Search Results for: "Indija"
„Kelionės su Herodotu” – paralelių įžvalga žaižaruojanti kelionių prisiminimų knyga, kurioje pastabas apie XX amžiaus pasaulį papildo nepraradusios aktualumo Antikos „reporterio” Herodoto eilutės – jo „Istoriją” Kapuscinskis vežiojosi į visas savo gyvenimo keliones.
Skaitytoja dalinasi savo įspūdžiais iš kelionės po Indiją – tikri potyriai ir asmeninio archyvo nuotraukos.
Geriausia ilsėtis šviečiant saulei, kuomet iš dangaus neiškrenta nė lašelis lietaus? Tikriausiai taip, tačiau tik ne Indijoje. Šią šalį geriausia lankyti liūčių sezono metu.
Lietuvoje yra įsišakniję daug mitų apie keliones į Indiją. Vieną iš jų, kad keliauti į egzotiškąją Indiją labai brangu, siekia sugriauti kelionių organizatorius po Azijos šalis „Voyage –Voyage“, teigiantis, kad vasaros sezono metu egzotiškąją Indiją keliautojai gali aplankyti keliskart pigiau.
Geros idėjos paleisti nevalia. Taip matyt nusprendė fotografas Peteris Menzelas, trejus metus keliavęs po pasaulį ir nuotraukose įamžinęs vietinių žmonių valgymo įpročius. Maždaug prieš metus publikavome straipsnį apie jo knygą „The Hungry Planet“, kurioje jis sudėjo nuotraukas su čia užfiksuotomis įvairių šalių šeimomis bei jų savaitės maisto daviniu. Dabar dienos šviesą išvydo naujas jo kūdikis, pavadinimu „What I Eat: Around the World in 80 Diets“. Čia smalsuoliai gali rasti įvairių tautybių bei profesijų atstovus bei jų dienos racioną. P. Manzelas daro prielaidą, jog tai, ką mes valgome, priklauso ne tik nuo mūsų šalies, kilmės, bet ir nuo profesijos. O jų yra pačių įvairiausių…
Klajoti žmogui būdinga nuo seniausių laikų. Tik jei anksčiau keliavome gelbėdamiesi, dėl ekonominių priežasčių ar gerbūvio tobulinimo, tai dabar, nors gyvename palyginus ramiai ir sočiai, nuolat keliaujame svetur, atrodytų, tikro vargo vargti. Miego trūkumas, nuo vaikščiojimo pritrintos kojos ir netikėtumai yra bemaž kiekvieno keliautojo tikrovė. Tad kodėl patogų, mums įprastą gyvenimą taip noriai išmainome į iššūkius fizinei ir psichinei ištvermei, kuriuos patiriame kelionėse?
Daugeliui mūsų nėra nieko natūraliau kaip vasarą pajūryje išsitiesti ant smėlio, pasikaitinti saulėje, o tuomet panirti į vėsinančias jūros bangas. Šį ratą galime sukti daugybę kartų, dieną ar ilgiau. Vis dėlto nepaisant, atrodytų, atostogų prie jūros savaimingumo, už šios tradicijos kyšo ir ilgos verslo ausys – poilsis paplūdimyje, arba taip vadinamasis „Sun and Sea“ (iš anglų kalbos – saulė ir jūra) poilsio tipas jau kelis dešimtmečius yra vienas didžiausių ir geriausiai išvystytų komercinio turizmo sektorių. Kaip jis susiformavo? Kas jam būdinga ir ar Lietuva patenka tarp šalių, kurioms įdegio kultūra yra artima, pasakoja patirties turizmo tyrėja Rasa Levickaitė.
Lietuviams keliaujant dažniau ir mažėjant kelionių sezoniškumui, vis daugiau mūsiškių poilsiui renkasi egzotinių kelionių kryptis. Drąsiausi ir nuotykių išsiilgę keliautojai yra linkę tradicines atostogas saulėtuose kurortuose išmainyti į galimybę pasivaikščioti po džiungles, pamatyti civilizacijos nepaliestas gentis ar atrasti laukinius paplūdimius. Nors kartais tokios kelionės kelia nerimą dėl saugumo, skirtingų tradicijų, religijų ar elgesio normų, iš jų parsivežti įspūdžiai bei patirtis atperka viską.
Kaip sėkmingai įsigyti lėktuvo bilietus internetu ir išvengti klaidų, kurios dar gali ir papildomai patuštinti pinginę, praktiškais patarimais dalijasi pigių skrydžių sistemos atstovė.
Juntinių Tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 metais, tai yra už 34 metų, Žemėje gyvens apie 30 procentų daugiau žmonių nei dabar. Šiuo metu mūsų planetoje gyvena beveik 7.4 milijardo žmonių. O prognozuojama bus beveik 10 milijardų. Galime vaizdžiai įsivaizduoti, mūsų planetoje tarsi atsiras dar viena Kinija ir Indija. Kokiu būdu išmaitinsim tiek daug žmonių? Taip pat, visiems žmonėms reikės namų, automobilių, kompiuterių, gražių rūbų. Tai tikras iššūkis! Ką turime daryti, kad 2050 metais Žemė būtų laimingų žmonių planeta ir visi būtų sotūs?
„Mes žinome kelias žemės ūkio revoliucijas. Nuo primityvaus žemės dirbimo rankomis iki arklio ar jaučio įkinkymo. Nuo gyvulio darbo iki pažangiausios žemės ūkio technikos. Selekcija ir naujų veislių kūrimas – tai dar vienas didelis pasiekimas. Kaskart įvykus tokiam proveržiui, derliaus kiekis iš to paties žemės ploto padidėja kelis kartus. Tačiau kiek ilgai tai gali tęstis? Ar yra naujų idėjų leisiančių ateityje dar labiau padidinti derliaus kiekį? Ar mūsų išsigelbėjimas yra genų inžinerija? O gal mėsos auginimas laboratorijoje?“ – „Mokslo sriubą“ kviečia žiūrėti jaunieji mokslo populiarintojai.
https://www.youtube.com/watch?v=pddE73-MXkI
TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22:00 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.