Search Results for: "Evaldas Balčiūnas"
Sostinės valdžios priimtas draudimas prašyti bei duoti išmaldą Vilniaus gatvėse sukėlė vis nerimstančias diskusijas. Vieni žmonės džiaugiasi, jog padaugės ramybės ir neteks kęsti bandymų išvilioti galimai alkoholiui skirtus pinigus, kiti piktinasi valdininkų nehumaniškumu. Teigiama, kad nuo šiol vargetos spiesis aplink bažnyčias, nori nenori, bet turės mokytis padoraus gyvenimo būdo, savo ruožtu, pačiame mieste padaugės tvarkos, ramybės ir patrauklumo turistams iš užsienio.
Nestoras Machno – Ukrainos sukilėlis, savo krašto valstiečių gynėjas, meiliai vadintas „Batka” (liet. – Tėveliu), 1918–1921 m. pietryčių Ukrainoje subūręs didžiulę anarchistinę bendruomenę, kurios teritorija viršijo dabartinės Lietuvos plotą. N. Machno, įkūręs analogo žmonijos istorijoje neturėjusią „respubliką be valdžios“, vėliau pavadintą Machnovija, kovojo prieš visas to meto valdžias bei režimus – ir prieš Rusijos bolševikus, vadinamus „raudonaisiais“, ir prieš caro šalininkus, vadinamus „baltaisiais“, ir prieš Ukrainos nacionalistus, vadinamus „nepriklausomybininkais“. Net ir šiandien prisimenamas garsusis N. Machno šūkis „Mušk baltuosius, kol paraudonuos; mušk raudonuosius, kol ateis į protą“.
„Batka“ Machno kovojo ne už proletariato diktatūrą, ne už kokią nors partiją ar tautą, o už tai, kas buvo svarbu visiems to krašto žmonėms: už savivaldos įtvirtinimą, už žemę ir laisvę, už nepartines tarybas ir jų federacijas. N. Machno siekė likviduoti bet kokį Ukrainos valstiečių išnaudojimą ir įtvirtinti tikrąją liaudies valdžią. Pilietinio karo košmare Machnovijos teritorija buvo tarsi „laisvoji ekonomine zona“, kurioje reiškėsi visos anarchistinio ūkininkavimo formos: komunos, kooperatyvai, privatūs ūkiai (be išnaudojamojo darbo). Niekas žmonių prievarta nevarė nei į kolūkius, nei tarybinius ūkius, jie netarnavo ir ūkininkų samdiniais. Žemės ūkio produktai buvo siunčiami į miestus ir mainomi į pramonės produkciją. Machnovija ne tik gynėsi nuo užpuolikų, bet ir gyveno, kūrė savo savivaldos sistemas.
Apie šį didvyrišką sukilėlį mes iki šiol žinojome daugiausia iš sovietinės istoriografijos, kuri pateikė itin karikatūrišką ir iškreiptą viso Ukrainos sukilėlių judėjimo vaizdą. N. Machno sovietinių istorikų darbuose buvo vaizduojamas kaip antisovietinis elementas, banditas, girtuoklis, galvažudys, antisemitas. Anot jų, Rusijos revoliucija buvo tik bolševikų nuopelnas, o visi kiti bolševikams tik trukdė arba atvirai kenkė. Šią žinių spragą dabar užpildo „Kitų knygų“ leidyklos išleisti autentiški N. Machno prisiminimai – „Rusijos revoliucija Ukrainoje: 1917 m. kovas – 1918 m. balandis“.
Tai istorinis Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo dokumentas, pasakojantis apie tuos laikus, kada revoliucinės idėjos buvo įkūnijamos ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime. Lietuviškas N. Machno atsiminimų vertimas palydimas Rusijos istoriko Aleksandro Šubino pabaigos žodžiu, padėsiančiu geriau suprasti 1917–1921 m. Ukrainos bei Rusijos įvykių chronologiją.
Nestor Machno. Rusijos revoliucija Ukrainoje: 1917 m. kovas – 1918 m. balandis. Iš rusų k. vertė Evaldas Balčiūnas. K.: Kitos knygos, 2012.