Search Results for: "Kristupas Sabolius"
„Žmogui, kuris siekia pastovumo, kūrybiškumas yra pavojingas, nes reiškia kaitą. Todėl dažnai patys savyje nužudome kūrybiškumą“, – sako filosofas ir rašytojas Kristupas Sabolius. Jo teigimu, kūrybiškas yra tas, kuris nebijo keistis ir atsiverti naujoms perspektyvoms. Apie kūrybiškumą ir jo vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje bus kalbama jau šiandien prasidedančiame forume kūrybiškumui ugdyti „Kūrybinės jungtys“, kuriame pranešimą skaitys ir K. Sabolius.
Birželio 6-15 dienomis Portugalijoje vykusiame Tarptautiniame Festroia kino festivalyje Igno Jonyno „Lošėjas“ buvo apdovanotas prizais už geriausio aktoriaus vaidybą ir geriausią filmo scenarijų. “Sidabriniais delfinais” už geriausią aktorių lietuvių filme „Lošėjas“ įvertintas Vytautas Kaniušonis, už geriausią filmo scenarijų – Kristupas Sabolius ir Ignas Jonynas.
Šį trečiadienį, kino teatro „Pasaka“ organizuojamuose kino vakaruose, skirtuose garsiausiems ir įtakingiausiems Europos kino režisieriams, kino kritikė Izolda Keidošiūtė kalbins vieną ryškiausių Lietuvos teatro personų – Oskarą Koršunovą. Režisierius dalyvaus ketvirtojoje ciklo “Kino vakarai su Izolda” paskaitoje, skirtoje italų kino klasikui Federico Fellini.
13 paskaitų ciklo metu kino kritikė I. Keidošiūtė pristato tokių kino meistrų kaip L. Bunuelis, R. Bressonas, L. Viscontis, F. Fellinis, M. Antonionis, P.P. Pasolinis, I. Bergmanas, J.L. Godardas, F. Truffaut, K. Kieslowskis, A. Tarkovskis, S. Parajanovas ir R.W. Fassbinderis gyvenimą bei kūrybą. Kiekvienos paskaitos metu vakaro herojų pristatyti padeda vis naujas kviestinis svečias. Paskaitų cikle jau dalyvavo tokie garsūs Lietuvos kultūros veikėjai kaip kino režisierius Audrius Stonys, kino kritikas Ramūnas Aušrotas, rašytojas bei filosofijos mokslų daktaras Kristupas Sabolius.
Šį trečiadienį, 18:30 val. “Kino vakaruose su Izolda” viešėsiantis teatro režisierius Oskaras Koršunovas pasidalins savo mintimis apie klasikinį Europos kiną bei paskaitų klausytojams papasakos, kokią įtaką jo kūrybai turėjo italų kino klasikų kūryba. Paskaitų cikle laukiama ir daugiau svarbių svečių. Ciklo paskaitoje, skirtoje I. Bergmanui, dalyvaus kino režisierius Algimantas Puipa, Naujosios bangos autorius pristatyti padės kino kritikė Živilė Pipinytė.
OKT/Vilniaus miesto teatras, vienas produktyviausių Lietuvos nevalstybinių teatrų bei apskritai daugiausiai gastroliuojantis teatras šalyje, 15 metų veiklos jubiliejų paminėjo dešimt dienų nepertraukiamai trukusiu festivaliu.
19-asis tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ pakvietė į Lietuvos kino industrijos vakarą, kurio metu buvo išdalyti pirmieji penki apdovanojimai ryškiausiai sužibėjusiems kino kūrėjams. Renginys vyko ypatingoje vietoje – didžiausiame Baltijos šalyse Vilniaus kino klasterio audiovizualiniame paviljone. Festivalio direktorei Vidai Ramaškienei ir paviljono direktoriui Aidui Akcijonaičiui simboliškai perkirpus seną kino juostą, ši nauja ilgai laukta kino erdvė buvo iškilmingai atidaryta.
Festivalis „Kino pavasaris“ jau ant nosies – ketvirtadienį įvyks jo atidarymas. Programoje 247 filmai, tad pasiklysti joje ne taip ir sunku. Išnaršiau ją ir skersai, ir išilgai, tiksliau – stengiausi pažiūrėti kuo daugiau būsimo festivalio filmų, o kurių nespėjau, dėl vienokių ar kitokių priežasčių įtraukiau į must see sąrašą. Labiausiai kol kas sužavėjo programa „Baltijos žvilgsnis“: į kurį filmą dūriau, į tą pataikiau. Tačiau šį penkioliktuką, kuris turėjo būti dešimtuku, sudariau prieinamesnį masėms. Žinoma, kiek apskritai toks renginys kaip „Kino pavasaris“ gali būti orientuotas į masinį skonį.
61-ajame San Sebastiano filmų festivalyje įvyko pasaulinė filmo „Lošėjas“ premjera. Pirmą kartą kino istorijoje filmas iš Baltijos šalių dalyvauja „Naujųjų režisierių“ („Kutxa-New Directors”) programoje.
Šių metų knygų mugėje Vilniaus universitetas pasiūlys intelektualinę naujieną – pirmąjį Lietuvoje filosofinį veikalą apie vaizduotę. Dėstytojo ir rašytojo Kristupo Saboliaus veikalas „Įnirtingas miegas“ diskutuoja tiek su klasikiniais mąstytojais, tiek su šiuolaikinais autoriais, pateikdamas originalią viziją retai teoriniuose svarstymuose nagrinėjama tema.
Priešingai nei devyni iš dešimties programuotojų, Linas geba rišliai dėlioti sakinius ir gerbia merginas, vadindamas jas damomis.