Search Results for: "Dviračių sportas"
Pavasario lietūs jau išplovė visus žiemos likučius iš mūsų kiemų ir miškų. Intensyviai ruošiamės aktyviajam sezonui, kai varžybos veja varžybas, o idėjos liejasi laisvai. Mes taip pat turime paruošę nemažai įdomybių ir siurprizų.
Lietuviai tradiciškai atostogų kryptims linkę rinktis tokias šalis kaip Egiptas, Ispanijos salos ar Turkija. Tačiau kol vieni svarsto, kuriam paplūdimyje šildysis, kiti renkasi aktyvias ir ne dažnai lietuvių lankomas vietas. Nuotraukos, kaip iš atvirukų, įspūdingi kraštovaizdžiai, ramybė, geros emocijos ir linksmi nutikimai, kuomet estai neatpažįsta lietuvių – tokiais prisiminimais dalinasi aktyvaus poilsio propaguotojas Laimontas Rakauskas, kuris su savo žmona Daiva leidosi į kelionę dviračiais po Alandų salyną (Suomija). Ar tikrai reikia daug pinigų tokiai kelionei? Kaip galima sutaupyti ir kokius dar patarimus verta išgirsti išsiruošus į tokią kelionę dviračiais? Apie tai ir dar daugiau pokalbyje su p. Laimontu, prekės ženklo „Idėjos sportui“ kūrėju.
Tarp Anykščių ir Kupiškio besidriekianti Šimonių giria XX a. viduryje buvo tapusi kovotojų už laisvę prieglobsčiu. Čia veikė bene reikšmingiausia Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities Algimanto apygarda, kurios būriai kartais pasiekdavo net Šiaulių bei Utenos apskričių teritorijas. Šimonių girios priedanga naudojosi Rytų Lietuvos partizanai: Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus – Montė, bei visos Rytų Lietuvos srities vadas Antanas Slučka – Šarūnas. Tokią teritoriją 2017 metų renginiui pasirinko nuotykių lenktynių „Nykštietiškas Triatlonas“ organizatoriai. Šių nestandartinių varžybų sumanytojai žada, kad pats renginys taip pat nestokos partizanų tematikos, o kad būsimos lenktynių trasos būtų ne tik įdomios, bet ir reikšmingos jas rengti padėjo šio krašto partizanų veiklos žinovas, kraštotyrininkas Raimondas Guobis.
Didėjantis kūno svoris, kamuojančios stuburo problemos, galvos, juosmens, pečių juostos dalių skausmai, pradėjusios tirpti rankos, spengimas ausyse – tokios nemalonios prognozės gresia sėdimą darbą dirbantiems ir nesportuojantiems žmonėms.
Rugpjūčio 1-2 dienomis vyksiančiame muzikos ir pramogų festivalyje „Galapagai“ gausu staigmenų. Jo dalyviai ne tik šėls pasaulinės muzikos žvaigždžių koncertuose, bet ir turės unikalią galimybę stebėti tarptautinį „BMX/MTB dviračių šou“.
Atšilus orams transporto priemonių įvairovė keliuose padidėja. Tarp automobilių ima nardyti motociklai, mopedai, dviračiai. Vien šių vairuotojai neprivalo turėti pažymėjimų, liudijančių Kelių eismo taisyklių išmanymą. Tačiau kaltinti vien dviratininkų negalima.
Pasiekimais nesididžiuoja
Kaip jau buvo minėta, pirmaisiais nepriklausomybės metais sportu rūpinosi tik entuziastai išeiviai ir mecenatai. Valstybė turėjo daug kitų rūpesčių ir problemų.
Prezidento institucija pirmąjį valstybės penkmetį buvo labai silpta. Tačiau galiausiai sportininkai sulaukė ir prezidentų dėmesio, ir prizų.
Pirmasis – Kazys Grinius
„Keisčiausia tai, kad iš visų tarpukario prezidentų tik Aleksandras Stulginskis niekaip neatsišaukė į sporto entuziastų prašymus. Tai galėjo lemti ir netinkamas sportui jo valstybės valdymo laikas, tačiau didžiąja dalimi tai nulėmė paties prezidento asmeninės savybės. Yra užuominų, kad prezidento žmona Ona globojusi moterų sporto organizacijas“, – pasakojo Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune kultūros renginių organizatorė-koordinatorė, parodos „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“ kuratorė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, primindama, kad prezidento užtarimo ieškoję Lietuvos Sporto Lygos vadovai 1926 m. pradžioje iš paties A. Stulginskio gavo pasižadėjimą remti Lietuvos sportą.
„Apie sportą rašiusi spauda 1926 m. viduryje pirmąkart su džiugesiu aprašo oficialų prezidento apsilankymą varžybose. Tai Kazys Grinius, savo apsilankymu pagerbęs 1926 m. liepos 3 d. Kaune vykusias futbolo varžybas „Koperacijos taurei“ laimėti. Nuo jo inauguracijos buvo praėjęs vos mėnuo. Pagal profesiją gydytojas, jis pirmasis įsteigia prezidento prizus dviračių, šaudymo medžiokliniais šautuvais, bėgimo varžybose“, – teigė parodos kuratorė.
Vadas A. Smetona ir jo kariauna
„K. Grinius valdė trumpai – pusmetį, o daugiausiai prizų įvairių sporto rungčių nugalėtojams įsteigė jo įpėdinis Antanas Smetona, didelis sporto aistruolis. Vienas jo vaikų Julius aktyviai lošė tenisą. Prezidentą taip pat galima vadinti geru viešųjų ryšių specialistu. Jis suprato, kad vienas iš daugiausiai populiarumo suteikiančių vizitų yra apsilankyti sporto renginiuose arba tapti jų rėmėju“, – pasakojo V. Akmenytė-Ruzgienė.
A. Smetona buvo geras raitelis ir pats buvo įsteigęs pereinamąją taurę „Kariuomenės pulkui konkūrų nugalėtojui“. Apie jo rungtyniavimą sporto varžybose duomenų nėra. Prezidentas taip pat nepraleisdavo progos žiemą savaitgaliais pamedžioti miške, buvo nuoširdus medžioklės fanas. Prezidento sūnus Julius Smetona buvo vienas geriausių tenisininkų Lietuvoje.
ILRP muziejininkės Justinos Minelgaitės teigimu, 1926 – 1939 m. Prezidentas buvo įsteigęs 9 prizus šioms varžyboms – šaudymas medžiokliniais šautuvais, dviračių lenktynės, bėgimas estafetėje 4×400 metrų, ralis „Aplink Lietuvą“, futbolo rungtynės tarp Karo mokyklos ir Vytauto Didžiojo universiteto, kariuomenės konkūrai, tarptautinis teniso turnyras, tarptautinė jachtų regata. Taip pat jau minėtas III Europos krepšinio čempionatui prezidento įsteigta sidabrinė, gintaru inkrustuota dėžutė – vienintelis A. Smetonos teiktas prizas 1939 m.
Pastarasis prizas, kaip ir pagrindinis prizas Tarptautinės jachtų regatos nugalėtojui, rodo, kad sportas A. Smetonos valdymo laikotarpiu tapo ne tik valstybės reikalu, bet ir pilnaverčiu diplomatijos objektu.
Parodos kuratorės V. Akmenytės-Ruzgienės teigimu, prezidento steigti prizai dažniausiai atitekdavo komandiniam sporto šakos nugalėtojui. Esą dėl Prezidento pereinamosios dovanos šaudymo medžiokliniais šautuvais rungtyje galėjo varžytis tik Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos skyriai, dėl pereinamosios Prezidento dovanos dviratininkams – Lietuvos dviratininkų sąjungos skyriai, o dėl pereinamosios Prezidento taurės konkūrų varžybose – Lietuvos kariuomenės pulkai.
Kariuomenėje žirgų lenktinės buvo populiarios. Ši institucija ir sportas tarpukariu buvo labai susiję. Didžioji išlikusios fotomedžiagos dalis yra su kariuomene. Parodos kuratorės teigimu, gali būti, kad jų nuotraukos tiesiog geriau išsilaikė arba kariuomenė turėjo gerą fotografą.
Lietuvoje ir svetur
1937 m. II Europos pirmenybėse steigtas Latvijos prezidento prizas, o 1939 m. – Lietuvos prezidento prizas. Prezidentai kartu tapdavo ir šių varžybų globėjais. Medalių ar kitokių asmeninių prizų kiekvienam tuo metu nebuvo, tik prizas visai komandai.
„Latvijoje visi tarpukario prezidentai buvo prisidėję prie sporto. Net kadenciją baigusių prezidentų taurės kaimyninėje šalyje vadinamos jų vardais ir yra toliau teikiamos net atėjus naujam vadovui. Tuo tarpu Lietuvoje kitaip – visos prezidento taurės nevardinės“, – aiškino V. Akmenytė-Ruzgienė.
Parodos kuratorės teigimu, europinėje praktikoje būdavo įprasta, kad prezidentai,valstybių galvos ir vyriausybių vadovai sportą remdavo pagal savo pomėgius. Pavyzdžiui, Suomijos prezidentas buvo įvairiausių šaudymo čempionatų globėjas, pats buvo puikus šaulys ir dalyvaudavo varžybose.
Anksčiau ir dabar
Kaip vertinti dabartinės Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės santykį su sportu?
„Prezidentė apdovanoja visus nusipelniusius sportininkus ordinais ir kitais apdovanojimais, tačiau prizų, kuriuos prezidento institucija teikia, yra gerokai mažiau – keturios Prezidento taurės. Pirmosios dvi – Tradicinio ralio „Aplink Lietuvą“ ir Tarptautinio vyrų teniso turnyro – tarpukario laikų tradicijų tąsa. Taip pat prezidentė teikia prizus fizinės sveikatos vertinimo konkurso „Lietuvos sveikuolis“ bei konkurso „Sportas ir aplinka“ nugalėtojams“, – teigė J. Minelgaitė.
Anuomet nebuvo tradicijos sportininkus už jų pasiekimus apdovanoti valstybės apdovanojimais – ordinais.
„Užfiksuota vienintelė išimtis – 1937 m. A. Smetona apdovanojo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narius po pergalės II Europos vyrų krepšinio čempionate Rygoje. Europos čempionai buvo apdovanoti Vytauto Didžiojo IV ir V laipsnio ordinais, bei Vytauto Didžiojo I ir III laipsnio medaliais“, – pasakojo V. Akmenytė-Ruzgienė.
Nors dabar prisimename kone tik krepšinį, tačiau 3-ame dešimtmetyje sporto karaliumi Lietuvoje tituluotas futbolas. Žaidė jį dauguma lietuvių, tačiau visiems jiems trūko sėkmės ir pergalių tarptautinėse ir tarpvalstybinėse varžybose. Tautiečiai taip pat žaidė stalo ir lauko tenisą, sportavo lengvąją atletiką.
Po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje porto nebuvo. Reikėjo mokytojų, kurie užaugintų naują šalies sportininkų kartą. Reikėjo ir mecenatų, valstybės paramos. Nebuvo nei stadionų, nei baseinų, nei kitų sporto propagavimui tinkamų vietų.
Kokia muzikinė grupė ar atlikėjas Jums asocijuojasi su sporto tema? Lietuvaičiai turbūt kels rankas už Marijoną Mikutavičių, sukūrusį nemirtingą himną „Trys milijonai“. O mes manome, kad sportą geriausiai atspindi grupė… „Sportas“, su kuria mus supažindina muzikos apžvalgininkas Mindaugas Peleckis.
Vilniečių grupė „Sportas“, tik 2009 m. rugpjūtį išleidusi debiutinį albumą „Žemiau juostos“, tapo tikru atradimu. Nuo 1993 m. pavadinimu „Už tėvą“ (lengva ironija grupei „Už Tėvynę!”, su kurios lyderiu Nėriumi Pečiūra jie ne kartą yra koncertavę) grojantys vaikinai 2001 m. pasivadino „Sportu“ ir išgarsėjo tokiais hitais kaip „Policija“ arba „Odė Mamontovui“. Albumo pavadinimą, pasak muzikantų, sugalvojo „dėdulė, kuris sėdėjo prie garažų Fabijoniškėse“.
„Sportas“ per šešerius metus sugrojo daugiau kaip 60 koncertų. Grupė šešis kartus dalyvavo TV laidoje „Lietuviškų dainų dešimtukas“, o 2004 m. laimėjo pirmąją vietą LRT TOP 10 su daina „Policija“. „Sportininkai“ – bene linksmiausia Lietuvos grupė, sugebanti suderinti ironiją, juodąjį humorą ir smagią, net šokiams tinkamą, bet nekomercinę muziką.
Pagrindinis „sportininkas“ Marijus Bernotas-Marukas atsako į klausimus.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado grupė „Sportas“? Gal sporto klube? Jūs – sportininkai?
Tiesiog netoli repeticijų studijos buvo sporto prekių parduotuvė. Nuolat matydavome užrašą „Sportas“. Po dviejų savaičių „pjautynių“ tarp manęs, bosisto Gaudriaus ir gitaristo Pupų Dėdės nusprendėme pasivadinti būtent šitaip.
Kaip gimė hitais tapusios dainos „Kalėdos“, „Ūdra“, „Policija“ ir – ypač – „Odė Mamontovui“? Ar su Andriumi Mamontovu esate pažįstami? Tai meilės ar neapykantos jo muzikai išraiška? Ar buvo kokia nors jo reakcija į šią dainą? Jei taip, kokia?
Su Mamontovu kažkada grojome visą naktį kažkokioje vaikų stovykloje po atviru dangumi. Nejaučiu Mamontovui jokių ypatingų simpatijų ar antipatijų. Daina yra tokia, kokia yra. Deja, Andrius paskatino šimtus lietuvaičių dainuoti beprasmius kratinius iš žodžių dangus, lietus, skristi, kristi, jūra, diena ir t. t. Tema jau narpliota tūkstančius kartų. Man mielesnės undergroundo grupės su prasmingais ir tikslingais tekstais (kadaise tai buvo „Turbo Reanimacija“, dabar – „SC“).
Kas naujesnio nutiko paties ir „Sporto“ gyvenime per pastaruosius keletą metų (po albumo „Žemiau juostos“ išleidimo)? Ar „Sportas“ dar koncertuoja? Ar pasikeitė grupės sudėtis?
Grupės sudėtis 4 metus yra stabili. Puikiai susigrojome.
Teko pastebėti, kad be „Sporto“, egzistuoja ir side-project (o gal atskira asmeninė grupė, kaip geriau pavadinti?) „Marukqs“/“Marukas“. Kuo jis skiriasi nuo „Sporto“ stilistiškai ir tematiškai?
Tai mano „soliniai“ muzikiniai kvailiojimai, kuriems didžiausią įtaką padarė ciniška avangardinė grupė „The Residents“. Juose daug tiesmukiškos satyros, gerokai aštresnės už „Sportą“. Bandau vaizduoti silpnąsias žmonių sielos puses.
Kiek teko girdėti, nevartojate svaigalų. Galbūt esate vegetaras ar net veganas (kaip sakė vienas mano pažįstamas, veganai – tai tie, kurie valgo tik akmenis)?
Geras žmogus visada atsako už savo veiksmus, gerbia savo tėvus ir mokytojus, nerizikuoja ir neskatina rizikuoti kitų nekaltų žmonių gyvybe bei sveikata, neskleidžia paskalų, neskriaudžia gyvūnų. Lai būna ir vegetarizmas, ir veganizmas – man jie netrukdo. Jei būtų daugiau domimasi mokslu, o ne statomos niekam nereikalingos verslo piramidės, būtų realu sukurti pakaitalus visam gyvuliniam maistui. Deja, produktų gamintojai prikuria nebūtų dalykų, neegzistuojančių tradicijų ir bando ironizuoti visai neblogas idėjas. Žmonės, kurie dėl geros minties plaukia prieš srovę (t. y. nepasiduoda bandos jausmui, o vadovaujasi humanizmu ir sveiku protu), verti pagarbos.
Kuo domitės laisvalaikiu, kokią muziką klausote? Ar tikrai mokate japonų kalbą?
Japonų kalba – tai tik vienas iš mano hobių (beje, grupėje „Sportas“ yra savo jėgas bandęs ir žymusis Lietuvos japonas Fumito Tomoi – grojo bosine gitara, – aut. pastaba).
Marijaus laisvalaikis: japonų kalba, motoroleriai, motociklai, astronomija, kompiuteriai. Marijaus muzika: „Sex Pistols“, „Ladytron“, „Freezepop“, „Depeche Mode“, „Dir En Grey“, „X-Japan“, „Merzbow“, „Aphex Twin“, „Iron Maiden“.
Seržo laisvalaikis: muzika, filmai, piešimas. Seržo muzika: Davidas Bowie, Nine Inch Nails, „Fantomas“, „Blue man group“, „Photek“.
Andriaus laisvalaikis: kinas, savaitgaliais – pool‘as, važinėjimasis dviračiu saulėtais vakarais ir krepšinis. Andriaus muzika: „Antis“, „Pink Floyd“, Ozzy Ozbourne, ELO, „Helloween“, Jimi Hendrix, „Sonata Arctica“, INXS, „Gravel“, „Gorillaz“, „Röyksopp“, Yngwie Malmsteen.
Ar dažnai sportuoji? Kaip? Ar lauki krepšinio festivalio?
Sportuoju saikingai – t.y. niekada! Užtenka pašokinėti su bosine gitara po porą valandų per dieną. Man nerūpi krepšinis – turiu savo „Sportą“, kuris man svarbiausias.
Grupę „Sportas“ dabar vadini neurowave. Kas tai – neurowave?
Tai tas pats, kas dance rock ar disco funk electro punk. Tiesiog marketingas.
Kuri publika geresnė – Lietuvos ar Latvijos, kurioje irgi esate koncertavę? Kuo jos skiriasi?
Latvijos publika kitokia – latvių oda baltesnė ir jų akys didesnės. Latviai panašūs į lietuvius, bet svečioje šalyje lietuvių kalbos praktiškai niekas nemoka. Manau, kad jie klausosi tik priedainių. Dainos „Ūdra“ sėkmė buvo labai netikėta.
Kuo pats dabar užsiimi? Neemigravai?
Darau tą patį – mano pagrindinis užsiėmimas muzika. Emigruoti neplanuoju — būtų sunku išmokti rašyti tekstus svetima kalba, įsijausti į svetimą kultūrą.
Artimiausi planai (nuobodus klausimas, bet būtinas).
Kurti klausomą lietuvišką muziką normaliems žmonėms. Permiegoti su Lady Gaga.
P.S. Galbūt kažkas galėtų apkaltinti „Sportą“ primityvizmu. Tačiau tokiems žmonėms patarčiau patyrinėti dailininkų Marco Shagallo arba Andy Warholo kūrybą. O tada paaiškės: „Viską matė tik au au au/ Aukso žvaigždė/O konspektavo me me me me/Medžiai“.
Mindaugas Peleckis