Search Results for: "Dovanoti"
Gyvūnai – ne daiktai. Jie, kaip ir žmonės, trokšta būti laisvi, bendrauti tarpusavyje, kurti šeimas. Tam, kad būtų sveiki, gyvūnai turi gyventi natūralioje, jiems tinkamoje aplinkoje, kurioje gali nevaržomai judėti (plaukti, karstytis, bėgioti, rausti urvus ir t.t.), misti jų rūšiai tinkamu maistu, žaisti ir bendrauti. Tačiau mūsų visuomenėje gyvūnų interesų nepaisymas yra tapęs tradicija – žmonės juos prisijaukino, išvedė naujas, „tobulesnes“ rūšis savo reikmėms: maistui, aprangai, bandymams bei pramogoms. Kai kuriais atvejais gyvūno išnaudojimas ir skriaudimas yra akivaizdūs, tačiau yra ir sričių, kurios dažniausiai nė nelaikomos gyvūno teisių pažeidimu, pavyzdžiui, augintinių laikymas – labai opi, sudėtinga ir daugiabriaunė tema.
Gyvūnėlių parduotuvėse galima pamatyti daugybę būtybių – nuo įprastų žiurkėnų iki egzotiškų tolimųjų kraštų gyventojų. Įsigydami gyvūną ne daugelis žmonių susimąsto, kaip padarėlis atsirado parduotuvėje ir ar tikrai jo vieta yra narvelyje. Perkantys gyvūną žmonės turi tik geriausius ketinimus ir ne veltui yra vadinami „gyvūnų mylėtojais“, tačiau privalome į augintinių klausimą pažvelgti plačiau ir įvertinti tokio mūsų elgesio priežastis bei pasekmes.
Išplėšti iš gamtos
Dalis „naminiais“ vadinamų gyvūnų, pavyzdžiui, daugelis paukščių, roplių ir žuvų, iš tiesų yra laukinės gamtos dalis. Jie gaudomi kančias bei mirtį sukeliančiais būdais, transportuojami milžiniškus atstumus, pasmerkiami įtampai parduotuvėse bei galų gale parduodami žmonėms, kurie dažniausiai nėra pajėgūs patenkinti gyvūno poreikių. Trys iš keturių laukinėje gamtoje pagautų paukščių miršta juos gaudant arba vežant į šalį, kurioje bus parduoti. Dalis egzotinių gyvūnų veisiami nelaisvėje ir savo gyvenimus praleidžia nenatūralioje aplinkoje, uždaryti mažose erdvėse. Tai neigiamai veikia jų fizinę ir psichologinę sveikatą, gyvenimo trukmę. Net pačiame geriausiame narve ar akvariume neįmanoma sudaryti tokių sąlygų, kokias paukščiai, ropliai, žuvys turi laisvėje.
Didžiausias rūpestis – palikti ramybėje
Laukiniai gyvūnai yra puikiausiai prisitaikę gyventi savo rūšiai įprastoje aplinkoje ir patys pasirūpina savimi geriau nei kas kitas. Gamtininkai žino, kad paversdami tokius gyvūnus „naminiais“ žmonės padaro jiems daugiau blogo nei gero, nes neįvertinama, kokie sudėtingi ir ypatingi yra jų gyvenimai. Kad būtų sveiki, laimingi ir džiaugtųsi pilnaverte būtimi, gyvūnams reikia žymiai daugiau nei tik maisto, vandens ir pastogės. Tik leidę jiems ir toliau gyventi tikruosiuose namuose, galime manyti, kad buvome iki galo rūpestingi ir suteikėme gyvūnams viską, ko reikia. Gerbdami gyvūnus ir tikrai juos mylėdami, turime suprasti, kad žmonių savanaudiškas noras turėti neįprastą ar tuo metu madingą gyvūną negali būti pateisinamas. Privalome neprisidėti prie laukinių gyvūnų laikymo ir paskatinti to nedaryti draugus ir pažįstamus.
Augintinis – ne žaislas, o rimtas įsipareigojimas
Kiek kitokia situacija yra su šunimis ir katėmis. Žmonija yra atsakinga už tai, kad šie gyvūnai tapo artimi mūsų palydovai ir prarado (ypač šunys) sugebėjimą savarankiškai išlikti gamtoje. Mums nelieka nieko kito, kaip tik kiek įmanoma geriau jais pasirūpinti ir suteikti tinkamus namus. Deja, tai ne visada lengva.
Sprendimas auginti šunį ar katę reiškia įsipareigojimą juo rūpintis, būti kartu ir prižiūrėti iki gyvenimo pabaigos. Kiekvienas gyvūnas yra individas – jautrus, supratingas, turintis savitą charakterį ir poreikius. Jam reikia ne tik maisto, bet ir bendravimo, žaidimų, gamtos ir galimybės nevaržomai judėti. Todėl namuose atsiradus augintiniui, pasistenkite jam suteikti kuo geresnes sąlygas. Nėra teisinga apriboti gyvūnų laisvę, uždarant juos narvuose, ankštuose butuose ar prirakinant. Jie neturėtų būti laikomi ir kaip žaislai, papuošalai ar interjero detalės. Tinkama priežiūra ir rūpestis gali pareikalauti laiko, pinigų, noro, žinių ir sugebėjimų. Jeigu gyvūno nori vaikas, privalome labai išsamiai paaiškinti, kad jis – ne pūkuotas žaisliukas, o tokia pati jaučianti būtybė, kaip ir žmogus. Jokiu būdu negalima palikti visų rūpesčių, susijusių su gyvūno priežiūra, vaikui. Taip pat reikia turėti galvoje, kad ryžtas prižiūrėti augintinį laikui bėgant gali išblėsti. Kadangi tai gana rimtas ir asmeniškas sprendimas, niekada nereikėtų gyvūno dovanoti. Būna, kad net labai juos mylintys žmonės, gavę dovanų dar vieną „šeimos narį“, supranta, kad negali skirti pakankamai laiko jo priežiūrai, bendravimui. Skaudu, bet dovanotieji gyvūnai dažnai atsiduria prieglaudose, gatvėse arba jais prastai rūpinamąsi.
Geriau paimti iš prieglaudos
Prieš pasiryžtant į namus priimti augintinį, reikia apsvarstyti dar vieną rimtą problemą. Kiekvieno miesto gyvūnų prieglaudose kasdien užmigdoma dešimtys sveikų šunų ir kačių. Nepaisant to, gyvūnai ir toliau sąmoningai veisiami. Tai parodo, jog dauguma žmonių šunis ir kates vis dar vertina kaip daiktus, kurie gali būti lengva ranka tiek „sukuriami“, tiek ir sunaikinami. Jei tikrai norite skirti savo meilę šuniui ar katei, paimkite gyvūną iš prieglaudos, o ne pirkite. Tūkstančiams paliktų gyvūnų reikalingi šiluma, dėmesys ir pastogė. Pirkdami šunį ar katę iš veislyno, tik pagilinate beglobių gyvūnų problemas. Kiekvienas turėtų neremti gyvūnų dauginimo ir su juo susijusių verslo šakų. Kasmet priveisiama tūkstančiai jūrų kiaulyčių, pelyčių, žiurkių, žiurkėnų ir triušių, kurie laikomi ankštuose narveliuose bei butuose. Į šiuos gyvūnus dažniausiai žiūrima kaip į gyvus trumpalaikius žaislus vaikams, kurių bet kada galima atsikratyti. Šis užburtas gyvūnų veisimo ir įkalinimo ratas gali būti sunaikintas tik tuomet, kai visuomenėje gyvūnai nebebus vertinami kaip daiktai, su kuriais galima elgtis, kaip panorėjus. Privalome rasti ilgalaikius namus benamiams gyvūnams, sustabdyti prekybą laukiniais gyvūnais bei beprasmišką gyvūnėlių veisimą vardan pelno.
Ką tu gali padaryti?
Nedovanok gyvūno. Jį gavęs žmogus gali būti nepasiruošęs skirti laiko priežiūrai.
Niekada nepirk gyvūno parduotuvėje ar veislyne. Gyvūnų prieglaudos pilnos benamių būtybių. Neprisidėk prie gyvūnų veisimo, pirkimo, įkalinimo ir palikimo.
Skatink ir kitus pagarbiai, atsakingai elgtis su gyvūnais.
Niekada nelaikyk namie laukinio gyvūno. Jeigu gyvūną radai sužeistą ir priglaudei, kuo greičiau susisiek su LGGD ir prašyk patarimo.
Į pradžiąAtgal Į viršų
Kai tenka ieškoti dovanos vyrui, draugui, tėčiui ar broliui – spaudimas pakyla ne vienai, nes šie dažniausiai tikina, kad arba jiems nieko nereikia, arba jie visko jau turi, arba reikia to, ko rasti niekur nepavyks. Bet Kalėdų senelis šiemet neaplenks nei vieno – nei labai reiklaus, nei visiškai neišrankaus. Jau ketvirtus metus vyksiančioje „Uptown Christmas: Paskutinės minutės mugėje“ po vienu stogu bus galima rasti daugybę dovanų idėjų vyrui.
Žmonėms, apsisprendusiems dėl organų donorystės po mirties, klausimų apie donoro kortelę įprastai nekyla – jie arba pageidauja ją turėti, arba informuoja, kad duomenys turi būti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o kortelė jiems nereikalinga. Pageidaujantys ją turėti, nešiojasi ją piniginėje ir nebijo, kad ją kas nors pamatys.
Spalio 25-osios vakarą, Vilniaus universiteto „Teatro salėje“ vykusiuose jau 8-uosiuose tarptautiniuose spaudos fotografų apdovanojimuose „Vilniaus fotografijos ratas“, kompetetinga vertinimo komisija apdovanojo du geriausių darbų autorius. Pagrindinėje konkurso programoje „Gyvenimo ratas“ apdovanojimą pelnė Arash Khamooshi iš Irano, pristatęs fotografijų seriją „Pasakojimas apie paskutinę akimirką suteiktą malonę“, jam atiteko ir pagrindinis rėmėjų prizas – fotoaparatas „Nikon D4S“, objektyvas ir blykstė. Jaunųjų fotografų konkurse „Namų darbai“ už nuotraukų seriją „Nataša mato“ apdovanojimas atiteko Nastasiai Khrolovich iš Baltarusijos. Ji taip pat gavo ir rėmėjų prizą – fotoaparatą „Nikon COOLPIX A“.
11-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis uždarytas konkursinės programos laureatų paskelbimu ir lietuviška premjera. Šeštadienį sausakimšoje „Skalvijos“ salėje festivalį užvėrė Julijos ir Rimanto Gruodžių trumpametražis filmas „Sėkmės metai“. Jo herojė – jauna moteris, bandanti pamiršti patirtas nuoskaudas ir susikurti laimingą gyvenimą. Jau daugelį metų kartu kuriantys režisieriai teigia vis dažniau atsigręžiantys į jaunus žmones ir jų patirtis. „Sėkmės metus“ jie vadina asmeninėmis savo paieškomis.
Neišvengiamai artėjant kalėdiniam dovanų bumui, ne vienas vyras eina iš proto, niekaip nesugalvodamas, ką padovanoti tai vienintelei mylimajai. Štai keletas idėjų jums, ką padovanoti ir nesuklysti!
Ar verta dovanų gavus nešiojamąjį kompiuterį, pačiam krapštyti paskutinius centus skalbimo mašinai? O bičiulį gimtadienio proga sveikinti įteikiant „vokelį“? Kur dėti dovanų čekius ir etiketes? Ką daryti, jei pasiskolinai ir sugadinai? Kas apmoka sąskaitas per pirmąjį pasimatymą? Penkios nepatogios situacijos, pažįstamos kiekvienam, neužstrigusiam negyvenamoje saloje. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas kreipėsi į etiketo ekspertus ir rado išeitis. Kokias – sužinokite ir Jūs.
Praėjusiais metais taip įtikinamai kalbėjęs apie naują didelį žingsnį savo, kaip dainininko, karjeroje, darbą su Daina Bilevičiūte ar koncertinį turą Italijoje, Mindaugas Jonušas-Minedas rado naują nišą, kurioje bandys save išreikšti.
Liepos 6-ąją Valstybingumo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Aistei Smilgevičiūtei ir Rokui Radzevičiui (grupė „Skylė“) įteikė apdovanojimus – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius.