Search Results for: "Kaip būti optimistu"
Vienas iš pastarojo amžiaus didžiausių optimistų buvo ganėtinai gerai žinomas ekonomistas- Julian Simon. Nors daugelis ekonomistų ir gamtosaugininkų šaukdavo apie gresiantį populiacinį sprogimą, Julian Simon visada sakydavo, kad viskas praeis kaip praeina ir dabar ir visi gyvens eilinius normalius ir paprastus gyvenimus. Vertinti, kad jis buvo teisus ganėtinai lengva, nes šie jo žodžiai buvo pasakyti 1970-1980 metais, o kaip žiniai mūsų gyvenimas nevirto kažkokia tragedija ir mes toliau gyvename ganėtinai gerai.
Tai yra pats puikiausias pavyzdys kiekvienam, kad buvimas optimistu yra tikrai ganėtinai geras dalykas. O kaip juo būti dabar ir patarsime:
Pastatyk sienas depresijai. Apsiribok nuo pesimistų ir krūvos blogai nuteikiančios informacijos, esančios žiniasklaidoje
“Be optimistic – It’s good for your health.”
Motivational Pictures, Motivational Quotes | Forward this Graphic
Šypsokis gerokai daugiau ir dažniau. Nors tai gali nuskambėti ir kiek kvailokai, tačiau tai ištiesų padeda. Be to mokslininkų yra įrodyta, jog šypsojimasis net ekstremaliose situacijose pakeičia žmogaus psichologiją.
Tikėk, kad viskas pasiseks kaip įmanoma geriau. Tai yra gana paprasta: tiesiog kiekvienoje situacijoje viską apmatavus galvok apie geriausią arba bent jau labiausiai tikėtiną atvejį. Ne- tai nepadarys tavęs kvailiu nematančiu realybės, tai tiesiog padarys tave žmogum tikinčiu savimi ir įžvelgiančiu pačius geriausius dalykus.
Įžvelk ką nors gero. Kiekvienoje situacijoje ieškok pačių geriausių dalykų ir gyvenk tomis optimistųfrazėmis kaip ,,rytoj ateis kita diena” arba ,,saulė rytoj kils iš naujo”. Net ir dabartinėse situacijose, kaip, kad finansų krizė galima įžvelgti gerybinius dalykus pavyzdžiui, kad ne piniguose laimė ar tai, kad iš krizių galime mokytis mes jaunoji karta ir padaryti mūsų pasaulį kiek geresnį. Neveltui ir mano istorijos mokytojas, visuomet sako, kad istorijoje niekada nebūna nieko tik blogo, visada kiekvienoje situacijoje galima atrasti ir kažko gero ir naudingo.
Tauras Tunyla – 23-jų metų sportininkas, kuris kartingo trasose jau nuo penkerių metų. Pirmą kartą ant nugalėtojo pakylos jis užlipo būdamas vos septynerių. Šio sportininko sąskaitoje – daugybė laimėjimų: ne vieną kartą jis yra tapęs „50cc“ , „M-125 Junior“ kartingo čempionu, turi tris „Autoplius Fast Lap“ varžybų nugalėtojo metinius titulus ir daugelį kitų pergalių. Tauras sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama paskatinti domėtis automobilių sportu, ir papasakojo savo istoriją. Kaip pats pats teigia, vienas jo tikslų – užkrėsti žmones meile šiam sportui.
Gegužės 7-14 d. Vilnių „okupuos“ kūrybiškumo ir partnerystės atmosfera – prasideda tradicinė Dizaino savaitė, šiemet susijungusi su pirmą kartą Lietuvoje rengiamu tarptautiniu inovacijų festivaliu IF.
„IF…Vilnius ir Dizaino savaitė“ pasiūlys itin įvairiapusišką programą, kuri turėtų sudominti ir miestiečius, ir verslininkus bei valdžios atstovus, ir studentus bei moksleivius. „Inovacijos – tai ne tik technologijos. Iš tiesų, šiandien inovacijų varomoji jėga – kūrybiškumas“, – sako Lietuvos inovacijų centro (LIC) direktorius dr. Kastytis Gečas. Pasak Lietuvos dizaino forumo (LDF) direktoriaus Vytauto Gurevičiaus, inovacijų ir dizaino sąsajas liudija ir faktas, kad kitose šalyse inovacijų festivaliai taip pat rengiami kartu su dizaino savaitėmis.
„Tikime, kad renginių gausa ir įvairovė šiemet paskatins juose apsilankyti ne tik „prisiekusius“ dizaino mylėtojus, bet ir tuos, kurie paprastai sako, jog dizainu nesidomi – vieši renginiai ir netikėti objektai turėtų neprasprūsti ir pro atsitiktinių praeivių akis“, – sako V.Gurevičius.
Kad būtų lengviau orientuotis, rengėjai tradiciškai išleidžia dizaino žemėlapį, kurį bus galima rasti visų renginių vietose ir Vilniaus bei Kauno kavinėse. Taip pat su renginiais (pagal norimą datą ar pobūdį) padės susipažinti interneto tinklapis Innovationfestival.lt bei lauko plakatuose integruoti UPCODE barkodai, kuriuos nufotografavus mobiliuoju telefonu, interneto ryšio dėka bus patenkama į virtualų Dizaino žemėlapį, programą arba konkurso „O kas jeigu…“ aplinką.
Po oficialaus festivalio atidarymo, jau gegužės 6 d. Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks trumpų pristatymų vakaras „PechaKucha Night“, kurio metu skirtingas sritis atstovaujantys pranešėjai savo idėjomis su publika dalinsis specialiu PechaKucha formatu: 20 skaidrių po 20 sekundžių – viso 6 min. 40 s.
IF festivalio, jau vykusio Barselonoje, Lisabonoje, Kortryjke bei Milane, istorija bei rudenį Taline planuojamas surengti festivalis bus pristatyti Vilniaus Savivaldybėje įsikursiančioje parodoje „IF kampas“. Diskusijos apie kultūrinių ir kūrybinių industrijų reikšmę bendruomeniškumo stiprinimui, dizaino naudojimą miesto inovacijoms, menų inkubatorių perspektyvas bei kitus mokslo, meno ir verslo bendradarbiavimo aspektus vyks gegužės 10 d. rengiamoje nemokamoje konferencijoje „Kūrybiškumas ir partnerystė – pagrindiniai inovacijų elementai“.
Visą festivalio savaitę miestiečių akį trauks „Domus galerijos“ remiama iniciatyva „O kas jeigu… kartu atgaivintume Gedimino prospektą“ – jo kavinių, restoranų, viešbučių, knygynų, drabužių, grožio bei optikos salonų vitrinose praeiviai išvys netikėtus dizaino objektus – nuo tarptautinių dizaino ikonų iki naujų lietuvių dizainerių darbų, languose „įrėmintų“ firmine festivalio juosta.
Daug lankytojų šiemet tikisi sulaukti ir trečią kartą rengiamas Dizaino savaitgalis, gegužės 12-15 d. žadantis daugiau nei 80 renginių.
Pasak V.Gurevičiaus, mažai girdėjusiems apie Lietuvos dizainerių pasiekimus bus aktuali apžvalginė paroda „Lietuvos dizainas“, kurioje bus eksponuojami geriausi Lietuvos dizainerių realizuoti darbai, garsinantys Lietuvą tarptautinėse parodose bei per pastarąjį dešimtmetį pelnę dizaino apdovanojimus. Šia paroda bus siekiama inicijuoti “Nacionalinio Dizaino Prizo” konkursą, skatinantį pramonę atsigręžti į inovacijas ir dizainą.
Norinčius išplėsti akiratį turėtų sudominti Energetikos muziejuje vyksiančios parodos „Baltarusijos dizainas“, Šiaurės šalių dizaino ekspozicija “Architektai kuria dizainą”, KutFlux prieplaukoje įsikursiantis „Dizainas žemaitiškai“ bei Fluxus ministerijoje vyksiančios parodos – „Dizainas be dizaino”, „Gegužio žiedai” ir kt. „Designovation“ renginių lankytojai gali tikėtis interjero, apšvietimo bei santechnikos dizaino naujovių, pristatytų šį balandį vykusioje Milano baldų parodoje.
„IF Vilnius ir Dizaino savaitės“ proga Lietuvoje apsilankys garsūs Skandinavijos architektai – Thomas Sandell (Sandell Sandberg, partneris); Lars Larsen (KiBiSi, partneris); Lars Vejen (Schmidt Hammer Lassen Design, vadovas); Einar Olafsson (Arkiteo, vadovas); Dagny Bjarnadottir (LAND-ARkT, vadovė) bei šriftų dizaineris Ken Barber, visą savaitę dirbsiantis su Vilniaus Dailės Akademijos studentais prie šriftų kūrimo technikų ir inovatyvių metodų bei surengsiantis atvirą paskaitą.
Verslo atstovus sieks sutraukti grafinio dizaino specialistų Roberto Jucaičio ir Aušros Lisauskienės vedamas nemokamas seminaras „Ženklodaros tendencijos ir pasirinkimas: pelningas verslas, lojalūs vartotojai ir išskirtinumas”, vyksiantis VDA Dizaino inovacijų centre.
Paskaitos apie kūrybingumą neaplenks ir kitų Vilniuje įsikūrusių švietimo įstaigų – 4 universitetuose ir 4 kolegijose teatro akademijos dėstytoja Adrija Čepaitė ir profesionalus lektorius Nerijus Miginis studentams ne tik pasakos, kodėl verta būti kūrybingais, bet ir skatins pasipraktikuoti.
Net 75 5-7 kl. moksleiviai iš 5 Vilniaus miesto mokyklų, piešę ir rašę idėjas, kaip įsivaizduoja svajonių mokyklą, dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse, kur su dizainerio Jono Malinausko, psichologės Rositos Pipirienės ir architektų (Jolanta Kaušpėdaitė, Miglė Puzonienė, Dovilė Martinaitytė, Romas Viešchnickas, Ingrida Darčanovaitė-Purvelienė) pagalba kurs savo įsivaizduojamos svajonių mokyklos projektus 3D formate.
Festivalio metu vyks ir 4 konkursai: architektai bei studentai varžysis idėjomis “EKOnamas optimistui”, o daikto dizaino konkursas [neformate] eksponuos geriausius Miesto inovacijų darbus. Publikos ir komisijos išrinktų nugalėtojų projektai bus siūlomi įgyvendinti Lietuvos miestuose ir masinei gamybai. Specialų konkursą rengiantis kūrybinis kultūrinis kooperatyvas „Vienasdu“ kviečia iš dizaino atimti materialumą ir jį perteikti A1 formato popieriaus lape naudojantis tik šriftu. Tuo tarpu visi norintys fantazuoti be ribų kviečiami tinklapyje Innnovationfestival.lt pateikti įvairiausias idėjas konkurse „O kas jeigu…“. 10 šio konkurso nugalėtojų gaus ne tik firminius festivalio marškinėlius, bet ir pakvietimus į menų fabrike LOFTAS gegužės 14 d. įvyksiantį uždarymo renginį „IF..Vilnius ir Dizaino savaitės Dūzgės“, kuriame gros vieni žymiausių hip-hop kultūros pradininkų Raw Sugar (JAV).
Absoliuti dauguma žmonių savo gyvenimo tikslus suveda į tris dalykus: sveikatą, turtą ir laimę. Ir jei dėl pirmųjų dviejų negalime skųstis – gyvename amžiuje su pažengusiomis medicinos technologijomis, esame nepalyginamai turtingesni už savo protėvius – tai trečiasis atrodo kur kas sunkiau pasiekiamas. Netgi atvirkščiai – dauguma mūsų esame kur kas nelaimingesni (ir tik apie 30 procentų Vakarų pasaulio žmonių sakosi esą „iš esmės laimingi“). Tai yra vienas didžiausių išsivysčiusio pasaulio paradoksų – su dideliu turtų pagausėjimu mes esame mažiau patenkinti savo gyvenimu.
Tad kas yra ta laimė?
Atsakymą į šį klausimą ištisus šimtmečius bando rasti politikai ir psichologai, žurnalistai ir ekonomistai. Laimės siekis yra daugelio filosofinių tyrimų objektas, beje, šiais laikais labai madingas. Ir, žinoma, vienareikšmio atsakymo nėra.
Žiūrint iš istorinės perspektyvos, žmonėms laimė ilgai reiškė vien išgyvenimą (per marus, karus ir revoliucijas), taip pat – turtą, sveikatą, socialinį statusą, skanesnį ėdalą, galimybę keliauti (prisiminkite save okupacijos metais). Tačiau tai buvo tik atibutai. Nes dabar mums jau nebereikia rūpintis išgyvenimu, ėdalu ar leidimu išvažiuoti. Mes gyvename taip gerai, kad išvis kartais erzina suvokimas, kad visi mirsime. Ir kai gyvename geriausius laikus, vėl nenumaldomai iškyla tas pats klausimas: kaip dabar tapti laimingu? Mašinos, aksesuarai, moterys, greitis, prašmatnūs automobiliai – ar tai yra laimė? Gal tai yra šeima? Vaikai? Pripažinimas? Galite visa tai turėti, tačiau pripažinkite, kažkodėl vis tiek negana. Ir besisukančio kaip voverė rate vyro niekas taip neerzina, kaip paslapčia sau užduodamas klausimas: „kada pagaliau aš būsiu laimingas?“
Pavyzdžiui, prisiminkite save laimingiausiu kiekvieno krikščionio metų laiku – per Kalėdas… Ar ne tos dienos yra laimės etalonas? Kai reikia be perstojo valgyti, gauti dovanas, kurių Jums visai nereikia ir būti su žmonėmis, su kuriais Jums visai neįdomu? Ir jei Kalėdos nepadaro Jūsų laimingu, tai kas tada gali padaryti?
Žinoma, iš esmės laimės samprata yra subjektyvus dalykas. Galima jausti nenusakomą laimę, kai laimi „Žalgiris“ arba įkvėpus gryno oro. Prieš penkiolika metų lyg tai laimingi buvo tie, kurie dalyvavo turto dalybos, dabar tarsi laimingi yra tie, kas yra užsitikrinę gerbūvį bei pripažinimą…
Mums atrodo, kad mes žinome, kaip tapti laimingu, tačiau greitai suvokiame, kad nieko nežinome… Mes dažnai maišome hedoniką (psichologijos atšaka, studijuojanti malonius ir nemalonius išgyvenimus ir tai, kas daro mus laimingus – malonumo techniką) su hedonizmu (malonumų paieška kaip gyvenimo principas) – nors šių žodžių šaknis vienoda, tačiau skirtumas tarp jų begalinis. Mums atrodo, kad laimė tai prisiryti ir būti sočiam, pergulėti su visomis patraukliomis moterimis ir gauti visus pasaulio pinigus bei žaisliukus. Tačiau hedonizmas iš esmės yra tiesiog bandymas pabėgti nuo nelaimingumo…
Nes laimė – tai ne vien kančios nebuvimas. Laimė yra kur kas daugiau, nei vien akimirka. Kiekvienas žmogus gali būti laimingas, valgydamas neišpasakytai skanų „McDonald‘s Big Tasty“ sumuštinį, kurį suvalgius lieka tik kartėlis bei graužatis. Taip ir su laimės paieškomis. Kas iš to, kad viską turite, o Jūsų moteris miega su kitu? Kas iš to, kad vadovaujate tūkstančiams, o nuosavi vaikai Jūsų nekenčia ir nemyli? Kas iš to, kad Jūsų nuotrauka pasirodė aukštuomenės kronikoje, o gydytojas negailestingai pranešė, jog turite teniso kamuoliuko dydžio auglį?
Nes sėkmė yra tik įžanga į laimę, bet ne laimė, jokiu būdu. O laimė nėra vien momentas, ji visada yra procesas. Nes, kai viską pasiekiate, ateina tuštuma – o ji visada pavojinga. Prisiminkite, kiek daug pasaulyje sklando istorijų apie nusižudžiusius čempionus, aktorius ar menininkus, sulaukusius pripažinimo. Nes svarbiausia šiame gyvenime – tai tikslai. Nes tik tikslas padeda sustiprinti dabarties teikiamus malonumus. Ir jis turi būti prasmingas ir malonus.
Tačiau kaip atskirti, kurių tikslų siekti? Meilės ar pinigų? Rūpintis sveikata ar niekada ja nesirūpinti? Ar leisti laiką su šeima, ar vengti jos?
Atsakymus tegali pasakyti tik Jūs pats. Aiškūs tikslai yra paprastai apibrėžiami – tai aukštas koncentracijos ar dėmesio sutelkimo laipsnis (nepastebite, kaip prabėga laikas), greitas darbo ir elgesio įvertimas, pastangos, kurios nėra nei pernelyg lengvos, nei pernelyg sunkios, galimybė jausti aplinkybių kontrolę bei atlyginimas už tai. Kaip bebūtų keista, bet visada buvo laimingi žmonės, išpažįstantys konservatyviąsias vertybes – tradicijas, šeimą, darbinę etiką. Nešiojantys kostiumus ir ryšintys kaklaraiščius. Besimėgaujantys tyliais malonumais. Besirūpinantys kitais…
O juk nepaskysiu nieko naujo, tvirtindamas, kad turtas yra ne vien pinigai, bet tai ir aplinka, ir mūsų kultūros kokybė ir virš visko – mūsų tarpusavio santykių stiprumas. Nes laimė – tai balansas tarp šeimos ir darbo, sekso ir meilės, savo laiko ir kitų laiko. Nes svarbiausia laimėje yra asmeniniai santykiai su kitais žmonėmis. Skaudus klausimas, bet teisingas – kas pasidarys nelaimingas, jei Jūs staiga mirsite? Jei nėra tokio, tada tai yra problema. Todėl pirmas ir pagrindinis žingsnis į laimę yra įvertinti žmones, kurie Jus supa. Prieš pradedant galvoti apie judėjimą kitomis kryptimis ieškant laimės, pažvelkite prieš šokdamas – galite staiga suvokti, kad nėra taip blogai tai, ką jau turite… Darbas sekasi, svoris krenta ir neauga, pinigų daugėja, šeima jaučiasi gerai, saulė šviečia – primityvu, bet ar ne primityvumas ir daro mus laimingus?
Daugelis iš mūsų laimę gali rasti sporte, mene ar literatūroje. Kitiems tai gali reikšti žaidimą kompiuteriu arba sprendžiant dėlionę. Meditacija yra vienas seniausių ir tikriausių būdų tai pasiekti tokią būseną. Iš esmės mes visada laimingi, kai kažką darome, ir nelaimingi, kai nieko nedarome – nuobodulys kenkia sveikatai. Žinoma, ne visi, kurie yra laimingi yra tiesiog nuobodžiaujantys – dauguma iš mūsų beprasmiškai plėšosi. Tačiau pagrindinis skirtumas tarp mūsų laiko ir tai, kas vyko prieš 20 metų yra tai, kas auga kartu su turtu – tai pasirinkimas. Pinigai mums atneša daugiau pasirinkimo gyvenime ir pakelia mūsų aspiracijų bei siekių lygį. Tai aiškiai pozityvūs dalykai, bet jie taip pat turi ir blogąją pusę. Kai visuomenės gyvenimo struktūros išsiderina ir galimybės pasiekia svaiginančius greičius, mums jau nebeaišku, ar mes esame tinkamuose santykiuose, ar dirbame tai, kas mums yra geriausia, ar mums reikėtų gyventi didesniame name ar vairuoti kitokį automobilį.
Kartais sakoma, kad laimė – tai žinojimas, ko gali iš savęs reikalauti, ir tai padarydamas. Bet būtina ir nusiteikti, kad laimė nėra nuolatinė būsena, galite ten patekti netikėtai, galite niekada jos nerasti. Juoba kad laimė visada ateis ir praeis…
Ar galima išmokti laimės? Akademikai mano, kad taip – galimybės susikurti pozityvią aplinką gali padėti mums pagerinti savo nuotaiką, ugdyti pasitikėjimą savimi, gerinti sveikatą ir savijautą. Žemiu pateikta, kad jų manymu, yra laimingas žmogus.
LAIMINGAS ŽMOGUS YRA TAS, KURIS:
Myli – meilės jausmas yra dažnai lyginamas su stimuliacijomis, kurias sukelia nedidelės narkotikų – „spydo“, „ecstasy“ ir herpoino dozės. Mat, meilės jausmas suteikia organizmui savąją heroino versiją – endorfinus. Jie malšina skausmą ir leidžia dopaminui bei noradrenalinui (vienas daro mus laimingus, kitas suteikia galimybę mėgautis gyvenimu). Ir kai meilė trunka ilgesnį laiką, poveikis yra dar didesnis. Tyrimai yra parodę, kad vyrai, kurie pabučiuoja savo žmonas prieš išvykdami į darbą, ilgiau gyvena, mažiau padaro avarijų keliuose, taip pat – turi didesnes pajamas, nei tie, kurie to nedaro. Tačiau esame ir šiokių tokių trūkumų – tyrimai taip pat parodė, kad nelaimingai vedę vyrai, kurie išsiskyrė buvo ne laimingesni už tuos, kurie nelaimingai vedė, bet liko santuokoje.
Daug mylisi – nes seksas nėra vien giminės pratęsimas, tai ir išgyvenimo priemonė. Vyrai, kurie mylisi 116 kartų per metus gyvena 1,6 metų ilgiau nei tie, kurie vos pasiekia tradicinį Europos vyrų vidurkį – 58 kartus per metus. Vaikinai, kurie tai padaro 350 kartų per metus, turėtų gyventi aštuonis kartus ilgiau… Teoriškai.
Bėgioja – galite net nevaikščioti į sporto salę, bet du kartus per savaitę išėję pabėgioti duosite savo kūnui endorfinų. Be to, jei geriate, pasistenkite bent tris dienas per savaitę neišgerti.
Mąsto pozityviai – optimistų kraujo spaudimas yra visada mažesnis, nei pesimistų. Jei Jums užplūsta pykčio protrūkiai, pasistenkite rasti būdą, kaip juos įveikti.
Valgo vaisius – nes jie gamina aminorūgštis, kurios yra geros psichologinės būsenos pagrindas. Taip pat reikalingi ir riešutai, sėklos bei grūdai – jie gamina serotoniną, kuris suteikia gerą būseną.
Padeda kitiems – įvertinkite, kaip gera kartais kam nors padaryti gerą darbelį, kaip kokiam skautui. Pavyzdžiui, tiesiog užleisti vietą autobuse ar padovanoti gėlę. Kartais altruizmas suteikia gerą jausmą ir leidžia pasijusti nuostabiai.
Žino, kada reikia ilsėtis – pabandykite išsimiegoti bent septynias valandas per parą, tai padarys Jus fiziškai stipriu, budriu ir prailgins Jūsų gyvenimą. Tačiau neužmirškite užsistatyti žadintuvo – pernelyg didelis gyvenimo kiekis trumpina gyvenimą. Tie, kurie miegojo daugiau kaip aštuonias valandas per parą, jautiesi taip pat, kaip ir tie, kurie miega keturias ar mažiau… Optimalus skaičius – septynios-šešios valandos per parą.
Mėgsta bendrauti – žmonės yra socialūs sutvėrimai, kuriems būtina būti gaujoje. Iš esmės santykiai tarp žmonių yra svarbiausias laimės veiksnys (kaliniai, sėdintys vienutėje išeina iš proto dėl vieno paprasto dalyko – bendravimo ir įspūdžių trūkumo). Laimingiausi vis dėlto yra žmonės, kurie leidžia laiką su draugais, antroje vietoje – tie, kurie leidžia laiką su savo šeima. Blogiausia tiems, kurie yra vieniši. Įdomus faktas, bet abejoms lytims svarbiausia yra būti su moterimis.
Turi naminį gyvūną – kartais užtenka vien pasižiūrėti į savo šunį, ir tai mažina kraujo spaudimą bei stresą. Tai tiesiog bendravimas, tačiau akivaizdu, kad esate geresnis žmogus, jei turite šuniuką…
Pats priima sprendimus – sakoma, kad pinigai nenuperka Jums laimės. Tačiau kiekvienas gali pasirinkti – daugiau ar mažiau (nes tokioje kapitalistinėje visuomenėje jau gyvename). Svarbiausia – pasirinkti ir būti patenkintu savo pasirinkimu. Vieniems reikia naujo automobilio ir darbo dienos, trunkančios 12 valandų per parą, kitam užtenka seno automobilio ir šešių valandų darbo dienos. Problemos kyla tik tada, kai pradedate galvoti, kad turtingas žmogus yra ne tik turtingas, bet ir geresnis…