Search Results for: "Kristina P."
„Dieną naktį… Aš tave matau“, – brailio raštu prabilo gamta žmogui, apakusiam nuo šiuolaikinės civilizacijos dėmenų, nebereginčiam natūralios aplinkos grožio, pamiršusiam savitą gamtos abėcėlę. Tokią frazę prieš dvejus metus „ištarė“ menininkės Kristinos Šaltytės, kuriančios aplinkos meną, kūrinys „Aš tave matau“, pristatytas Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose.
Pristatome plaukų stilistę ir įvaizdžio konsultantę – „Femina Bona“ mokymo centro kirpėjų specialybės dėstytoją Džiuljetą Petrulienę, kuri mūsų skaitytojams patars, koks plaukų…
Daugybės muzikinių projektų dalyvė, žymiausių šalies atlikėjų pagyras susirinkusi pritariančioji vokalistė, nuo vaikystės muzikos garsų apsupta dainininkė Rūta Žibaitytė šiandien debiutuoja kaip vieno žmogaus orkestras – Ruta Loop.
Paskutinį liepos savaitgalį „Meno avilys“ ir asociacija „Aikas Žado“ kviečia kino kūrėjus, tyrinėtojus ir mėgėjus susitikti jau ketvirtus metus vykstančioje kino stovykloje. Šiųmetė stovykla, kurios tema „Kinas ir garsas“, liepos 25–28 d. įsikurs Žeimių dvaro sodyboje.
Visą liepos mėnesį ŠMC kiemelyje rodomus „Kino po žvaigždėmis“ filmus galėsite stebėti keturis kartus per savaitę. Šią savaitę žiūrovų dėmesiui pasiūlysime tris aistrų kupinas istorijas ir dokumentinę kino odisėją.
Dažnas iš mūsų yra girdėjęs apie „Skalvijos kino akademiją“, kurioje ugdomi 9-10 klasių moksleiviai. Tačiau ką daryti, jeigu tau jau nebe 16-olika, planai studijuoti kiną nėra konkretūs, o žinių norisi čia ir dabar? Kino centras „Skalvija“, matydamas tokių mokymų poreikį siūlo kino kursus – mokymo programą, skirtą suaugusiems ir jaunimui nuo 16 metų. Būtent tokiuose mokymuose vieną dieną atsidūriau ir aš, tapusi „kino režisūros“ kurso klausytoja.
Kai parašiau laišką Vilniaus universitete dėstančiam filosofui Kęstui Kirtikliui su siūlymu pasikalbėti apie „Kartą Y“, sulaukiau teigiamo atsakymo su šiokiu tokiu „bet“: „Jei norite pakalbėti su skeptiku, – prašom“. Kaipgi nenorėsi? Žinoma, dvejonių būta – ar tikrai įvadiniam žurnalo temos straipsniui tinka skeptiškas požiūris į ją. Pabandyti tikrai buvo verta ir galva linkčioti klausant teko mažiau nei paprastai…
Ji jauna, talentinga, turinti tikslą ir tvirtai jo siekianti. Iš pirmo žvilgsnio vargiai pasakytum, jog ši žavi šviesiaplaukė kasdien čiumpa teptuką, dažus ir stoja prie molberto realizuoti savo kūrybinių idėjų. „Šiuolaikinio dailininko portretas nebūtinai atitinka gerokai romantizuotą, giliai kenčiančio, su nutįsusiu megztiniu vaikštančio ir galo su galu nesudurianačio menininko stereotipą“, – šypsosi tapytoja Kristina Ališauskaitė. Jūsų dėmėsiui – pokalbis apie tapybą, nūdienos menininkų realybę ir beretės sindromą.
Apie šokoladą visuomet sklandė šimtai mitų. Ypač merginų tarpe: „šokoladas baisiai storina!“, „šokoladas yra pats kaloringiausias maistas!“, „nuo šokolado dygsta spuogai!“ ir taip toliau. Nesakau, kad juose nėra tiesos, ir juo labiau nedrįstu teigti, jog šitoje savo rašliavoje pati neprimeluosiu! Straipsnį parašiau prisiskaičiusi įvairiausių tekstukų (ačiū Delfi, Alfa ir mamos knygelei su nuplyšusiu viršeliu). Jų dėka sau įrodžiau, ir noriu įrodyti kitiems, paprastą dalyką – jei skanu, tai ir valgyk!
Kaip praneša leidykla „Kitos knygos“, „2006 m. rugsėjį nužudyta Rusijos žurnalistė Ana Politkovskaja šiandien tapo tikra XXI a. ikona, simbolizuojanti tiesų žodį ir bekompromisę laikyseną prievartos, žudynių bei karų pasaulyje. Pradėjusi rašyti Rusijos valdžiai itin nepatogiomis Čečėnijos karo temomis, ji nepabūgo valstybės grasinimų ir pilietiškai drąsiais straipsniais toliau plėšė melo šydą nuo grobuoniškos Putino Rusijos, prisidengusios karo prieš terorizmą mitu. Rašė tol, kol jos nepakirto samdyto žudiko kulka…“