Search Results for: "Ieva Narkutė"
Ieva Narkutė pristato naują dainą „1000 metų“ iš būsimojo solinio albumo, kurio pasirodymo data dar neskelbiama.
Dainininkai mėgsta kartoti, kad prieš lipdami į sceną jaudinasi, tačiau nė vienas nėra toks atviras kaip Ieva Narkutė.
„Tai daina apie sustingimą: laike, erdvėje, būsenoje. Apie tai, kad jei ilgai nepadarai judesio, tave ima nešti srovė“, – sako dainininkė Ieva Narkutė pristatydama bendrą jos ir reperio Pusho kūrinį „Tarp kažkada ir dabar“.
Labai mėgstu koncertuoti. Ir kažkodėl labiausiai – rudenį. Kai visi sulėtėja, kai vis anksčiau sutemsta, kai prisimenam didelius jaukius megztinius ir, namie įsijungę stalinę lempą, sėdim ir galbūt nieko ypatingo neveikiam. Neveikiam, o jauku. Gal tyliai groja muzika, gal kažkas iškepė mums obuolių pyragą, gal mes šiandien pakalbėjom su kitam mieste gyvenančiu draugu ir, pasiuntę jam labų dienų, supratom, kad esam šitam vienišam pasauly ne vieni, kad mūsų irgi neužmiršta, kaip ir mes neužmirštam. JEI neužmirštam.
Festivalio „Senamiesčio Žiogas“ lankytojai birželio 26 d. ant scenos išvys atlikėją Ievą Narkutę. Šiandien dainininkė pasakoja, kodėl ji nemėgsta kritikos, bet yra kritiška sau, ką paslaptingo veikia sekmadieniais, kas ją moko tvarkytis „ožiukais“ ir kt.
Spalį su koncertais per Lietuvos miestus keliaujanti Ieva Narkutė (26) juokiasi, kad į sceną lipa dėl kiek pagerintos savęs pačios pajautimo: „Ant scenos būnu geresnė, žavesnė ir mielesnė, nei kasdien. Todėl lipu vėl ir vėl. Pripratimas.“ Daugybės klausytojų atrasta per dainą „Raudoni vakarai“, kuri nuskambėjo filme „Tadas Blinda. Pradžia“, neseniai Ieva savo balsą susiejo su dar vienu filmu. Šįkart tai – lapkritį kino festivalyje „Scanorama“ pasirodysianti dokumentinė juosta „Trispalvis“, pasakojanti apie Lietuvos partizanus.
Pirmasis aktualios muzikos gidas, paskelbtas praėjusį sekmadienį, sulaukė daug teigiamų atsiliepimų tiek iš skaitytojų, tiek iš muzikantų. Dalis pastarųjų atsiuntė savuosius kūrinius, kurie laukia eilėje, kol galės taip pat atsidurti šiame sąraše. Dėkojame už tai ir skatiname muzikantus informuoti apie savo muzikines naujienas el. paštu [email protected].
Jau dešimt metų dainas kurianti Ieva Narkutė iki filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjeros buvo žinoma tik siauram ratui dainuojamosios poezijos gerbėjų. Suskambus dainai „Raudoni vakarai“ apie dainininkę sužinojo ir ją pamilo visa Lietuva. Jau greit I.Narkutės talento mylėtojai gražiausias dainas galės rasti vienoje vietoje – debiutiniame atlikėjos albume „Vienas“.
Paskutinį metų vakarą sostinės „Siemens“ arenoje vyks „Iškilmingas naujametinis Gala koncertas“. Jame garsiausias operų ir miuziklų arijas bei savo kūrinius atliks būrys puikių vokalistų: Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė, Kostas Smoriginas, Karina Skambinė, Jeronimas Milius, Ieva Narkutė, „El Fuego“, „Electric Ladies“. Tačiau tikru Naujųjų metų scenos simboliu galima vadinti tik legendinį operos solistą Virgilijų Noreiką, kuris tikina, kad jo karjeroje buvo tik viena gruodžio 31-oji be iškilmingo koncerto.
Kai 1993-iaisiais iš Šiaulių atvažiavau studijuoti į Vilnių, susidūriau su keistoku reiškiniu, kurį būtų galima pavadinti vilniofilija. Tai kai kurių vilniečių įsitikinimas, kad jie – patys geriausi, o čia grojama geriausia muzika ir pan.
Tačiau niekas nenuneigs, kad rokas Lietuvos periferijoje – bene pats kūrybiškiausias. Žinoma, kad išvengtume susiskaldymo, turime pripažinti, jog kiekviename mieste yra daug puikių roko grupių ir muzikantų. Pabūsiu subjektyvus ir pradėsiu roko Lietuvos periferijoje apžvalgą nuo gimtojo miesto – Šiaulių.
113 000 gyventojų turintys Šiauliai – unikalus miestas, kuriame gimė rokas, alternatyvusis rokas, socialinis rokas, holistinė muzika. Tad pažvelkime, kuo Šiauliai ypatingi roku ir jam artima muzika besidominčiam žmogui:
1. Šiauliuose, o ne Kaune ar Vilniuje, gimė lietuviškas rokas. Tai nutiko 1960-ųjų kovo 8 d. Tiesa, pirmoji roko grupė tais laikais vadinosi vokaliniu instrumentaliniu ansambliu (VIA). 1959 m. Šiaulių miesto dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ profsąjungos iniciatyva suburtas pradėjo repetuoti estradinis ansamblis. Ir 1960 m. kovo 8 d. Tarptautinės moters dienos proga Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje surengtas pirmasis viešas koncertas. Ši data ir yra laikoma kolektyvo įkūrimo data. Lietuvos respublikinių profesinių sąjungų tarybos sekretoriatas ir LTSR kultūros ministerijos kolegija už nuopelnus propaguojant lietuvių tarybinę estradinę muziką gamyklos klubo estradiniam ansambliui suteikė liaudies kolektyvo vardą – „Vairas“.
2.Šiaulietis Vilijus Vaišvila puikiai žinomas kaip kadaise „Dagiliukų“, vėliau – grupės „Sun City Beat“ narys, sukūręs per šimtą dainų. Jis – ir dailininkas, poetas. V. Vaišvila: „Grojome šokiuose, koncertavome, sėkmingai dalyvavome konkursuose. Repertuarą sudarė ir lietuvių liaudies aranžuotos, ir „The Beatles“, „Creedence Clearwater Revival“ dainos. 2006 metais savo muzikinę veiklą pradėjo bigbito grupė „Sun City Beat“. Idėja buvo groti 8 dešimtmečio muziką, kuriai vis dar jaučiame nostalgiją, kuri vis dar mus užveda“.
3. 1977 metais Šiaulių Pedagoginio Instituto (ŠPI) publikai debiutavo Telšiuose sukurta, bet Šiauliuose išgarsėjusi „Helmio grupė“. Grupė sukūrė daug savo dainų, kurių autorius – grupės lyderis Helimantas Stancevičius. Viena dainų vadinosi „Roko žmogus“. Koncertuose „Helmio grupė“ grodavo ilgas improvizacijas, kuriose buvo psichodelikos elementų. Grupė laikėsi hipizmo, pacifizmo idėjų, H. Stancevičius domėjosi Rytų filosofija, tapo vienu pirmųjų vaišnavų (krišnaistų) Lietuvoje. Šio muzikanto balsas – unikalus, kiek panašus į Roberto Planto („Led Zeppelin“).
4. 1987 metais Šiauliuose įkurta grupė „Utopija“, kurioje dainavo ir fleita grojo Neda Malūnavičiūtė. Tai buvo žymios muzikantės karjeros pradžia (po metų ji pradėjo džiazo vokalistės karjerą). Trombonu grojo Vytautas Pilipavičius, klavišiniais – Aurelijus Ščiuka ir Gediminas Dapkevičius (apie šį žmogų žr. toliau).
5. Holistinės muzikos pradininkas Lietuvoje Gediminas Dapkevičius kompoziciją studijavo pas maestro Giedrių Kuprevičių ir prof. Eduardą Balsį. 1981 m. G. Dapkevičius kartu su kompozitoriumi Gintaru Kizevičiumi ir dailininku Algiu Lapieniu įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje eksperimentinės elektroninės muzikos grupių „Solaris“. Kūrė muziką teatrui, nekomerciniams filmams, koncertavo su Lietuvos džiazo meistrais Neda Malūnavičiūte, Vytautu Pilibavičiumi, Aurelijumi Ščiuka, su grupe „Saulė ir Žuvys“.
6. Dar vienas žinomas menininkas avangardistas iš Šiaulių – Geraldas Jankauskas-Jerry. 1977 m. jis Šiauliuose įkūrė roko grupę „Pionier“. Vėliau prasidėjo dvasiniai, ezoteriniai ieškojimai. Džeris grojo grupėse „Bix“, vėliau sukūrė grupę „7B Orkestras“, „kurioje realizavosi visi regėjimai ir vizijos, kurių neišėjo įkūnyti BIX‘uose“. 1994 m. pradėjo groti grupėje „Gin‘Gas“ – smagaus džiazroko/funky kompanijoje. Apsigynęs filosofijos daktaro disertaciją, Džeris paliko Lietuvą ir apsigyveno San Franciske, pasaulio hipių sostinėje.
7. Prie stiprios Šiaulių holistinės muzikos tradicijos būtinai turime paminėti dar du žmones. Vienas jų – Raimondas Rašpoliauskas-Raymist. Jis savo kūrybą vadina „kelione aplink pasaulį“. Grota ir su grupėmis „Lygiailyja“ bei „Žuvys“. Maždaug 1996 m. pradėta kurti holistinė muzika, įrašyti keli puikūs albumai. Vėliau Raymist ėmė kurti muziką ir koncertuoti su Vytautu V. Landsbergiu. Raymist vertina tylą, meditaciją.
8. Holistų vyrų būrį Šiauliuose papildo eruditė, unikalios meninės pajautos muzikantė, dailininkė, teatro režisierė Zita Vilutytė. Menininkė yra ne tik kompozitorė, dailininkė (ji pati iliustruoja visus savo albumus), bet ir Holistinio judėjimo teatro „S“ įkūrėja ir vadovė. Daugiau nei tuziną albumų sukūrusi menininkė šio teatro koncepciją pristato taip: „Holistinio judėjimo teatras „S” dirba holistinės pedagogikos principais. Pagrindinis tikslas – ieškant gelmės savyje, kuriant savo pasaulį, jungiant ir vienijant visus pasaulio dalykus į visumą, ieškoti pusiausvyros, šviesos, naujumo, tiesos, pajutimo gelmės, t. y. kurti TEISINGĄ meną.“
9. Be abejo, kalbant apie Šiaulius, būtina paminėti grupę-fenomeną „Bix“. Oficialūs jos įsikūrimo metai visur žymimi 1987-ieji, tačiau realiai grupė susikūrė dar 1980 metais ir grojo pankroką. Grupės lyderis Saulius Urbonavičius pasakojo: „Tais gūdžiais 1980 metais atvykau į Šiaulius studijuoti į ŠPI Dailės fakultetą. Nors visi specialybės egzaminai buvo įvertinti aukščiausiais balais, lietuvių literatūros rašinys pakišo koją ir teko eiti tarnauti į tarybinę armiją. Grįžęs įstojau, bet čia jau kita istorijos dalis. O tada iš nevilties su draugeliu vakarais pradėjom muzikuoti. Jis mušė pagalves, spaudė žaislinį klavišinį instrumentą, o aš brązginau akustine gitara. Prikūrėm dainų, išėjo visas albumas. O pavadinimas „Bix“ kilo labai paprastai: cigarečių niekada neužtekdavo, tai teko „bikus“ rūkyti – nuorūkas lietuviškai. „Bix“ tai yra nuorūka. Tais laikais tai buvo pankiška, protestas ir t. t. Dainose sudėtas visas gyvenimas, nieko ten neišgalvota“.
10. Dar viena ryški Šiaulių roko muzikos figūra – Remigijus Ruokis, žinomas iš grupių „Les Stagnateurs/Stagnatai“, „Gin‘Gas“, „DaLyVis“. Tai ironijos, sarkazmo, socialinio protesto ir lengvo fankovo stiliaus meistras. „Kuo ilgiau tylėsim, tuo ilgiau mus p**“, – sako R. Ruokis, nevyniodamas žodžių į vatą. „DaLyVis“ – kieto rap metal grupė, kažkiek primenanti „Rage Against The Machine“, nebijanti dainuoti pagal Juliaus Janonio žodžius („Ar tu matei“), išrėžti, kad mes gyvename „š*d*nai puikiai“, esame tik „statistiniai duomenys“. Viena vertus, grupė kiek peržengia cinizmo ribas, kita vertus, tai būtinas grupės arsenalas – juk jie ne hipiai.
…ir taip toliau… Kadangi išsamus tyrimas, ko gero, užimtų per daug vietos, teks tik trumpai paminėti kitas roko ir jam artimų stilių įžymybes, kilusias iš Šiaulių, kuriuos muzikos žinovas Dovydas Bluvšteinas yra pavadinęs lietuviškuoju Mančesteriu. Tai Valdas Slabada, Gytis Paškevičius, Virgis Stakėnas, „Jonis“, „Crazy Crow“, „Svirplys“, „Blackout“, „Brainers“, „Colours of Bubbles“, „Da‘Žai“, „Ferum“, „Outsiders“, „Obertonas“, pankai „3-ias aukštas“, „Apatija“, „Bendradarbei“, „Didelis Dalykas“, „Elnias“, „Flagelacija“, „Prosto Marija“, metalistai „Argharus“, „Guided Violence“, „Mortuary Property“ (buv. INRI), P.O.L.L.Y. (Šiauliai/Kuršėnai), „Stranger Aeons“ (buv. „Bestija“), bardai Saulius Bareikis, Aidas Giniotis, Ieva Narkutė (Jieva), Ovidijus Jucys, folko/neofolko kūrėjai „Kitava“ ir daugelis kitų talentingų grupių bei muzikantų.
Tekstas: Mindaugo Peleckio
Nuotraukos: iš autoriaus asmeninio archyvo