Search Results for: "Knygų pusryčiai"
Esama vaikų, kurie mieliausiai skaito pasakas, kiti įspūdžių ieško siaubo istorijose, treti renkasi tik tas knygas, kurios priverčia kvatotis iki nukritimo. Mergaitės jautrios jausmingoms istorijoms, berniukai neatsiplėšia nuo veiksmo kupinų romanų. Kiek vaikų, tiek ir nuomonių, poreikių, pageidavimų. Tačiau kai kurios knygos panaikina ribas tarp berniukų ir mergaičių, bei tarp skirtingų skonių.
Rašytojos Valerie Thomas storijos apie susivėlusią raganėlę, vardu Vinė, visame pasaulyje susilaukė milžiniško populiarumo. Pirmoji knyga pasirodė 1987 m., o jos dailininkas Korky Paul iš karto laimėjo prestižinį Vaikiškos knygos apdovanojimą.
Vaudenbergų šeimoje auga penki skirtingo amžiaus vaikai, bet vienintelis, kuris sielojasi dėl to, kad šeima iš miesto persikelia į kaimą, yra Tomas. O kaip kitaip? Juk vaikinukas mieste grojo gitara roko grupėje, o senojoje užeigoje, kurią nusipirko Tomo tėvai, jautiesi tarsi grįžęs į Viduramžius. Tikra tremtis. Nors mažiesiems Vaudenbergų vaikams, atrodo, viskas čia labai patinka!
Jei pažįstate dėdulę Petsoną ir katinėlį Findusą (žalikelnį kalbantį katinėlį), tikriausiai jau žinote, kad nuobodžiauti su jais neteks. Naujojoje Sveno Nordqvisto istorijoje „Findusas išsikrausto“ ypač.
Šioje knygoje susipažįstame su kitokia, dar nematyta Kristina Sabaliauskaite. Dabartinio gyvenimo realijos, kasdienio stiliaus dialogai, šiuolaikinis slengas kūrinyje pinasi su preciziškais nesenos praeities gyvenimo epizodais.
Kaip prasideda stebuklingi ir dideli žygiai? Garsiomis fanfaromis, eiklių žirgų kanopų keliamais dulkių debesimis, tvirtų it mūras riterių šarvų skambesiu? Ne visada, oi ne visada. Ir smagiausia, kai jos prasideda KITAIP, tarkim: „Didelėje didelėje pievoje gyveno mažas mažutėlis karžygiukas, vardu Bagulis. Ir turėjo Bagulis mažą mažutėlį obuolmušį arkliuką Ragulį“… Būtent taip prasideda „Nieko rimto“ išleista knyga „Karžygiuko istorija“.
Sakoma, jog vaikų lūpomis kalba tiesa. Garsiojoje Hanso Christiano Anderseno pasakoje apie karaliaus drabužius sakinį „Karalius nuogas!“ ištarė ne koks nors rūmų dvariškis, bet vaikas. O tėvai, kurių mažosios atžalos jau moka kalbėti ir nenuilsdamos klausinėja „kodėl?“, galėtų papasakoti daugybę vaikų „perliukų“ ir netikėtų pastebėjimų apie gyvenimą. Kartais atrodo, jog jų galvelėse tupi kažkas, kas pasufleruoja neįtikėtinas mintis.
Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią (parengė kun. Kęstutis Dvareckas ir dr. Andrius Navickas) – knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija ar moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.
Kartais, kad būtum laimingas ir širdelė būtų iki viršaus pripildytą gerų jausmų, reikia labai nedaug. Apkabinti artimą, iš visų jėgų bėgti pievomis, prie ko nors prisiglausti, šokti tol, kol kojos kilnojasi, išeiti pasivaikščioti lietui lyjant (su dideliu margu skėčiu ar be be jo), uždainuoti smagią dainą ar pasmaližiauti.
Pasakojama, kad Možaisko rajone yra toks Rūgpienių kaimas. Galbūt vyresni dar prisimena jį iš animacinių filmukų, o štai mažesni gal visai nė nežino. Leidyklos „Nieko rimto“ išleista Eduard Uspenskij knyga „Dėdė Fiodoras, šuo ir katinas“ – puiki proga prisiminti ir susipažinti. Juolab, kad filmuke tiek maža ko telpa, o knygoje… Nesibaigiančios linksmybės!