Search Results for: "Javtokas"

R. Javtokas vaidino Tadą Blindą

R. Javtokas vaidino Tadą Blindą, Juozukas demonstravo Volkerio suktuką

Robertas Javtokas nutaiso rūsčią veido miną ir žvelgia į tolumą lyg iš ten atjotų priešai. Mosuodamas kardą Mantas Kalnietis bando perteikti, kad visi nemirtingieji turi jo bijoti. Krepšininkai – kino filmų herojai? Neįprasta, tačiau tai tiesa.

Laukdami kontrolinių kovų

Laukdami kontrolinių kovų, krepšininkai laiką leidžia ir golfo aikštyne, ir vigvame

Lietuva – krepšinio šalis, todėl kiekvienas šios sporto šakos aistruolis savo kalendoriuje jau pasižymėjęs liepos 29 dieną. Kaip tik tada prasideda mūsų šalies rinktinės pasiruošimo Europos krepšinio čempionatui varžybos. Belaukiant tiesioginių transliacijų, TV3 televizija savo žiūrovams pristato specialius anonsus, kuriuose įamžinti mūsų šalį garsinantys žaidėjai – Robertas Javtokas, Mantas Kalnietis ir Adas Juškevičius.

Filmo „Mes už... Lietuvą!“ recenzija:  kai į aikštelę bėgama už... Lietuvą!

Filmo „Mes už… Lietuvą!“ recenzija: kai į aikštelę bėgama už… Lietuvą!

Filmas „Mes už… Lietuvą!“ kalba ne tik apie krepšinį, tai juosta apie vienybę, kuri iš aikštės persikelia į tribūnas bei pamažu užvaldo visą šalį.

Filmo „Mes už... Lietuvą!“ kūrimo užkulisiai (interviu)

Filmo „Mes už… Lietuvą!“ kūrimo užkulisiai (interviu)

Neseniai buvo pristatytas režisieriaus Andriaus Lekavičiaus filmas „Mes už… Lietuvą!“. Filmas, kuriame įamžintos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovos bei jų užkulisiai Europos krepšinio čempionate – emocingas ir intriguojantis. Todėl nusprendėme pasidomėti ir apie filmo kūrimo užkulisius apie kuriuos įspūdžiais su „Laikas.lt“ portalu dalinasi režisierius.

Kokias svarbiausias pasiruošimo „pamokas“ reikėjo atlikti prieš filmavimą?

Visų pirma, reikėjo apžvelgti filmo herojų charakterius, kuriuos buvau numatęs dar prieš pat filmavimą. Žaidėjai yra labai ryškūs, o jų vaidmenys krepšinio aikštelėje yra gana lengvai nuspėjami. Galima sakyti, jog apie 70 – 80 proc. mano įžvagų buvo taiklios. Skirtingai nuo kitų filmų, šio filmo žanras reikalavo turėti kelias siužetines linijas ir kelis scenarijus. Nepaslaptis, jog šios kino juostos rezultatas priklausė nuo rinktinės rezultatų.

Kuris iš Jūsų numatytų scenarijų pasitvirtino?

Pats filmo scenarijus yra apie krepšinio komandą ir jo herojus, kurie suvienijo mūsų tautą per europos krepšinio čempionatą. Ši pagrindinė siužeto linija buvo visuose scenarijuose. Tiesa, nors dabartinis scenarijus ir nėra geriausias, kuris galėjo būti rinktinei iškovojus pergalę, bet tikrai nėra blogiausias. Buvo paruoštas scenarijus ir blogiausiam rezultatui, gerai, kad jo neprireikė.

Ar geriausias scenarijus režisieriui sutampa su tautiečių geriausiai vertinamu scenarijumi?

Neslėpsiu, jog kuriant filmą reikia ir blogų momentų, nes tai suteikia gyvumo. Dėliojant filmo arką, reikia dinamikos, pakilimų ir nuosmukių. Šiame filme to pakanka. To, kas nutiko Europos krepšinio čempionato metu Lietuvos rinktinei vienareikšmiškai negalėčiau vertinti. Žinoma, kad galėjom patekti į pusfinalį, o ne į ketvirtfinalį ir tada būtume kovoję dėl trečios vietos. Šis scenarijus tautai būtų labiau patikęs. Visuomet sporto dokumentikoje yra geriausia, kai yra laimima. Kita vertus, tikslas pasiektas – buvo patekta į Londono olimpiadą. Mano manymu, olimpiada yra daug svarbiau, todėl skambiai galima pasakyti, jog šis filmas – savotiškas kelias į Londoną.

Spaudos konferencijoje užsiminėte, jog viena kulminacinių vietų – lietuvių pralaimėjimas prieš makedonus. Kokios emocijos vyravo užkulisiuose?

Po šio pralaimėjimo užkulisiuose vyravo dvejopos nuotaikos. Buvo ne tik daug nusivylimo ar ašarų dėl pralaimėjimo prieš makedonus, bet ir vyravo viltis, jog dar liko kova dėl kelialapio į į Londono olimpines žaidynes. Todėl rūbinėje užfiksuotas ne tik nusivylimas po nesėkmingos kovos su makedonais, bet ir nauja viltis su nauju rytojumi prieš kovą su slovėnais. Kaip treneris Kęstutis Kemzūra yra pasakęs: „Didvyris – ne tas, kuris stipriai smogia, o tas, kuris sugeba atlaikyti tą smūgį ir smogti atgal”. Manau, kad Lietuvos rinktinė taip ir padarė.

Kaip kūrybinė komanda jaučiasi sudalyvavusi šio filmo kūrime ir kokios jos nuotaikos?

Aišku, kad prieš pačią kūrybinę veiklą buvo startinis jaudulys visiems. Jaudinosi ne tik krepšininkai, bet ir mes. Galėjome tik įsivaizduoti, kaip viskas vyks. Visi su nekantrumu laukėm to, bet viskas pavyko puikiai. Patenkinti, manau, visi. Ir kaip sakė Robertas Javtokas, kad jam bus smagu šį filmą parodyti savo vaikams, taip ir mums. Manau, kad ir visa kūrybinė grupė norės šį filmą parodyti savo vaikams ir vaikaičiams. Juk smagu pasakoti apie tai, kaip iš arti teko prisiliesti prie šio išskirtinio istorinio įvykio Lietuvai.

Galiu drąsiai sakyti, jog trenerio Kęstučio Kemzūros vertybės: buvimas kartu, buvimas komandoje vardan tikslo, jo įkvepiančios kalbos – lengvai pritaikomos ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir realiame gyvenime. Todėl ši neįkainojama patirtis verčia susimąstyti ir apie tokias vertybes, kaip tautos vienybė, juk esame nedidelė tauta…

Kaip manote, kokia ateitis laukia šio filmo?

Aš labai tikiuosi, kad bus gera ateitis. Nors prisipažinsiu, kad yra šiek tiek nerimo prieš pat premjerą, bet tai daugiau sportinis jaudulys ar adrenalinas. Tikrai nesvarstau, ar mes kažką ne taip padarėm. Žinau, kad lyginant su tuo, kokias technines, logistines ir finansines galimybes turėjome, pasiekėme geriausią rezultatą.

Kuris filmo herojus Jums labiausiai įsiminė?

Jie visi yra labai stiprios asmenybės ir ryškios individualybės. Kalbu ne tik apie krepšininkus, bet ir apie rinktinės aptarnaujantį personalą. Manau, kad Kęstutis Kemzūra labai kuklinasi, jog jis nevertas filmo, o aš, manau, kad jie visi be išimčių yra verti filmo. Tiesa, labai nuoširdžiai mane nustebino treneris. Asmeniškai man, treneris Kęstutis Kemzūra ir legendinis rinktinės masažistas Juozas Petkevičius – autoritetai. Juozas yra labai šilta asmenybė. Šalia rinktinės jis yra nuo 1992 metų. Reikia būti stipriai asmenybei, kad išbūtum tiek metų ten. Jis nuolat yra šalia tų vyrų, todėl ir šiame filme jam yra skirtas labai svarbus vaidmuo – jis to nusipelnė.

Režisierius  A. Lekavičius: „Filmas „Mes už... Lietuvą!“  - su laiminga pabaiga“

Režisierius A. Lekavičius: „Filmas „Mes už… Lietuvą!“ – su laiminga pabaiga“

Pirmadienio popietę Vilniaus kino teatre „Vingis” įvyko filmo „Mes už… Lietuvą!“ spaudos konferencija. Tiek filmo režisierius Andrius Lekavičius, tiek ir visa kūrybinė grupė bei aktoriais virtę Lietuvos krepšininkai, neslėpė jaudulio, kuris juos aplanko prieš būsimą premjerą.

Istorinis Europos vyrų krepšinio čempionatas („EuroBasket 2011”),  vykęs 2011 metų vasarą Lietuvoje, įprasmintas ne tik krepšinio sirgalių prisiminimuose, bet ir kino juostoje. Anot filmo režisieriaus, filmo scenarijų prieš čempionatą buvo daug. Ir nors taip trokšto medalio Lietuvos krepšininkai neiškovojo, tauta jų nepasmerkė, o filmo kūrėjai pasistengė parodyti kitą šio svarbaus įvykio pusę.

Dokumentinis filmas apie vyrų krepšinio rinktinės užkulisius žada atskleisti tikruosius krepšininkų jausmus, išgyvenimus, kurie juos lydėjo viso čempionato metu. Filmo šūkis: „Trijų milijonų likimas priklauso nuo 12-os žaidėjų”. Filmo režisierius sako, kad ši frazė apibendrina visą lietuvių būseną, kai į aikštę išeina krepšinio rinktinė kovoti dėl Lietuvos garbės. „Kai vyrai žaidžia už Lietuvą, bent jau porai valandų lietuviams gyvenimas sustoja, o kokios nuotaikos bus po rungtynių, priklauso nuo aikštelėje žaidžiančių krepšininkų pastangų”, – sako filmo režisierius A. Lekavičius.

Krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra tikino, kad filmavimas normalaus jų treniruočių bei rungtynių eigos netrikdė. Treneriui pritarė ir į konferenciją atvykę žaidėjai Jonas Valančiūnas bei Robertas Javtokas. Vien žaidimu besirūpinantys krepšininkai prisipažino, kad jie pamiršdavo, jog aplink juos sukiojasi kameros, kurios bando užfiksuoti kiekvieną jų emociją.

Nuotaikingų siužeto nukrypimų, anot filmo režisieriaus, netrūko. Linksmieji filmo personažai, kaip ir reikėjo tikėtis, buvo broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai. Režisierius pajuokavo, kad kai šie nutrauks savo krepšininkų karjerą, galėtų dirbti aktoriais.

Konferencijos metu nebuvo pamirštas ir jauniausias rinktinės žaidėjas Jonas Valančiūnas, kuris sekmadienį atšventė 20-ąjį gimtadienį gimtadienį. Šia proga J. Valančiūnui kūrybinė grupė įteikė tortą bei bilietą į išankstinę filmo premjerą. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjui, žaidžiančiam 17 numeriu, simboliškai buvo įteikta 17 vieta kino teatre.

Režisierius prisipažino, kad vienas daugiausiai jį įkvėpusių filmo personažų – treneris Kęstutis Kemzūra. A. Lekavičių sužavėjo vyriausiojo rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros uždegančios kalbos. Pasiteiravus K. Kemzūros, iš kur šis semiasi įkvėpimo žaidėjus įkvepiančioms kalbos, šis buvo atviras: „Nemanau, kad mano kalbos kažkokios ypatingos. Paprasčiausiai kalbu tai, kuo pats tikiu”, – teigė K. Kemzūra.

Kitas, ne ką mažiau svarbus filmo užkulisių dalyvis – vykdomasis prodiuseris Linas Kunigėlis. Paklaustas, ar rūbinėje nuolat iš paskos sekiojanti kamera netrikdė vyrų, L. Kunigėlis tikina, kad nei komandos vyrai, nei treneris K. Kemzūra griežta cenzūra neužsiėmė. „Jeigu jau būdavo kažkas tokio, išjungdavau kamerą, arba vėliau pasikalbėdavome su treneriais ir nutardavome – galima tai dėti į filmą, ar ne. Bet tokių atvejų buvo gal vienas ar du, ne daugiau“, – tikina L. Kunigėlis.

Pasiteiravus A. Lekavičiaus, kokia yra filmo kulminacinė vieta, režisierius buvo atviras: „Lietuvių pralaimėjimas prieš makedonus yra vienas iš jautriausių filmo vietų”, – pasakojo režisierius A. Lekavičius, kuris pripažino, kad ne tik nuotaikingų, bet ir graudžių scenų filmui netrūko. Nepaisant parodytų krepšininkų išgyvenimų bei ašarų, režisierius tikino, jog filmas yra su laiminga pergale, mat, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovos tęsinys – Londone vyksianti olimpiada.  

Filmas apie krepšinio rinktinės gyvenimą kino teatrus pasieks gegužės 31-ąją.

Paskelbtas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašas

Paskelbtas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašas

Antradienį Lietuvos krepšinio federacija (LKF) paskelbė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų išplėstinį sąrašą. Jame yra 24 krepšininkų pavardės.

Kas ką? „Lietuvos Rytas“ – „Žalgiris“

Kas ką? „Lietuvos Rytas“ – „Žalgiris“

Šį šeštadienį Vilniuje „Siemens“ arenoje ginklus surems du Lietuvos krepšinio superklubai – Vilniaus „Lietuvos Rytas“ bei Kauno „Žalgiris“. Tai bus pirmoji šių ekipų akistata šiame sezone.

Geriausi 2011-ųjų krepšininkai — J. Valančiūnas ir R. Valentienė

Geriausi 2011-ųjų krepšininkai — J. Valančiūnas ir R. Valentienė

Lietuvos krepšinio gerbėjai išrinko, jų nuomone, geriausius 2011 metų Lietuvos krepšininkus. Naujienų portale DELFI surengto balsavimu metu niekas neprilygo Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjui Jonui Valančiūnui ir Kauno „VIČI-Aisčių“ gynėjai Rimai Valentienei.

Kalėdinė „Žalgirio“ dovana

Kalėdinė „Žalgirio“ dovana

Kauno „Žalgiris“ kalėdinę dovaną savo fanams įteikė dar prieš šventes – trečiadienio vakarą žalgiriečiai „Žalgirio“ arenoje rezultatu 87:76 įveikė Zagrebo „Zagreb“ klubą bei iškovojo kelialapį į Eurolygos TOP 16 etapą.
Tokia džiugia nata užbaigę reguliarųjį Eurolygos sezoną bei 2011-uosius metus Kauno ekipos krepšininkai gali pradėti ruoštis naujiems iššūkiams ir būsimoms kovoms. Vis dėlto, „Žalgirio“ į TOP 16 etapą nebuvo rožėmis klotas, netgi priešingai, vienu metu atrodė, jog Kauno ekipai šį sezoną pasiekti kažką daugiau, nei penktoji vieta Eurolygos B grupėje, yra praktiškai neįmanoma. Tokios kalbos tapo dar garsesnės po beviltiško pažeminimo Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur Kauno reprezentacinė ekipa buvo sumindyta Atėnų „Panathinaikos“ klubo rezultatu 59:94. Po tokios nesėkmės Kauno ekipos žaidėjai, atrodo, padarė išvadas ir suprato, kad žemiau kristi jau neįmanoma ir negalima. Po skaudžios nesėkmės Kaune žalgiriečių laukė išlikimo rungtynės Bamberge, kuriose šeimininkai – „Brose Baskets“ pergalės atveju būtų užsitikrinę patekimą į kitą Eurolygos etapą. Pilnutėlė „Brose Baskets“ namų arena nesutrikdė „Žalgirio“. Kauno ekipos žaidėjai, Vokietijoje suspėję pasitreniruoti vos sykį, į aikštelę išėjo susikaupę ir pasitikėdami savimi, o svarbiausia, savo ekipos draugais. Po ilgos pertraukos „Žalgirio“ fanai vėl išvydo komandą, o ne atskirų žaidėjų darinį, besiblaškantį aikštėje. Būtent komandinio žaidimo dėka „Žalgiriui“ pavyko išsivežti svarbiausią pergalę sezone iš Vokietijos. „Brose Baskets“ klubas buvo patiestas rezultatu 82:68 ir tapo aišku, jog „Žalgirio“ klubo likimas pačių žalgiriečių rankose – reikia iškovoti pergalę prieš Zagrebo „Zagreb“.
Pilnutėlė Kauno „Žalgirio“ arena, žiūrovų sugiedota „Tautiška giesmė“ – geresnės motyvacijos tokios svarbo rungtynėms ieškoti neverta. Tuo, kad žalgiriečiai yra pasiryžę sudraskyti savo varžovus buvo galima įsitikinti jau pirmosiomis rungtynių minutėmis, kada Robertas Javtokas ir Sonny Weems‘as „Zagrebo“ krepšį sudrebino triuškininčiais dėjimais. Būtent pastarieji du krepšininkai daugiausiai kalbėjo apie tai, jog ekipai trūksta kovingumo ir komandinės dvasios po skaudaus pralaimėjimo „Panathinaikos“. Beveik viso mačo metu „Žalgirio“ ekipos pranašumas nekėlė abejonių, tiesa, ketvirtojo kėlinio viduryje „Zagreb“ komandos žaidėjams pavyko sumažinti pranašumą ir pavojingai priartėti, tačiau Manto Kalniečio ir Marko Popovičiaus tritaškiai neleido svečiams užsikabinti už paskutinio šiaudo ir pakovoti dėl pergalės – „Žalgiris“ tapo TOP 16 etapo dalyviu. Sezono pradžioje tai atrodė visiems suprantamas dalykas, o nepatekimas tarp 16 stipriausių Europos komandų atrodė kaip tragedija, tačiau dabar tai buvo ankstyva kalėdinė „Žalgirio“ dovana ištikimiausiems fanams, kurie nenusigręžė nuo komandos sunkiausiu jai metu.
Džiugu tai, jog „Žalgirio“ krepšininkai rado savyje jėgų ir nepalūžo, o priešingai, sugebėjo atsispirti iš dungo tada, kai to labiausiai reikėjo – prieš rungtynes su „Brose Baskets“ klubu. Už save kalba ir tas faktas, jog viena svarbiausių sezono pergalių buvo pasiekta išvykoje, kur „Žalgiris“ itin dažnai nesijaučia taip užtikrintai, kaip namuose. Tai suteikia vilties, jog Eurolygos TOP 16 etape „Žalgiris“ savo varžovus gąsdins ne tik Kaune, bet ir kitose arenose.
Kepurę nuleisti reikėtų ir prieš Aleksandrą Trifunovičių, kuris kaip ir pernai, dirbdamas Vilniaus „Lietuvos Ryto“ klube, taip ir šiemet „Žalgiryje“ – sugebėjo abi komandas nuvesti į TOP 16. Dar daugiau pagarbos šis serbijos strategas nusipelno dėl to, jog už „Žalgirio“ vairo stojo itin sudėtingu komandai metu, žaidėjams esant psichologinėje duobėje. Ir nors A.Trifunovičiaus darbo vaisiai nedavė greitos naudos, svarbiausias tikslas ir rezultatas buvo pasiektas – „Žalgirio“ sezonas Eurolygoje tęsis ir 2012 metais. Tai gali tapti ir savotišku „Žalgirio“ koziriu. Po pralaimėjimo Atėnų „Panathinaikos“ buvo nebedaug tikinčių, jog Kauno ekipai pavyks įšokti į nuvažiuojantį Eurolygos TOP 16 traukinį, tačiau nebeturėdami ką prarasti žalgiriečiai įrodė, kad daugelis juos nurašė per anksti. Atrodo, kad ekipa įgavo antrąjį kvėpavimą ir pasinaudojo sumažėjusiu „Brose Baskets“ krepšininkų budrumu. Nors drąsu teigti, nemanau, kad Vokietijos krepšininkų nusiteikimui su „Žalgiriu“ neturėjo įtakos nuomonė, jog lemiamas rungtynes savo arenoje žais su komanda, kurios žaidimas šiuo metu stringa, o pastarąją savaitę savo aikštėje „Panathinaikos“ ekipai jie nusileido 35 taškais. Tai netgi galėjo tapti meškos paslauga „Brose Baskets“ žaidėjams bei įkvėpimu žalgiriečiams bei jų savigarbos užgavimu. Atėjo metas įrodyti, kad „Žalgiris“ nėra tas klubas, kurį gali trypti visi kas netingi.
Taigi, šiuo metu Kauno klubas yra situacijoje, kurią daugelis jam pranašavo dar neprasidėjus 2011-2012 metų sezonui – Eurolygos TOP 16 etapo dalyvis, kur viskas vėl prasideda nuo nulio. Atėjo laikas atversti naują šio sezono puslapį ir priminti Europai, kad su Kauno „Žalgiriui“ žaisti niekam nėra lengva, o „Žalgirio“ arenoje jų laukia tikras pragaras – 15000 sirgalių, pasiruošusių prarėkti paskutines balso stygas dėl mylimos ekipos pergalės.

Tylą

Tylą, susijusią su ŽIV ir AIDS, Vilniuje ir Kaune nutrauks maršai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras su „Eurobasket 2011“ organizatoriais inicijavo projektą „Užteks tylėt.“, kurį įgyvendinant daugelyje Lietuvos miestų iki gruodžio 31 d. galima nemokamai ir konfidencialiai atlikti ŽIV tyrimą, kurio atsakymą žmogus gauna per 15 minučių.
Per rugpjūčio mėnesį, kai startavo projektas „Užteks tylėt.“, buvo atlikti 176 nemokami ŽIV tyrimai visoje Lietuvoje. Deja, du iš jų yra teigiami, o ŽIV virusu infekuoti žmonės yra šokiruoti, nes sužinoję apie projektą „Užteks tylėt.“ pasitikrinti nemokamai dėl ŽIV jie atėjo profilaktiškai.
Taigi vien tarti „Užteks tylėt.“ nepakanka. Akcijos iniciatoriai ir partneriai toliau tęsia akciją ir organizuoja triukšmingus „Užteks tylėt.“ maršus per Vilniaus ir Kauno miestus.
Maršai „Užteks tylėt.“ startuoja rugsėjo 9 dieną, 14 val. Vilniuje prie Lietuvos Nacionalinės filharmonijos ir rugsėjo 16 dieną, 14 val. Kaune Laisvės alėjoje prie Kauno Soboro. Kad eisena vyktų garsiau visiems jos dalyviams akomponuos Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.
Maršą nuo startinių pozicijų palydėti žada ir žinomi Lietuvos muzikantai, nuo pat projekto pradžios rugpjūčio mėnesį neabejingi ŽIV ir AIDS problemų ištiktiems žmonėms. Taip pat netylėti ir stebėti eisenos yra kviečiami visi Vilniaus ir Kauno gyventojai bei miestų svečiai. Vėliau maršas persikels į fanų zonas prie krepšinio arenų Vilniuje ir Kaune.
„Žmogaus imunodeficito virusas klastingas. Užsikrėtęs žmogus gali keletą metų nesijausti ligotai. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema silpsta palaipsniui. Todėl yra labai svarbu profilaktiškai laikas nuo laiko kievienam iš mūsų, jei kyla nors menkiausia abejonė dėl savo sveikatos, pasitikrinti dėl ŽIV. Dabar tai visiškai nemokamai gali padaryti bet kuris sąmoningas Lietuvos Respublikos pilietis“, – sako ULAC direktorius doc. Saulius Čaplinskas.
Taip pat vienas „Užteks tylėt.“ tikslų yra gydyti ŽIV / AIDS stigmą Lietuvoje. „Atlikti ŽIV tyrimą nėra gėdinga. Tai rūpinimąsis savo sveikata“, – sako Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas, kuris pats atliko ŽIV tyrimą Klaipėdoje.

Kviečiame Lietuvos visuomenę sąmoningai rūpintis savo ir aplinkinių sveikata.
Atlikite nemokamą ŽIV tyrimą.
Vietas, kuriose galima tai padaryti, rasite čia: www.aids.lt.