Search Results for: "Dovilė Raustytė"
Dovilės Raustytės straipsniai: LAIKAS „Scanoramoje’13“: 8 mm ir 16 mm telefoninis pokalbis Lytį pakeitusi vokiečių kino režisierė: „Nepripažįstu tolerancijos nebuvimo…
Savo rankose laikote turbūt gražiausią „Laikas.lt“ žurnalo numerį. Ir ne tik dėl gausybės fotografijų, esančių žurnalo viduje. Numeris gražus, nes tokia jo tema – viskas apie grožį, bet kitu kampu.
Prieš keletą mėnesių nusprendėme imtis saugoti raudonplaukius, kurie, pasak mokslininkų, visai greitai gali išnykti. Kodėl būtent ši ugninė spalva? Atsakymų esti įvairiausių. Vienas iš jų – „Laikas.lt“ logotipas irgi „ryžas“. Kitas variantas – mums tiesiog gražūs raudonplaukiai žmonės, nes jiems, galima sakyti, pasisekė: nereikia net dažytis ar labai puoštis, kad išsiskirtum iš minios. Ir nesvarbu, kad vaikystėje strazdanos ir raudonas plaukas buvo ne visai malonus dėmesys. Tačiau juk panašiai išskirdavo ir nemėgdavo visų, kitaip atrodančių… O žurnale rasite tik dalį raudonplaukių, kurių fotografas Tadas Černiauskas užfiksavo per 70!
Su grožiu mums labai asocijuojasi ir indėnai, nes jų puošnūs apdarai bei gyvenimo filosofija itin atitinka numerio idėją. Be to, palietėme išties skaudžią temą apie žmones, nenorinčius turėti vaikų. Kaip tai susiję su grožiu? Ne tik dėl to, kad kai kurios moterys vaikų nenori baimindamosi prarasti dailias kūno formas, bet ir dėl to, kad gyvenimas yra gražus visiems skirtingai. O linksmiausia žurnalo dalis – „Pasidaryk pats“ puslapis, kuriame auksarankė Lina pamokys kaip papimpinti veidrodį gražiomis ausytėmis.
Vyr. redaktorė Rasa Barčaitė
Redaktorė Dovilė Raustytė
Autoriai: Ina Peseckienė, Reda Krušinskaitė, Lukas Devita, Lina Sabaitytė, Lina Jurgaitienė, Goda Raibytė
Kalbos redaktorė Edita Matonytė
Dizaineris Tomas Mozura
Viršelis
Nuotr. Tadas Černiauskas
Tadaocern.com
Plaukų stilistė Agnė Čepienė
Vizažistė Eglė Krengauskaitė
wix.com/eglekrengauskaite/krengauskaite
Su redakcija galite susisiekti:
tel. +370 660 05 831
el. paštu [email protected]
Dėl reklamos kreipkitės:
Aina Kunigėlytė, tel. +370 660 05 832, [email protected]
UAB „Baltic Net Media“, Geležinio Vilko g. 18A, Vilnius
Mėnesinis žurnalas „Laikas.lt“ leidžiamas pirmą kiekvieno mėnesio pirmadienį. Medžiaga, pateikta mėnesiniame žurnale, yra „Laikas.lt“ nuosavybė, ją kopijuoti ir platinti be redakcijos sutikimo griežtai draudžiama. Už reklamos turinį „Laikas.lt“ neatsako.
„Laikas.lt“ žurnalų rasite šiose vietose
Vilnius: verslo centrai, „ Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Submarinas“, „Pica ir Kava“, „Bermudai“, „Tamsta,“ „Briusly“, „Sotas“ „Paparazzi“, „Bambalynė“, „Orgazmus“, „Du drakonai“, „Cozy“, „Show Makers“ šokių akademija, „Pink Milk shake“, „Pasaka“, ISM, VGTU, TVM, VIKO, VPU, VU, MRU, VVTA, VDK, VDA, mokykla ELC, „Crustum“ PC „Ozas“, „Sushi Express“, „Sushi House“, „InDay Sushi“, „Take Way“, „Milkshake Bar“, „People Bar“, „Guru“, „Livin“, „Kibin Inn“, „Wok to Walk“, „Skalvija“, „B bar“, Užupio picerija, „Prie angelo“, „Domino” teatras, Jaunimo teatras, Itališka vyninė, „Bunte Gans”, „Gringo“, „Balti drambliai“, „Coco“, „Būsi trečias“, „Soul Box“, „Bix“, „Artistai“, „X club shop“, viešbučiai „Congress” ir „Adelita”, Kongresų rūmai, Menų spaustuvė, Užupio kavinės terasa, „SPA Vilnius DIA“, „Vero Cafe“, vyninė „Vinchenzo mimoza“, „Šviežia kava“, Daiktų viešbutis, „Mint vinetu“, „Beer barell“, „Park Inn“, „Brandevino“, „Pitstoppizza“, „RawRaw“, „Žėrutis“, „Gaudos SPA namai“, „Alaus namai“, „Muskatas“, „Puntukas“, „Jalta“, grožio salonai: „Salon Plus“, „Figaro“, „Bolero“, „Eslauda“, „Performa“, „Perla“, „Art of Beauty“, „Šilkinė banga“, „Grožio ekspertas“, kinų masažo centras QI ANMO, „Gorky Bar“, „Studio 9“, „The Room“, „Meat Lovers Pub“.
Kaunas: verslo centrai, „Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Sandija“, „Ramzis II“, VDU, KTU, „Blue orange“, „Mio Cafe“, „Presto“, „Supremo“ kavos namai, „City Cafe“, „Bella Italia“, „Boun Giorno“, „Pas Stanley“, „Sushi express“, „Coffe inn“, „Vero Cafe“, „Buon Giorno Taverna“, „Groovy“, alaus pub’as-krautuvėlė „Gyvas“, „Pjazz Oldtown“, „Chocolaterie“, YZYbar, kavinė „Kultūra“, Kauno kamerinis teatras, „Radharane“, „101 Kepyklėlė“, „Pas Romano Paolo“, „Jums“, „Flamenco Cafe & Vino“ ir kt.
Šiauliai: „Centro šokoladinė“, „Coffee Inn“.
Visa Lietuva – „SPA Vilnius SANA“.
Naujas numeris pasirodys gegužės 7 dieną.
Apie prieskonių auginimą namuose jau rašėme straipsnyje „Žalia ir skani palangė“. Siūlome paskaityti šios temos tęsinį – kur gėlininkas Marius Kiaunė pasakoja apie sodininkystę balkone.
Kur prieskoniai ir gėlės auga geriausiai namų sąlygomis?
Augalams labiau patinka augti lauke. Tad geriausiai juos laikyti balkone arba ant palangės iš lauko pusės. Kai oras atšąla, pavyzdžiui žiemą, auginkite viską virtuvėje, nes čia daugiausiai drėgmės jūsų bute, kurią augalai mėgsta.
Ką geriau pirkti – prieskonių sėklas ar daigelius?
Aš patarčiau įsigyti prieskonių daigelių. Patiems juos užauginti kiek sudėtinga, nes tam namie yra pernelyg sausas oras. Žinoma, yra kam pavyksta, tačiau daugumos bandymai baigiasi, kai daigelis, paaugęs centimetrą, žūsta. Daigeliams augti palankiausios sąlygos yra šiltnamiuose.
Ar galima auginti prieskonius ar gėles vazonėlyje, kuriame juos ir įsigijai?
Ne. Parsinešus namo, reikia kuo greičiau juos persodinti į erdvų lovelį ar vazoną. Jei šiandien neturi laiko, rytoj būtinai tai padaryk, nes kitaip augalėlis nuvys. Rekomenduoju įsigyti kuo didesnį lovelį, nes augalai natūraliai įpratę augti dirvoje, jų šaknims reikia daug vietos. Be to, kuo daugiau žemių, tuo rečiau reikia laistyti. Kaip tik neseniai mačiau naujus lovelius, kurių aukštis nebe vienas, o du sprindžiai.
Kokias žemes geriausiai naudoti persodinant prieskonius ar gėles?
Tam tinka paprasčiausios žemės, kurių gali nusipirkti, kad ir prekybos centre. Tačiau patarčiau jas sumaišyti su smėliu ar žvyru. Pavyzdžiui, tokį mišinį itin mėgsta rozmarinas. Santykis turėtų būti – trečdalis smėlio ar žvyro, o likusi dalis – žemių.
Ar norint užauginti gražius prieskonių krūmelius, būtina naudoti trąšas?
Su trąšomis reikia elgtis labai atsargiai. Jos duoda tik estetinį vaizdą, tad puikiai tinka gėlėms. Kadangi prieskonius auginame maistui, patarčiau naudoti natūralias trąšas – įvairius kompostus. Iš tikro augalams reikalingi tam tikri mikroelementai, kurių gali suteikti tik trąšos. Tačiau, norint užsiauginti sveiką ir skanų produktą, reikia su jomis nepersistengti. Geriau sugaišti šiek tiek laiko, natūralių, kad ir lietuviškų trąšų paieškoms.
Kokius prieskonius patartumėte auginti namuose, t. y. kurie iš jų reikalauja mažiausiai priežiūros?
Populiariausia namie auginti – bazilikus, raudonėlius, melisas, rozmarinus. Vienas mažiausiai priežiūros reikalaujančių prieskonių – mėta, ji juk auga net patvoryje. Visai neseniai atradau ir atsivežiau prieskonį – seviją. Jo lapeliai labai saldūs, naudojami desertams. Šiaip patariama sevija pakeisti cukrų žmonėms, kurie negali jo vartoti.
Ar, nuskabius prieskonio krūmelį, jis atauga?
Žinoma, atauga, tik geriau kirpti prieskonių šakeles ar lapelius su žirklutėmis apie 3 cm nuo žemės. Pavyzdžiui, čiobrelio stiebeliai labai kieti, tad skabant su pirštais yra tikimybė išrauti su šaknimis. Tokiu atveju, prieskonis nebeataugs.
O ką reikia žinoti, norint balkone turėti gražų lovelį spalvotų gėlių?
Šį pavasarį gėlių sodinimo sezonas kiek pasivėlino. Praėjusiais metais per Mamų dieną jis jau ėjo į pabaigą, o šiais metais, galima sakyti, tik prasidėjo.
Namų sąlygomis geriausiai auga pelargonijos – svyrančios, stiebinės, karališkos. Jos nebijo sausrų, tad nelaisčius jas drąsiai galima palikti visam savaitgaliui. Yra gėlių, kurias reikia lieti du kartus per dieną.
Ar viename lovelyje galima auginti skirtingų rūšių gėles?
Aš visada tik taip ir patariu elgtis. Man labai gražu, kai greta atsiduria, pavyzdžiui, geltona tagetė, raudona pelargonija ir koks nors foninis, nežydintis augalėlis – šlamutis ar vikonda.
Galima sugalvoti netikėčiausių derinių. Visai neseniai puošdamas vieno restorano salę, stalus sugalvojau pagyvinti mėtų ir jurginų puokštelėmis. Toks variantas susilaukė daug teigiamų įvertinimų, nes pirmiausia – labai skaniai kvepia, antra – gražiai atrodo.
Ar įmanoma balkone užsiauginti pomidorų ar agurkų?
Žinoma, įmanoma. Tik nereikia tikėtis didelio derliaus. Tai labiau malonumas, nei nauda. Apima labai geras jausmas, kai ragauju savo pirmąjį užaugintą pomidorą ar agurką. Galima užsiauginti ir braškių ar paprikų, bet ne tiek, kad privalgysi ir kitus pavaišinsi.
Pradėjęs auginti, kad ir pomidorą, jau tampi daržininku. Šie augalai reikalauja daugiau priežiūros – reikia raišioti, paremti jų stiebelius, skabyti vadinamas pažąstėles, papurkšti nuo amarų. Tačiau tai labai smagu.
Jau trečiąjį sezoną įvairiais augalais prekiaujantis Marius pataria viename laivelyje auginti ne tik kuo daugiau skirtingų rūšių gėlių, bet ir prieskonius: „Nereikia bijoti tarpusavyje maišyti gėlių ir prieskonių – tai ne tik labai gražu, bet ir praktiška.“
Dovilė Raustytė
Apie prieskonių auginimą namuose jau rašėme straipsnyje „Žalia ir skani palangė“. Siūlome paskaityti šios temos tęsinį – kur gėlininkas Marius Kiaunė pasakoja apie sodininkystę balkone.
Kur prieskoniai ir gėlės auga geriausiai namų sąlygomis?
Augalams labiau patinka augti lauke. Tad geriausiai juos laikyti balkone arba ant palangės iš lauko pusės. Kai oras atšąla, pavyzdžiui žiemą, auginkite viską virtuvėje, nes čia daugiausiai drėgmės jūsų bute, kurią augalai mėgsta.
Ką geriau pirkti – prieskonių sėklas ar daigelius?
Aš patarčiau įsigyti prieskonių daigelių. Patiems juos užauginti kiek sudėtinga, nes tam namie yra pernelyg sausas oras. Žinoma, yra kam pavyksta, tačiau daugumos bandymai baigiasi, kai daigelis, paaugęs centimetrą, žūsta. Daigeliams augti palankiausios sąlygos yra šiltnamiuose.
Ar galima auginti prieskonius ar gėles vazonėlyje, kuriame juos ir įsigijai?
Ne. Parsinešus namo, reikia kuo greičiau juos persodinti į erdvų lovelį ar vazoną. Jei šiandien neturi laiko, rytoj būtinai tai padaryk, nes kitaip augalėlis nuvys. Rekomenduoju įsigyti kuo didesnį lovelį, nes augalai natūraliai įpratę augti dirvoje, jų šaknims reikia daug vietos. Be to, kuo daugiau žemių, tuo rečiau reikia laistyti. Kaip tik neseniai mačiau naujus lovelius, kurių aukštis nebe vienas, o du sprindžiai.
Kokias žemes geriausiai naudoti persodinant prieskonius ar gėles?
Tam tinka paprasčiausios žemės, kurių gali nusipirkti, kad ir prekybos centre. Tačiau patarčiau jas sumaišyti su smėliu ar žvyru. Pavyzdžiui, tokį mišinį itin mėgsta rozmarinas. Santykis turėtų būti – trečdalis smėlio ar žvyro, o likusi dalis – žemių.
Ar norint užauginti gražius prieskonių krūmelius, būtina naudoti trąšas?
Su trąšomis reikia elgtis labai atsargiai. Jos duoda tik estetinį vaizdą, tad puikiai tinka gėlėms. Kadangi prieskonius auginame maistui, patarčiau naudoti natūralias trąšas – įvairius kompostus. Iš tikro augalams reikalingi tam tikri mikroelementai, kurių gali suteikti tik trąšos. Tačiau, norint užsiauginti sveiką ir skanų produktą, reikia su jomis nepersistengti. Geriau sugaišti šiek tiek laiko, natūralių, kad ir lietuviškų trąšų paieškoms.
Kokius prieskonius patartumėte auginti namuose, t. y. kurie iš jų reikalauja mažiausiai priežiūros?
Populiariausia namie auginti – bazilikus, raudonėlius, melisas, rozmarinus. Vienas mažiausiai priežiūros reikalaujančių prieskonių – mėta, ji juk auga net patvoryje. Visai neseniai atradau ir atsivežiau prieskonį – seviją. Jo lapeliai labai saldūs, naudojami desertams. Šiaip patariama sevija pakeisti cukrų žmonėms, kurie negali jo vartoti.
Ar, nuskabius prieskonio krūmelį, jis atauga?
Žinoma, atauga, tik geriau kirpti prieskonių šakeles ar lapelius su žirklutėmis apie 3 cm nuo žemės. Pavyzdžiui, čiobrelio stiebeliai labai kieti, tad skabant su pirštais yra tikimybė išrauti su šaknimis. Tokiu atveju, prieskonis nebeataugs.
O ką reikia žinoti, norint balkone turėti gražų lovelį spalvotų gėlių?
Šį pavasarį gėlių sodinimo sezonas kiek pasivėlino. Praėjusiais metais per Mamų dieną jis jau ėjo į pabaigą, o šiais metais, galima sakyti, tik prasidėjo.
Namų sąlygomis geriausiai auga pelargonijos – svyrančios, stiebinės, karališkos. Jos nebijo sausrų, tad nelaisčius jas drąsiai galima palikti visam savaitgaliui. Yra gėlių, kurias reikia lieti du kartus per dieną.
Ar viename lovelyje galima auginti skirtingų rūšių gėles?
Aš visada tik taip ir patariu elgtis. Man labai gražu, kai greta atsiduria, pavyzdžiui, geltona tagetė, raudona pelargonija ir koks nors foninis, nežydintis augalėlis – šlamutis ar vikonda.
Galima sugalvoti netikėčiausių derinių. Visai neseniai puošdamas vieno restorano salę, stalus sugalvojau pagyvinti mėtų ir jurginų puokštelėmis. Toks variantas susilaukė daug teigiamų įvertinimų, nes pirmiausia – labai skaniai kvepia, antra – gražiai atrodo.
Ar įmanoma balkone užsiauginti pomidorų ar agurkų?
Žinoma, įmanoma. Tik nereikia tikėtis didelio derliaus. Tai labiau malonumas, nei nauda. Apima labai geras jausmas, kai ragauju savo pirmąjį užaugintą pomidorą ar agurką. Galima užsiauginti ir braškių ar paprikų, bet ne tiek, kad privalgysi ir kitus pavaišinsi.
Pradėjęs auginti, kad ir pomidorą, jau tampi daržininku. Šie augalai reikalauja daugiau priežiūros – reikia raišioti, paremti jų stiebelius, skabyti vadinamas pažąstėles, papurkšti nuo amarų. Tačiau tai labai smagu.
Jau trečiąjį sezoną įvairiais augalais prekiaujantis Marius pataria viename laivelyje auginti ne tik kuo daugiau skirtingų rūšių gėlių, bet ir prieskonius: „Nereikia bijoti tarpusavyje maišyti gėlių ir prieskonių – tai ne tik labai gražu, bet ir praktiška.“
Dovilė Raustytė
Garsus JAV investuotojas, ekonominių teorijų kūrėjas ir rašytojas Robertas Toru Kiyosaki teigia, kad svarbu ne tai, kiek pinigų uždirbi, o kaip sugebi juos išlaikyti. Šia mintimi ir vadovavomės rengdami kovo mėnesio „Laikas.lt“ numerį, kurio tema – pinigai.
Juk gali uždirbti ir daug „nulių“, tačiau iš jų nebus didelės naudos, jei nemokėsi pinigų taupyti ar investuoti. Kaip mūsų žurnalistei pasakojo finansų ekspertai, išmintingas finansų valdymas – tai visų pirma pajamų didinimas, todėl įvadiniame straipsnyje pabandėme išspręsti dilemą, kaip įvairiomis gyvenimo situacijomis taupyti pinigus.
Taip pat pakalbinome įvairiose šalyse gyvenančius jaunus žmones ir paklausėme jų, kaip jie sugeba išsilaikyti svetimoje šalyje. Ir ne tik išsilaikyti, bet ir išties daug pasiekti. Viena iš išvadų – svarbu ne šalis, o ryžtas ir didelis užsispyrimas. Jei jų turi, – daug pasieksi visur, o gyvenamoji vieta – tik priedas.
Nors, žinoma, gyvenant svetur ne visada lengva, nes tenka taikytis prie svetimų papročių, kaip pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenančiam turkui kebabinės savininkui Ahmetui, kuriam lietuvių įprotis kebabus valgyti su padažu ir kopūstais – išties keistas.
Gražaus ir šilto pavasario!
Vyr. redaktorė Rasa Barčaitė
Redaktorė Dovilė Raustytė
Autoriai: Ina Peseckienė, Goda Raibytė, Martynas Gedvila, Karolis Vyšniauskas, „Goodlife photography“, Vytenis Škarnulis, Sandra Sereikaitė
Kalbos redaktorė Edita Matonytė
Dizaineris Tomas Mozura
Viršelis
Su redakcija galite susisiekti:
tel. +370 660 05 831
el. paštu [email protected]
Dėl reklamos kreipkitės:
Aina Kunigėlytė, tel. +370 660 05 832, [email protected]
UAB „Baltic Net Media“, Geležinio Vilko g. 18A, Vilnius
Mėnesinis žurnalas „Laikas.lt“ leidžiamas pirmą kiekvieno mėnesio pirmadienį. Medžiaga, pateikta mėnesiniame žurnale, yra „Laikas.lt“ nuosavybė, ją kopijuoti ir platinti be redakcijos sutikimo griežtai draudžiama. Už reklamos turinį „Laikas.lt“ neatsako.
Laikas.lt žurnalų rasite šiose vietose:
Vilniuje: verslo centruose, „ Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Submarinas“, „Pica ir Kava“, „Bermudai“, „Tamsta,“ „Briusly“, „Sotas“ „Paparazzi“, „Bambalynė“, „Orgazmus “,„Du drakonai“, „Cozy“, „Show Makers“ šokių akademija, „Pink Milk shake“, „Pasaka“, ISM, VGTU, TVM, VIKO, VPU, VU, MRU, VVTA, VDK, VDA, mokykla ELC, „Crustum“ PC „Ozas“, „Sushi Express“, „Sushi House“, „InDay Sushi“ Vilniuje, „Take Way“, „Milkshake Bar“, „People Bar“, „Guru“, „Livin“, „Kibin Inn“, „Wok to Walk“, „Skalvija“, „B bar“, Užupio picerija, „Prie angelo“, „Domino” teatras, Jaunimo teatras, Itališka vyninė, „Bunte Gans”, „Gringo“, „Balti drambliai“, „Coco“, „Būsi trečias“, „Soul Box“, „Bix“, „Artistai“, „X club shop“, viešbučiai „Congress” ir „Adelita”, Kongresų rūmai, Menų spaustuvė, Užupio kavinės terasa, „SPA Vilnius DIA“, „Vero Cafe“, vyninė „Vinchenzo mimoza“, „Šviežia kava“, Daiktų viešbutis, „Mint vinetu“, „Beer barell“, „Park Inn“, „Brandevino“, „Pitstoppizza“, „RawRaw“, „Žėrutis“, „Gaudos SPA namai“, „Alaus namai“, „Muskatas“, „Puntukas“, „Jalta“, grožio salonai: „Salon Plus“, „Figaro“, „Bolero“, „Eslauda“, „Performa“, „Perla“, „Art of Beauty“, „Šilkinė banga“, „Grožio ekspertas“, kinų masažo centras QI ANMO, „Gorky Bar“, „Studio 9“, „The Room“, „Meat Lovers Pub“.
Kaune: verslo centruose, „Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Sandija“, „Ramzis II“, VDU, KTU, „Blue orange“, „Mio Cafe“, „Presto“, „Supremo“ kavos namai, „City Cafe“, „Bella Italia“, „Boun Giorno“, „Pas Stanley“, „Sushi express“, „Coffe inn“, „Vero Cafe“, „Buon Giorno Taverna“, „Groovy“, alaus pub’as-krautuvėlė „Gyvas“, „Pjazz Oldtown“, „Chocolaterie“, YZYbar, kavinė „Kultūra“, Kauno kamerinis teatras, „Radharane“, „101 Kepyklėlė“, „Pas Romano Paolo“, „Jums“, „Flamenco Cafe & Vino“ ir kt.
Šiauliuose – „Centro šokoladinė“.
Visoje Lietuvoje – „SPA Vilnius SANA“.
Naujas numeris išeis kovo 5 dieną.
Pasirodžius ekologiškai produkcijai Lietuvos parduotuvėse, pirkti ją žmonėms ilgainiui tapo mada, o kiek vėliau ir poreikius tenkinančiu įpročiu. Tačiau atsirado ir nepasidavusių šiai karštinei ir netgi suabejojusių natūralių priemonių veiksmingumu jas pabandžius. Kodėl taip atsitinka?
Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiamos su ekologiška kosmetika susijusios problemos ir paneigiami natūralumo sąvoką teršiantys mitai.
Ką reikia žinoti perkant ekologišką kosmetiką
Svarbiausia neužkibti ant pseudoekologiškų produktų kabliuko, nes kartu su vartotojų atėjo ir gamintojų mada. Atsirado begalė gaminančiųjų ekologiškus produktus neturint tinkamos praktikos, laikantis minimalių kriterijų ar dar blogiau – susikūrus savuosius, kurie tik išoriškai siejasi su ekologija. Vienas iš pavyzdžių – ant produkto pakuotės rašoma, kad jo sudėtyje yra 80 proc. natūralių ir ekologiškų medžiagų, tačiau iš tikro didžiąją dalį deklaruojamų komponentų sudaro: vanduo, glicerinas ir galbūt minimalus augalo ekstrakto kiekis. Žinoma, tokie produktai nepateisina pirkėjų lūkesčių ir jie nusivilia tariamai natūralia produkcija. Norint to išvengti, kaip teigia ekologiškos produkcijos gamintojai, svarbiausia pasikliauti prekiniais ženklais, produkto sudėtimi ir sertifikatais.
Renkantis kosmetiką, svarbu, kad joje būtų kuo daugiau natūralių medžiagų, o apraše nesimatytų jau gerai žinomų parabenų, trumpinių PEG, EDTA, medžiagų pavadinimų su skaičiais; kremuose – parafino, kitaip tariant, mineralinio aliejaus, ar kitų, aiškiai suprantamų sintetinių komponentų.
Natūraliame produkte cheminės medžiagos
Cheminių medžiagų yra tiek ekologiškoje, tiek ir sintetikos pagrindu pagamintoje kosmetikoje. Skirtumas tas, kad vienur jos gamtinės, kitur – sintetinės. Net ir tos pačios cheminės sudėties medžiaga, priklausomai nuo kilmės, gali turėti skirtingą poveikį, pavyzdžiui: kvapus suteikiančios sintetinės medžiagos dažnai alergizuoja, tačiau gamtoje esančios tokios pačios cheminės sandaros komponentai alergijos nesukelia.
Natūralios priemonės turi lėtesnį poveikį nei sintetinės?
Pasak ekologiškos kosmetikos gamintojų, natūralių priemonių teigiamas poveikis odai yra didesnis ir greitesnis. Aliejais maitinama oda gali kvėpuoti. Sintetinių komponentų gudrybė ta, kad jais galima sukurti labai greitą, pavyzdžiui, švelnumo efektą. Tačiau tai tik pojūtis, oda iš tikro lieka užmaskuota. Tuo tarpu ekologiška kosmetika išsprendžia daugybę odos problemų ne tik paviršutiniškai, bet ir normalizuojant jos funkcijas. Beje, natūrali kosmetika itin retai turi šalutinį poveikį net netinkamai ją naudojant. To negalima pasakyti apie sintetinę produkciją.
Vertinti tiesioginę kainą – neteisinga
Ekologiškoje parduotuvėlėje įsigytos kūno priežiūros priemonės kainuoja brangiau nei sintetinės kokiame nors prekybos centre. Taip yra todėl, kad pastarųjų žaliavos kainuoja itin mažai, ko nepasakysi apie ekologiškų produktų ingredientų kainą.
Svarbiausia suprasti, kad tokių dalykų, kaip ekologiško ir neekologiško muilo gabaliuko kaina, apskritai nereikia vertinti, nes pastarasis su savo įvairiausiais priedais ištirpsta žymiai greičiau.
Be konservantų kosmetika galioja trumpiau?
Tinkamai pagaminti ir supakuoti natūralūs produktai ir be sintetikos gali turėti ilgą galiojimo laiką. Juk geras vynas laikomas ilgai nesugenda. Viskas priklauso nuo produkto rūšies ir jo gamintojų. Tad pirmiausia reikia juos sąmoningai išsirinkti ir jau po to atsakingai išleisti pinigus, perkant kokybišką produkciją.
Parengė Dovilė Raustytė
Pirmiausia, nebūsime kuklūs ir pasveiksime Laikas.lt žurnalą su vienerių metų gimtadieniu. Beveik prieš metus, spalio 13 dieną, išėjo pirmasis numeris. Ta proga skaitytojams dovanojame skanias vaišes – numerį apie maistą. Ir ne tik todėl, kad gimtadienis, bet ir dėl spalio, kuris daugeliui asocijuojasi su neseniai į rūsius nuneštomis uogienėmis, raugintais agurkais, su džiovintais baravykais ar gurmaniška vakariene, kuriai, trumpėjant ir šalant dienoms, lieka vis daugiau laiko.
Tikimės, kad ir Jus įkvėps mūsų kalbinti ir dėl maisto pamišę „Tasty life“ vaikinai. Pagrindinis šefas Reinaldas pripažįsta, kad gaminti jį išmokė močiutė ir teigia, kad skonis yra įgimtas dalykas. Jie nesivadovauja receptais, o pagrindinis kūrybos moto – improvizacija. Tad nesitikėkite, kad atėję pietų į „Tasty life“ rasite valgiaraštį.
Kitas netradinis maisto kultūros atstovas – Aidas Mačiulis, atstovaujantis vegetarizmu pagrįstai Vedų virtuvei. Daugumai žodis krišnos asocijuojasi su gatvėse dažnai matomais šokančiais ir dainuojančiais šio tikėjimo atstovais, tačiau jų maisto kultūra – išties sveika, o mėsos nevalgymas traktuojamas paprastai: mūsų organizme neužsilaiko pūvanti nesuvirškinta mėsa, kuri nuodija organizmą.
Tačiau gurmaniškos pamokos ir virtuvės slepia tamsiąsias puses: vis daugiau maisto gauname iš šalių, kuriose ir taip jaučiamas didžiulis vandens stygius. Tai reiškia, kad maisto išmetimas lauk daro milžinišką, tačiau užslėptą žalą visame pasaulyje esantiems geriamojo vandens išteklių klodams. Žinome, negąsdiname Jūsų vandens stygiumi, tačiau susimąstyti tikrai verta.
Taip pat pakalbinome kulinarines knygas išleidusias garsias asmenybes ir paklausėme: maisto gaminimas ir knygų leidimas – iš mados kilęs asmeninis pomėgis? Kodėl žmonės perka tokias knygas? Kad būtų kur akis paganyti – daugumos mėgstami stiliaus perliukai iš rudeniško Vilniaus gatvių. Sutikti stilingi praeiviai papasakojo, kur jie pietauja ir už kiek. O spalio muzikinis fonas – iš daržovių padarytais instrumentais grojantys „The Vegetable Orchestra“.
Vyr. redaktorė: Rasa Barčaitė
Redaktorė: Dovilė Raustytė
Numerį ruošė: Goda Raibytė, Nerijus Drochneris, Dovilė Raustytė, Lina Sabaitytė, Mindaugas Peleckis, Ieva Varkojytė
Kalbos redaktorė: Aušra Trasauskaitė
Dizaineris: Vykintas Characiejus
Viršelio nuotrauka:
Idėja – Laikas.lt,
Fotografas: M.Janušaitis
Modeliai: Rugilė ir Markas
Konkurso „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“ nugalėtoją Giedrę radome plaukų stilistės Džiuljetos Petrulienės salono kėdėje. Mergina buvo šiek tiek susijaudinusi, bet su šypsena, kuri nedingo visą svarbiąją pasikeitimų dieną.
D. Petrulienė išanalizavusi merginos išvaizdą nustatė jos tipą: „Rudos akys, strazdanėlės – Giedrė rudens tipo, tad jai tinka šiltos spalvos ir atspalviai.“ Pagal tai plaukų stilistė nusprendė konkurso nugalėtojos rudus plaukus nudažyti ryškiais variniais atspalviais – nuo raudono iki šviesaus persiko.
Ilgus, iki juosmens plaukus, Džiuljeta pasiryžo šiek tiek nutrumpinti – galo ilgį mažiau, o priekinės dalies palikti šiek tiek žemiau pečių: „Konkrečios, griežtos formos kirpimas Giedrei netiktų, nes taip būtų sugriežtinti jos bruožai.“ Iš katalogo parinktas kirpimas buvo sušvelnintas – ypač formuojant kirpčius. Fotosesijos metu plaukai buvo ištiesinti, tačiau kasdien mergina galės nesivarginti su šia procedūra, nes jai parinktas kirpimas puikiai tinka prie garbanotų ar lengvai banguotų plaukų. Kadangi Giedrės plaukų apimtis nėra didelė, Džiuljeta ją optiškai padidino tarpusavyje maišydama šviesesnius ir tamsesnius akcentus. Konkurso dalyvė ir nugalėtoja mėgsta plaukus nešioti surištus į uodegėlę. Šis kirpimas netrukdys to daryti – surišus plaukus, iš priekio jie atrodys tarsi trumpai nukirpti. Beje, kirpčiukus taip pat galima nešioti ant šono. Tad kirpimas tikrai universalus ir patogus.
„Giedrės bruožai ryškūs, tad kasdien jai patarčiau nepersistengti su kosmetika – rinktis rudus, smėlio spalvos šešėlius, žinoma, tušą ir šiek tiek pakoreguoti antakius – juos atitraukiant vieną nuo kito, taip praplatinant veido formą, o lūpas dažyti lašišos, koralo spalva,“ – makiažo patarimais su Giedre, kuri pati dažniausiai naudoja tik akių tušą, dalijosi Džiuljeta.
Fotosesijos metu vizažistė Urtė, derindama makiažą prie vintažo krautuvėlėje „Komoda“ rastos sodriai žalios suknelės ir rudų Giedrės akių, pasirinko žalios spalvos akcentus, stengdamasi išvengti rėksmingo makiažo, lūpas nusprendė palikti neutralias.
Kaip jau minėta stilistė Vismantė kartu su Džiuljeta „Komodoje“ išrinko Giedrei puikiai prie jos figūros ir naujos šukuosenos derančią žalią suknelę, juodus batelius ir rankų darbo plunksninius auskarus.
Džiuljeta konkurso nugalėtojai patarė dėvėti žydros, mėlynos, žalios spalvos drabužius, vengiant oranžinės ir raudonos, kas susilietų su naująja plaukų spalva ir neleistų iki galo atsiskleisti sukurtam įvaizdžiui. Kadangi Giedrės figūra labai liekna, plaukų stilistė jai pataria nešioti šiek tiek platesnius viršutinėje dalyje ir ties klubais drabužius. Taip figūrai suteikiama daugiau moteriškumo. Džiuljeta patarė merginai vengti aptemptų drabužių, tačiau tuo pačiu nepaslėpti po jais gražaus liemens.
Plaukų stilistė Džiuljeta, laukdama merginos net nesvarstė, kaip bandys pakeisti jos įvaizdį: „Žinojau, pamatysiu Giedrę ir sugalvosiu. Taip ir atsitiko.“ Pati Giedrė pasikeitimu itin patenkinta. Svarbiausia mergina jaučiasi savo kailyje, nes paklausta, ar nekeista save matyti tokią veidrodyje, atsakė, kad iš karto priprato prie naujos savo išvaizdos lyg nieko ir nebūtų įvykę.
Daugiau pasikeitusios Giedrės ir pačio proceso nuotraukų – galerijoje. Kaip vertinate Giedrės pasikeitimą Jūs?
Sekite Laikas.lt naujienas ir laukite dar vienos „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“ dalyvės Izolinos pasikeitimo.
Dovilė Raustytė
Nuotr. fotostudija „Fotosintezė“
Šachmatai ant ledo, šlavėjų sportas, juokingas žaidimas su šluotomis ir pan. – tokių epitetų susilaukia kerlingas (angl. curling), kalbininkų rekomenduojamas vadinti akmenslydžiu.
Be to, pirmieji kerlingą ant užšalusių ežerų pradėjo žaisti vyrai, vilkintys sijonais – škotai, XVI a. Dabar komandos, naudodamos 19,6 kg sveriančius granitinius akmenis, ledui trinti skirtas šluoteles ir batus, iš kurių vienas turi slidų padą, nuo 1998 m. dalyvauja žiemos Olimpinėse žaidynėse.
Lietuvoje akmenslydis buvo pradėtas žaisti prieš penkerius metus, kuomet dabartinis Lietuvos kerlingo asociacijos gen. sekretorius Vygantas Zalieckas visai netyčia vieno renginio metu išmėgino šią sporto šaką kaimyninėje Latvijoje: „Apie kerlingą nežinojau nieko, laikiau ji keista sporto šaka ir tiek, tačiau susižavėjau ja po pirmojo žaidimo. Supratau, kad tai aktyvus ir azartiškas sportas, kuriuo galima užsiiminėti visą gyvenimą. Grįžęs namo nusprendžiau parašyti į Tarptautinę kerlingo federaciją dėl šios sporto šakos vystymo Lietuvoje.“
Žaidimo esmė ir pagrindinės taisyklės
Kerlingas arba akmenslydis yra strateginis žaidimas, kurio galimos kelios rungtys: vyrų (4 komandos nariai), moterų (4 komandos narės), mišrių komandų (2 vyrai, 2 moterys), mišrių dvejetų (1 vyras, 1 moteris) ir netgi neįgaliųjų rungtis vežimėliuose.
Žaidimo metu kiekviena komanda turi po aštuonis akmenis. Kiekvienas žaidėjas iš eilės pakaitomis su priešininkais išleidžia po du akmenis. Tikslas pastatyti kuo daugiau akmenų arčiau namų, t. y. apskritimų takelio galuose, centro ir neleisti to padaryti priešininkams.
Komandą, kaip jau minėta, sudaro 4 žaidėjai: komandos kapitonas, nustatantis žaidimo strategiją, nurodantis akmens išleidimo trajektoriją, akmens pasukimo kryptį ir duodantis žaidėjams komandas, kada reikia trinti ledo paviršių prieš slystantį akmenį, taip reguliuodamas akmens slydimo kryptį ir atstumą iki reikiamo taško. Trečiasis žaidėjas – vice kapitonas – pakeičia komandos kapitoną, kai ateina jo eilė leisti akmenis į žaidimą. Antrasis lydi akmenį, reikalui esant trina ledo paviršių, kad akmuo pasiektų reikalingą tašką. Pirmasis žaidėjas išleidžia akmenį į žaidimą. Visi žaidėjai keičiasi po to, kai išleidžia į žaidimą po du akmenis. Kuomet į žaidimą išleisti visi abiejų komandų 16 akmenų, skaičiuojamas rezultatas ir taip nustatomas vieno kėlinuko rezultatas. Viso žaidžiama 8–10 kėlinukų.
Populiarumas mūsų šalyje
Šis panašumų su biliardu, boulingu, šachmatais, petange turintis žaidimas Lietuvoje, kaip teigia V. Zalieckas, populiaresnis tarp vyrų, nors jį žaidžia ir moterys: „Kerlingas unikalus tuo, kad vienoje komandoje gali žaisti tiek vyrai, tiek moterys. Todėl daugelis pradedančiųjų buriasi į komandas šeimomis, poromis ar draugų būreliais.“ Per metus akmenslydį mūsų šalyje išmėgina apie 3000 žmonių, tačiau nuolatos sportuojančiųjų yra apie 50.
Lietuvių kerlingo komandos
Kerlingo pradininkas mūsų šalyje V. Zalieckas, pirmąja šios sporto šakos komanda įvardija UAB „Devyni architektai“ „De-arch“ komandą, kuri aktyviai žaidžia iki šiol. Jo teigimu, Lietuvoje yra 8–12 komandų, kurios reguliariai treniruojasi Vilniaus ledo rūmuose ir Klaipėdos „Akropolyje“: „Rugsėjo mėnesį planuojame įkurti Kerlingo akademiją Elektrėnų ledo rūmuose.“
Pagrindinės varžybos vyksta Vilniuje – tai Tarptautinis kerlingo turnyras Vilniaus taurei laimėti. Šiais metais jis vyks jau 8-ą kartą. Jis – vienas didžiausių kerlingo renginių ne tik Baltijos regione, bet ir arčiau Lietuvos esančiose užsienio šalyse. Kaip pasakojo, V. Zalieckas paskutiniu metu Lietuvos kerlingo čempionatai vyksta profesionaliose kaimyninių šalių – Latvijos, Baltarusijos – kerlingo arenose. Nuo 2006 m. Lietuvos vyrų ir moterų rinktinės dalyvauja Europos kerlingo čempionatuose. Pasaulio reitinguose Lietuvos vyrai yra 36, o moterys 32 vietoje iš 48 komandų.
Kerlingas – nėra pigus sportas
„Kadangi žaidimas yra žaidžiamas ant ledo specializuotose kerlingo arenose, kurių Lietuvoje tiesiog nėra, tenka prisitaikyti ir žaisti ant netinkamos kerlingo sportui kokybės ledo. Ledo paruošimas net paprastai treniruotei padaro šią sporto šaką brangiu malonumu, kurio, kaip ir daugelio žiemos sporto šakų valstybė neremia“, – pasakojo V. Zalieckas. Sportininkai savo lėšomis nuomoja ledo arenas, perkasi reikalingą profesionalią įrangą, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Treniruočių būdai
Pasak V. Zaliecko, žiūrint į pasaulinę kerlingo žaidėjų praktiką galima nustatyti keletą treniruočių būdų. Šiaurės Europoje ir Amerikoje meistriškumas ateina su laiku. Pavyzdžiui, daugelis pasaulio ir olimpinių čempionų yra solidaus amžiaus, komandoje praleidę po 20–30 metu, talentingi sportininkai, kurie treniruojasi du kartus per savaitę savo malonumui. Tačiau tokios šalys, kaip Kinija, Rusija, Korėja, augina kerlingo sportininkus nuo mažų dienų, suteikiant jiems visas sąlygas treniruotis kiekvieną dieną net po kelis kartus ir siekti rezultatų. Tačiau pažiūrėjus į Olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionatų rezultatus, kol kas laimi ilgalaikė patirtis.
Patarimai pradedantiesiems
Susidomėjusieji akmenslydžiu ir norintieji pradėti jį žaisti yra kviečiami į pradžiamokslių seminarus, kuriuose supažindinama su žaidimo taisyklėmis, pagrindais ir leidžiama su instruktoriumi pamėginti žaisti. Taip pat organizuojamos kerlingo treniruotės Vilniuje ir Klaipėdoje, renkamos jaunimo grupės nuo 14 metų. Kerlingo akademijoje visi norintieji mokomi kerlingo pagrindų. Pradedantiesiems suteikiama visa reikalinga įranga ir trenerių konsultacijos. Vienintelis mokestis yra už ledo arenos nuomą.
„Lietuvoje pradėti žaisti kerlingą yra pakankamai normalios sąlygos, tačiau tobulintis ir siekti aukštesnių rezultatų stengiamės įvairiose sporto stovyklose ir tarptautiniuose turnyruose, kur ledo kokybė atitinka visus tarptautinius reikalavimus“, – pasakoja V. Zalieckas.
Lietuvos kerlingo asociacijos gen. sekretorius V. Zalieckas prieš atrandant kerlingą 10 metų užsiiminėjo plaukimo sportu, tuo metu įgyta patirtis dabar jam praverčia ledo arenoje. Apie akmenslydį jis sako, kad tai komandinis sportas, kur svarbiausia komandos dvasia ir ilgametis susižaidimas. Pradedančiuosius, pasak V. Zaliecko žavi, kad po valandos žaidimo, bendru komandos darbu galima pastatyti akmenį į „namus“. Vėliau, kai treniruojantis įgaunama daugiau įgūdžių akmenį reikia pastatyti į tą vietą aikštelėje, kurią nurodo komandos kapitonas. Taigi jeigu manote, kad tai tinginių sportas, tikrai klystate. 2,5 valandos vykstantis žaidimas, kurio eigoje tenka įnirtingai trinti ledą prieš slystantį akmenį – reikalauja tikrai nemažai jėgų ir fizinio pasirengimo.
Dovilė Raustytė
Loftų kultūra jau spėjo suformuoti stereotipą mūsų tautiečių sąmonėje ir pasąmonėje. Vieniems gyventi lofte atrodo mada, o kitiems – nepriimtinas gyvenimo būdas… Čia gyvenantiesiems, žinoma, tai natūralus dalykas. Projektas „Loft Town“ keičia susidariusią situaciją ir kuria kitokį lofto bei jo gyventojo veidą.
Kalbamės su projekto dizaineriais – Dalia Mauricaite ir Nauriu Kalinausku.
Projektas „Loft Town“ – naujas loftų kvartalas buvusioje Kuro aparatūros gamykloje ar kažkas daugiau?
50 000 kv. m. buvusių gamyklos statinių pradėtas formuoti savotiškas miestas mieste, kuriame bus įrengti butai, biurai, studijos, komercinės patalpos.
Įrengėte demonstracinį keturių aukštų lofto interjerą. Koks šio sumanymo tikslas?
Taip padalinome 200 kv. m. erdvę tarsi į du loftus. Pirmą aukštą su antresole įrengėme kaip butą su vaikų kambariu, atskiru miegamuoju, darbo kambariu, dviejomis voniomis. Antrą aukštą su antresole – kaip namų ofisą. Tokiu būdu parodėme, kad toje pačioje vietoje galima ir dirbti, ir gyventi. O svarbiausia, pademonstravome lofto galimybes, parodėme, kad loftas nėra specifinė vieta, kurioje gyvena specifiniai žmonės, kad tai tik tuščia erdvė, kurią galima įsirengi taip, kaip nori.
Ar brangu stilingai įsirengti loftą? Kalbu apie baldus, apdailą… Kokios kainos vyrauja jūsų demonstracinėje versijoje?
Žmonėms, įsirengiantiems naują būstą, labai svarbu renkantis medžiagas galvoti apie visumą, o ne apie atskirų detalių kainas. Klientai dažnai susikoncentruoja ties perkamo daikto kaina ir pamiršta visumą. Pavyzdžiui, bijo kloti brangias grindis, nes tada neužteks pinigų stalui. Svarbiausia teisingai sudėlioti akcentus: ant kokybiškų grindų stalą galima atsivežti iš senelių ar net pasidaryti iš senų durų… Planuojame išleisti Demo interjero katalogą, kuriame bus galima aiškiai paanalizuoti kiekvieno daikto kainas atskirai ir kokio biudžeto reikėtų įsirengti kambarį būtent taip. Katalogo tikslas – taupyti kliento laiką ir padėti jam susigaudyti tarp interjero įrengimo subtilybių bei padėti atsirinkti naujus interjero apdailos sprendimus, medžiagų tiekėjus.
Minėjote, kad šioje demonstracinėje versijoje pateikėte nestandartinių sprendimų. Gal galite keletą jų paminėti?
Vienas iš jų – stiklo siena atskirianti erdves ir padedanti išlaikyti privatumą bei šviesos srautą. Kitas neįprastas sprendimas tai vonių grindų ir sienų poliaritarinė danga be jokių sujungimų. Naudojome net septynias skirtingas grindų dangas tam, kad lankytojai pamatytų jas realiame interjere. Skirtingos sienų dangos: dažytos skirtingom tekstūromis, tapetuotos. Kelių tipų durys – pirmame aukšte įrengtos durys be staktų – daugelio žmonių svajonė, kurią sugriauna statybininkai arba durų gamintojai teigdami, jog tai neįmanoma… Panaudojome tikrai nemažai funkcionalių sprendimų, kuriuos tikrai verta apžiūrėti atvykus į Demo loftą.
Kiek autentiškas išliko pats buvusio fabriko pastatas? Kiek jis toks išliks toliau vystat projektą?
Labai džiugu, kad projekto įgyvendintojai tiki pastato verte ir vertina istoriją. Juk visi supranta, kad nugriauti ir pastatyti iš naujo įprastą daugiabutį yra kur kas pigiau ir paprasčiau, nei projektuoti, rekonstruoti, išlaikant žemaaukštį pastatą miesto centre. Komplekso uždaruose kiemeliuose ir viršutiniuose aukštuose išlieka įspūdingos arkos, kurios puikiai atsiskleidžia Demo lofte. O tikintiesiems gandais, kad gyventi buvusioje gamykloje žema ar net pavojinga, siūlome apžiūrėti autentiškų skaidrių, iliustruojančių buvusios gamyklos darbuotojų kasdienybę, parodą.
Kiek turtinių vienetų planuojama įrengti ir kokia jų kaina?
Pirmasis iš trijų etapų bus pradėtas statyti šių metų rugsėjį, o jau ateinančias Šv. Kalėdas naujuose namuose švęs pirmieji gyventojai. Pirmojo etapo metu bus įrengta 200 nekilnojamojo turto vienetų. Visų kaina labai skirtinga. Ją lemia daug faktorių – plotas, lokacija, aukštas, patalpos aukštis ir t. t. Tie kas pasiklysta interneto platybėse Demonstraciniame interjere galės susipažinti su realiu „Loft Town“ projekto maketu ir net pamatyti, kaip saulė apšvies būsimo būsto langus.
Kuo šis loftų kvartalas skirsis nuo loftų Ševčenkos gatvėje?
Ševčenkos gatvės loftuose – savaeigis judėjimas. Čia žmonės pirko plotą gamybinėse patalpose, be projekto, patys darė viską nuo nulio – statė pertvaras, kanalizaciją, keitė stogą, langus ir t. t. Todėl pirmajame lietuviškame loftų kvartale ir gyvena daug architektų, kurie supranta, kaip įsirengti būstą, tiksliau kaip suprojektuoti nusipirktą plotą. Tai tas pats, kas pastatyti namą, tik čia dar norint pravesti kokį vamzdį reikia susitarti su tame pačiame name gyvenančiais kaimynais. Kvadratinis metras „Ševčenkoje“ prieš aštuonerius metus kainavo, žinoma, gal dešimt kartų mažiau nei čia, tačiau viską įsirengiant išleista nemažai pinigų ir sugaišta daug laiko. Svajojantiesiems gyventi lofte ir nenorintiesiems penkerius metus praleisti statybose reikėtų rinktis vystytojų kuruojamus projektus, tokius kaip „Loft Town“ su pakeista paskirtimi, miesto komunikacijomis, infrastruktūra, gerbūviu…
Primename, kad Demo loftas atviras visada, kaip ilgai besitęsianti paroda su išsamiu gamintoju katalogu. Tad nepraleiskite progos susipažinti su interjero dizaino, projektavimo naujovėmis, o gal net įsigyti loftą buvusioje autentiškoje buvusio fabriko erdvėje.
Dovilė Raustytė
Nuotr. Ieva Varkojytė
„Naujo atsiradimas ir seno atsikratymas“ – štai ką reiškia iš sanskrito kalbos išvertus žodį YAGA. Taip pavadintas festivalis praėjusį savaitgalį atskyrė nuo civilizacijos ir panardino į alternatyvų gyvenimą be kasdienybės…
Festivalis YAGA unikalus jau vien tuo, kad čia vienoje vietoje susirenka skirtingų interesų žmonės. Vieni nepraleidžia elektroninės ar tiesiog psichodelinės muzikos vakarėlių, o kiti propaguoja sveiką, dažnai rytų išmintimi pagrįstą gyvenimą – praktikuoja jogą, meditaciją, palaiko veganų, vegetarų, žaliųjų idėjas, dar kiti – keliauja po pasaulį stengdamiesi susipažinti su panašiai mąstančiais žmonėmis… Iš tikro YAGOJE išgirsti kalbant lietuviškai kai kuriais momentais buvo sunkiau nei angliškai, rusiškai ar latviškai. Prisiminus, kad esi viename iš Varėnos miškų – pasidaro dar keisčiau ir, žinoma, įdomiau.
Prieš festivalį pusiau juokais, pusiau rimtai aptartos gero oro galimybės „šamanai tikrai išsklaidys debesis“ ir pan. frazėmis, tapo realybe ir atvažiavus buvo apsiribota tik apsiniaukusiu dangumi, o išvažiuojant išlydėjo saulė.
Tik pasistačius palapinęrie Ramybės scenos pasitiko „Baltuose Drambliuose“ puikų įspūdį palikę estai „Uebanda“, o vėliau, žinoma, kelionė paslaptingu, geras energijas visą savaitgalį skleidusiu mišku, svaiginantys garsai Trance scenoje, chajus olandų palapinėje, pietūs „Smaragdo mieste“ su šaltinio vandeniu, vakaras prie milžiniško laužo, kurio karštas žarijas įveikė daugybė lankytojų ir kt.
Gerai, kad YAGA vyksta kas du metus, nes išgyventoms emocijoms nurimti ir susigulėti taip, kad tai nebūtų tik šiaip festivalis, reikia truputį laiko. Kad ir dvejų metų…
Dovilė Raustytė