumo ir teigė, kad „turi keistis ne gėjai, o Lietuva“.
„Porno melodrama“ grįžta į Lietuvą apkeliavusi daugiau nei dešimt tarptautinių kino festivalių; tarp jų – Berlyno kino festivalio Panoramos programą, geriausių NVS ir Baltijos šalių filmų festivalį „Kinošokas“, Torino, Meksikos, Kopenhagos LGBT filmų festivalius. Trumpo metražo filmas pasakoja apie dramatišką jaunų žmonių meilės trikampį. Jonas, po ilgos draugystės su savo vaikinu Matu, nusprendžia kartu su juo emigruoti iš neapykanta gėjams garsėjančios Lietuvos. Jiems reikia pinigų, todėl Jonas sutinka vaidinti pornografiniame filme kartu su savo buvusia mokyklos laikų mergina Akvile. Bet ar ji pamiršo savo meilę Jonui ir susitaikė, jog jis – gėjus?
Jaunų žmonių pasirinkimus ir santykius įtaigiai kuria Marius Repšys („10 priežasčių“, „Savižudis“, „Bergenas“), atlikęs Jono vaidmenį, Kurčio slapyvardžiu prisistatantis aktorius-mėgėjas, filme vaidinęs Matą, ir Vilma Kutavičiūtė, Maskvos teatro akademijos GITIS studentė, „Porno melodramoje“ įkūnijusi Akvilę. „Porno melodramoje“ taip pat išvysime aktorius Irmantą Bačelį ir Neringą Bulotaitę, kurie sukūrė epizodinius Jono brolio ir motinos vaidmenis.
„Porno melodramą“ montavo Gintarė Sokelytė, muziką sukūrė elektroninės muzikos kūrėjas SoulSonic, operatorius – Paryžiuje kuriantis suomis Ville Piippo. Filmą prodiusuoja Všį „Rain Studio“ prodiuserė Ksenija Koženkova ir pats režisierius Romas Zabarauskas.
Pirmasis LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) filmų festivalis „Kitoks kinas“ rugpjūčio 24 d. prasidės autobiografine juosta „Aš įamžinau savo meilę“ („I shot my love“, Vokietija, 2009), kurioje
gvildenama ne tik homoseksualumo, bet ir tautiškumo, patriotiškumo problematika.