Search Results for: "Justė Arlauskaitė"
Šiuo metu Justė Arlauskaitė-Jazzu – bene populiariausia dainininkė Lietuvoje, jos asmeninis gyvenimas toli gražu nėra atversta knyga. Šiandien projekto „X Faktorius“ teisėja su savo gerbėjais dalinasi iki šiol niekam nežinomais faktais apie save, linksmomis istorijomis ir laimėjimais, kuriuos ji vadina svarbiausiais savo muzikinėje karjeroje.
„Nerimas, persipynęs su didžiuliu džiaugsmu“, – taip savo būseną apibūdina vienas žymiausių Lietuvos duetų Leonas Somovas ir Justė Arlauskaitė – Jazzu. Jau šį penktadienį ir šeštadienį atlikėjai išeis į sceną Vilniaus Teatro arenoje, kur dviem ypatingais koncertais pristatys savo naująjį albumą „Lees And Seas”. Žiūrovų susidomėjimas – toks didelis, kad vietoj vieno planuoto koncerto Vilniuje bus surengti du – į antrąjį taip pat baigiama parduoti visus bilietus.
„Kuriame marozams, o klauso visi“, – šiandien „Jaltos“ restorane vykusioje spaudos konferencijoje juokavo Justė Arlauskaitė-Jazzu, pristatydama naują savo ir Leono Somovo albumą „Leas & Seas“ („Užuovėjos ir jūros“).
Penktadienį atlikėja Jazzu ir jaunoji dizainerė Milda Čergelytė gulė ant akių gydytojo Almanto Makselio operacinio stalo. Vos praėjus dienai po operacijos atlikėja Jazzu (Justė Arlauskaitė) nuskubėjo į koncertą Druskininkuose.
Justė Arlauskaitė – Jazzu, viena perspektyviausių Lietuvos atlikėjų, jau baiginėdama muzikos vokalo bakalaurą TVU universitete Londone, aktyviai kūrė ir koncertavo tiek Lietuvoje tiek užsienio šalyse. Dalyvaudavo džiazo konkursuose, iš kurių dvejuose yra laimėjusi pagrindinį prizą.
Dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu, savo spintoje nemažai vietos skyrusi sparčiai populiarėjančiam vintažui, šią vasarą močiučių laikų drabužius medžios pirmąkart rengiamame „Blusų festivalyje“.
Ryški ir kartais net epatuojanti Jazzu galėtų būti pavadinta lietuviškąja Lady Gaga, tačiau jai pačiai prie širdies dainininkės Róisín Murphy apdarai.
Kaip apibūdintum savo stilių?
Kaip ir muzikoje, su drabužiais man patinka eksperimentuoti, improvizuoti. Mėgstu derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus. Nesilaikau vieno stiliaus, mano spektras labai platus – nuo minimalizmo iki eklektikos.
Kaip ir daugumai moterų, man patinka puoštis, be to, esu scenos žmogus, tad tai tiesiog neišvengiama! Vertinu gražius daiktus, nes esu tikra, kad žmogaus išorė yra tai, kaip tu save pateiki kitų žmonių pirmam žvilgsniui, kokį save matai pats. Per drabužius gali išreikšti save, savo požiūrį, dėl to man niekad nebuvo kilusi mintis kreiptis į stilistą. Artimieji nuo mažens lavino mano skonį, todėl esu sau pati geriausia stilistė. Žinoma, nevengiu draugų dizainerių patarimų, paklausiu, ką mano apie vieną ar kitą mano dėvimą daiktą.
Tiesa, mano sceninius drabužius kuria dizainerė Daiva Urbonavičiūtė. Mūsų skoniai sutampa beveik 100 procentų, todėl labai lengva kartu dirbti. Visiškai pasitikiu Daiva, ji nuostabi dizainerė, turinti neribotą fantaziją, tikra profesionalė, be to, labai šiltas žmogus, kuris labai mane jaučia. Argi gali būti geresnis tandemas?
Kas turėjo daugiausia įtakos tavo stiliaus formavimuisi?
Už pirmąsias stiliaus pamokas turėčiau būti dėkinga mano močiutei. Būtent ji mane mokė muzikos. Visada būdavo pasitempusi, aristokratiška, atrodydavo lyg ką tik pakilusi į scena. Prisimenu, kaip abi puošdavomės prieš eidamos į operas ar spektaklius.
Paauglystėje atsirado kažkokiu dievukų – aktorių, mėgstamų grupių, kurios būdavo stiliaus pavyzdys. Laikui bėgant iš kopijavimo išaugi. Šiandien vertinu Vivienne Westwood, Alexanderį McQueeną, Chanel darbus. Jau daug metų mano stiliaus ikona yra dainininkė Róisín Murphy.
Kaip vertini vintažą?
Nuo mažens jaučiau potraukį seniems filmams, daiktams, knygoms… Tai kvepia istorija ir tuo, ko tu niekada nepatyrei ir nepatirsi, gali tik prisiliesti. Vintažiniai rūbai taip pat turi praeitį. Labai smagu kaukšėti vintage bateliais Londono gatvėmis ir kurti istoriją, įsivaizduoti, kas tuos batelius avėjo ir kur.
Mūsų močiučių laikų mada sugrįžo, vadinasi, tai iš tiesų buvo gražu ir tikra. Vien pagalvojus apie tas sukneles, paaukštintą liemenį, petukus, sagutes, beretes… Nepaprastai gražu!
Džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau komisinių parduotuvių! Londone jų – begalė, užsukdavau į jas bene kiekvieną dieną. Tokios krautuvėlės turi savitą aurą ir būna itin jaukios. Teko lankytis ir Lietuvos komisiukuose, kai kurie jų prilygsta mano pamėgtoms Londono komisinėms krautuvėms!
Ką manai apie britų stilių?
Londonas – vienas pagrindinių miestų, kur prasideda mada. Ten visko tiek daug… Daug stilingų ir gražių žmonių, kurie nori išsikirti iš minios, rūpinasi savo įvaizdžiu. Belieka palinkėti, kad taip savo įvaizdžiu rūpintųsi kiekvienas lietuvis.
Tiesa, londoniečiai pavaldūs sezoniniams bumams – vienu metu dauguma merginų ima rengtis identiškai. Tokia pilka masė. Tai šiek tiek erzina. Po kurio laiko viskas nusistovi, tačiau tada jau lauki, kokią tendenciją padiktuos britės kitą sezoną. Ir vėl gatves užtvindo šimtai klonų.
Vintažinis stilius Londone – ne retenybė. Londoniečiams tai – ir mada, ir gyvenimo būdas, ir ekologiška gyvensena. Ekologija Londone sparčiai populiarėja. Jaunimas išprotėjęs dėl mados: jei būti „žaliam“ yra madinga, tai jauni žmonės, norėdami priklausyti madingųjų kategorijai, irgi tampa žaliaisiais.
Ar galima teigti, kad Lietuvoje jau subrendo vintažinių rūbų vertintojų karta?
Visiškai dar nesubrendo, bet progresą tikrai pastebiu. Vintage mada plinta, ir tą jau galima pastebėti, ypač Vilniaus gatvėse. Jaunimui ji patinka, be to, šių rūbų kaina nėra didelė, todėl gali pirkti ir improvizuoti, lavinti savo fantaziją.
Lietuvių skonis apskritai lavėja. Gatvėje nesunkiai atskiriu žmones, kurie aklai vaikosi mados, bet galiausiai gaunasi šnipštas: jie vilki neskoningus, nesuderintus drabužius, vaikosi etikečių, pasirenka visiškai netinkančius jų figūrai drabužius tik dėl to, kad jie šiandien madingi. Visada malonu pastebėti tuos, kurie atrodo savitai, skoningai, kurdami savo stilių domisi mada, bet nepersistengia. Džiugu, kad pastarųjų daugėja.
Manoma, kad mažuose Lietuvos miesteliuose galima rasti įdomesnių, net vintažinių rūbų. Gal teko įsitikinti pačiai?
Po mažus miestelius važinėju retai, apsiperku ten dar rečiau. Didesniame mieste kur kas daugiau parduotuvių, dėl to originalių daiktų pasirinkimas platesnis, tačiau niekad negali žinoti, kokį perliuką gali aptikti visiškai neįtikėtinoje vietoje.
Žinau šaunią vietą vintažiniams rūbams įsigyti – Varėnos rajone vyksiantis Blusų festivalis. Organizatoriai, iniciatoriai ir visi prijaučiantys ir prisidėję – tikri šaunuoliai. Tokių festivalių, kuriuose būtų šnekama ir apie madą, ir apie ekologiją, Lietuvoje labai trūksta. Žmones šios temos domina vis labiau.
Planuoju vykti į Blusų festivalį, sutiksiu daug gražių ir gerų žmonių, prisipirksiu suknelių ir važiuosiu jų matuotis į savo sodybą, kuri yra čia pat.
Kalbino Ina Karablikova
Naktis ir švytintys medžių lapai, du ežerai – stiklinis ir veidrodinis – bei virš jų klaidžiojančios būtybės, sidabrinio muskuso kvapas… Taip fantasmagoriškai atlikėja Jazzu, arba Justė Arlauskaitė, apibūdina naująjį albumą „Score“, kurį ji kartu su Leonu Somovu vasario 18-ąją pristatys Londono klube „Cargo“.
Šiandien, spalio 25-ąją, Konstitucijos dieną, Vilniaus universiteto Teisės fakultete įteikta jau šeštoji Konstitucijos Taurė – vardinė Konstitucija. Šio fakulteto Studentų atstovybės organizuojamos konferencijos metu apdovanojimas skirtas buvusiam policininkui, tauragiškiui Alfonsui Kunickiui už tai, kad įrodė savo konstitucinę teisę į teisingą apmokėjimą.
„Konstitucijos Taurė visus penkerius metus buvo teikiama išskirtinai už drąsą. Už drąsą ginti savo ir kitų teises. Ši Konstitucijos Taurė – ne išimtis. Todėl ją mes teikiame žmogui, išdrįsusiam garsiai pasakyti, kad įstatymo nuostata, prieštaraujanti konstitucinei teisei į teisingą apmokėjimą, yra negalima. Žmogui, kuris kiekvienam LR piliečiui priminė mažą, bet svarbią žinutę – valstybė, kurioje gyvename, yra mūsų valstybė. Todėl ir tvarką joje kuriame patys, kiekvienas iš mūsų,“ – teikdama apdovanojimą sakė Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Teisės fakultete pirmininkė Jelena Larionova.
Nuo 2005 metų gyvuojantį apdovanojimą jau pelnė vilnietė Marija Simonova, kaunietės Aldona Gramauskienė su dukra Renata, profesoriai Viktorija Daujotytė – Pakerienė ir Edvardas Gudavičius, teisininkas Darius Jušinskas bei JE Prezidentas Valdas Adamkus.
Šiemet Konstitucijos Taurė buvo įteikta Teisės fakultete vykusioje konferencijoje-diskusijoje „Krizės ir jų iššūkiai Konstitucijos ginamoms žmogaus teisėms“. Pasak fakulteto dekano prof. Vytauto Nekrošiaus, gali būti dvi vienodos konstitucijos, bet žmonės pagal jas gyventi – labai skirtingai. Todėl kaip gyvename ir sprendžiame šiandienos iššūkius mūsų šaliai ir jos Konstitucijai – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų pilietiškumo ir pagarbos įstatymui.
Konferencija-diskusija – tik viena Konstitucijos dienoms 2010 skirtų šventinių renginių dalis. Taip pat dar šiandien visiems vilniečiams ir sostinės svečiams Katedros aikštėje bus dalijamos Konstitucijos, o vakare susirinkusiuosius į Šv. Jonų bažnyčią savo atliekamomis dainomis gyvo garso koncerte šildys Justė Arlauskaitė (Jazzu). Vakarinėje dalyje taip pat bus įteikta VU TF studentų ambasadoriaus dr. Vytauto A. Dambravos stipendija.
Konstitucijos diena – Vilniaus universiteto teisininkų organizuojama šventė, kurią šiemet globoja JE Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Vienas pagrindinių projekto tikslų – visuomenei pristatyti LR Konstituciją, kaip pagrindinį šalies įstatymą, atkreipti dėmesį ir į vis iškylančias jos taikymo problemas. Projektu skatinamas pilietinis aktyvumas, pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms.
Tradiciškai Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Teisės fakultete (VU SA TF) organizuojamą Konstitucijos dieną (KoDi) šiais metais studentai kvies švęsti dvi dienas – spalio 24 ir 25 d. Renginių ciklas, skirtas visuomenei pristatyti LR Konstituciją, kaip pagrindinį šalies įstatymą, ir atkreipti dėmesį į nuolat iškylančias jos taikymo problemas bus organizuojamas jau 7-tą kartą iš eilės. Renginio globėjas – JE Prezidentas Valdas Adamkus.
Viena tradicinio renginio naujienų – tai nemokamos teisinės konsultacijos, kuriomis spalio 24 dieną galės pasinaudoti vilniečiai bei miesto svečiai. Susiklosčiusi praktika rodo, kad teisininko konsultacijos daugeliui šalies piliečių dažnai tampa finansiškai neįkandamos. Todėl Konstitucijos dienos proga visi, turintys klausimų dėl nedidelių finansinių, paveldėjimo ar šeimos teisės ginčų, taip pat bankroto, ištuokos, įvaikinimo ir kitų civilinės teisės nagrinėjamų objektų, galės pasikonsultuoti su Teisės klinikoje dirbančiais studentais. Jie bus įsikūrę Mažvydo bibliotekoje.
Konstitucijos dienos renginių organizatoriai parengė malonią staigmeną ir lietuviško kino gerbėjams – į nemokamus lietuviško trumpametražio kino seansus kinomanus ir kavamanus pakvies Pilies ir Trakų gatvėje įsikūrusios „Coffee Inn“ kavinės.
Spalio 25-tąją, kaip ir kasmet KoDi metu, vyks konferencija, kurios tema šį kartą buvo pasirinkta „Krizės ir jų iššūkiai Konstitucijos saugomoms žmogaus teisėms”. Kai pasaulyje tegalima žengti vos kelis žingsnius nestebimiems ir nekontroliuojamiems dėl terorizmo baimės, kai visuomenė visiškai nebepasitiki teisės sistema, kai žmogaus teisės pažeidinėjamos prisidengiant krize, dažnai kyla klausimas – ar tokią situaciją įsivaizdavo 1992-aisiais metais Konstitucijos kūrėjai, kai deklaravo atviros, teisingos ir darnios visuomenės siekį. Dažnai sakoma, kad Lietuvoje išsikerojusi ne tik ekonominė, bet ir socialinė, politinė ir netgi ryški mentaliteto krizė. Todėl šiais metais konferencijoje bus siekiama atskleisti žmogaus teisių problemas krizių kamuojamoje šalyje.
Konferencijos metu taip pat bus įteikta vardinė Konstitucija – Konstitucijos taurė. Šis apdovanojamas kasmet skiriamas žmogui, nepabūgusiam apginti savo teisių, remiantis pagrindiniu šalies įstatymu – LR Konstitucija.
Tuo tarpu visi, neturintys savo namų bibliotekoje vienos svarbiausių teisinių knygų, turės galimybę šią klaidą ištaisyti spalio 25-tąją, kuomet Katedros aikštėje bus dovanojamos LR Konstitucijos, pažymėtos KoDi‘10 ženklu.
Konstitucijos dienos renginių maratoną vainikuos nepakartojamas gyvo garso koncertas Šv. Jonų bažnyčioje su atlikėja Juste Arlauskaite (Jazzu). Jazzu atliekamas dainas, kuriose susimaišo švelni, netgi nostalgiška elektroninė muzika, „Intelligent Dance Music“ ir R&B stiliai, galės išgirsti visi norintys – koncertas bus nemokamas.
Dar 2016-ųjų vasarą didžiausiems šalies interneto teikėjams buvo įteiktas Asociacijos LATGA ieškinys, kuriame reikalaujama panaikinti prieigą prie piratinės svetainės „Linkomanija.net“. Bylos procesas vis dar tęsiasi, o Asociacijai LATGA byloje atstovaujantį patyrusį advokatą Andrių Iškauską labiausiai stebina atsakovų teiginiai, kad esą „Linkomanija.net“ nepažeidžia autorių teisių ir nedaro jokios žalos autoriams. Tokių, švelniai tariant, keistų argumentų nesupranta ir žinomi Lietuvos muzikos bei filmų kūrėjai.