Search Results for: "Doo"

Naujausiame Doo kūrinyje „Palinam“ - pasijuokiama iš nūdienos reperių

Naujausiame Doo kūrinyje „Palinam“ – pasijuokiama iš nūdienos reperių

Raperis Doo, nestokojantis savo kūriniuose subtilaus humoro jausmo, pristato savo naują kūrinį itin ekstravagantišku pavadinimu – „Palinam“. Prie kūrinio kūrybos prisidėjo ir muzikos kūrėjas Okis.

Muzikiniuose pusryčiuose - nelegalios ir intymios reperio Doo ir Darijos Ra meilės subtilybės (video)

Muzikiniuose pusryčiuose – nelegalios ir intymios reperio Doo ir Darijos Ra meilės subtilybės (video)

Eksperimentinio repo grupės O2 iš Panevėžio nariai – švelnaus balso savininkė Darija Ra (Rita Darija Ramanaukaitė) ir reperis Doo pristato naują jųdviejų kūrinį „Mes kartu“, ir jam sukurtą vasarišką vaizdo klipą. Naujasis grupės lyderių muzikinis eksperimentas skirtas nepataisomiems romantikams, beprotiškai įsimylėjusiems ir kartais įprastoms taisyklėms nusižengiantiems žmonėms. Juk vasara puikus metas džiaugtis, šėlti ir pasinerti į meilės nuotykius.

Lietuviškieji „doorsai“ – grupė „Garbanotas Bosistas“ – dalijasi nauju vaizdo klipu

Lietuviškieji „doorsai“ – grupė „Garbanotas Bosistas“ – dalijasi nauju vaizdo klipu

„Mus čia gražiai nufilmavo, užmeskit akį ir parodykit kitiems“, – vakar atsiųstame laiške rašė grupė „Garbanotas bosistas“.

„Exit Vilnius“ meta rudens kozirius: Sander van Doorn

„Exit Vilnius“ meta rudens kozirius: Sander van Doorn, Funkagenda, Sharam ir Chocolate Puma

Antrąjį sezoną sostinėje klubas „Exit Vilnius“ pradeda skelbdama visą būrį šokių muzikos žvaigždžių, kurios scenoje spindės šį rudenį. Pirmoji jų klubą pasieks jau rugsėjo 6 dieną. Vilniuje debiutuos ispanas Edu Imbernon, tarp kurio muzikos gerbėjų – paslaptingasis elektroninės muzikos duetas „Daft Punk“ ir rokeriai „The XX“.

Ką jaustumei per „Nirvanos“ ar „The Doors“ koncertą? Tą patį

Ką jaustumei per „Nirvanos“ ar „The Doors“ koncertą? Tą patį, ką per „Depeche Mode“

Kadaise, prieš 7 metus, kovo 18 d., važiuojant taksi į „Depeche Mode“ teko šauti šampaną, norint nuplauti pro visas ertmes besiveržiantį jaudulį. Praėjusį šeštadienį ne vieną alaus grupės gerbėjai galėjo užsisakyti netgi dviejuose koncerto preparčiuose, vėliau per porą valandų trunkantį koncertą ir netgi jo oficialiame afteryje. Jei kiekvienam apsilankiusiam koncerte tektų po bokalą, tai 0,5 litro reikėtų dauginti iš daugiau nei 30 tūkstančių.

Kodėl „The Doors” niekad neskambėjo automobilių reklamose?

Kodėl „The Doors” niekad neskambėjo automobilių reklamose?

Kovo 26 dieną, šeštadienį, sinefilų laukia išskirtinis kino nuotykis – Vilniaus Tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ menų fabrike LOFTAS rengia specialų vakarą, dedikuotą muzikai ir kinui. Čia vienintelį kartą viešai bus parodytas dokumentinis filmas „The Doors – When you’ re strange“, lydimas NO DJ’ s projekto „A Tribute to Jim Morrison (The Doors)“ gyvai.

Dokumentinė, pasaulinio ažiotažo dėl itin retų ir niekur nematytų kadrų susilaukusi juosta atskleidžia slapčiausias legendinės grupės „The Doors” narių viešo ir privataus gyvenimo detales, aistrą muzikai, stulbinančią sėkmę ir paklydimus.

Po šio filmo menų fabrike LOFTAS – specialus gyvas NO DJs pasirodymas kartu su vokalistu Marku Palubenka, dedikuotas pačiam Jim Morrison. „Tai bus kelionė nuo buvusios epinės muzikos eros iki šiuolaikiškos retrospektyvos“, – pasakoja NO DJs narys Viktoras Diavara, pats esantis itin didelis „ The Doors“ gerbėjas.

Apie šį unikalų filmą ir jo jungtį su gyva muzika kalbamės su „Kino pavasario” programos sudarytoju Edvinu Pukšta.

Kokia šio filmo atsiradimo „Kino Pavasaryje“ istorija? Kaip iki jo „atėjote”?

„Kino pavasaris“ visuomet domisi muzikine dokumentika. Šiemet turime programoje Johno Turturro nuotaikingą ekskursiją per Neapolio popmuzikos istoriją „Aistra muzikai“. Pernai rodėme „Afganistano žvaigždę“ apie TV muzikinių talentų laidą, dar anksčiau – „Control“ apie „Joy Division“ lyderio Iano Curtiso iškilimą ir tragišką atsisveikinimą.

Mes tikrai norėjome parodyti „Kai jautiesi keistuoliu“ (When You’re Strange) pernai, kai Tomo DiCillo kūrinys buvo pakilęs ant aukščiausios bangos. Gaila, bet nepavyko susitarti su užsienio platintojais. Bet neeilinis filmas liko nepamirštas mūsų mintyse ir ieškojome originalesnio būdo, kaip jį pristatyti vilniečiams specialiame renginyje. Tikiu, kad gyvas muzikinis pasirodymas pavers filmą dar įspūdingesniu.

Ar reikia būti „The Doors“ fanu, kad filmas patiktų?

Tikrai ne. „Kai jautiesi keistuoliu“ esminis privalumas, kad šiame dokumentiniame filme nėra jokių kalbančių galvų ir nuobodžių pasakojimų. Filme naudojama beveik niekam nematyta 1966-1971 m. archyvinė medžiaga, negirdėti faktai, retos nuotraukos, skandalingiausių koncertų akimirkos. Ar žinojote, kodėl „The Doors“ muzika niekuomet negrojo nė viename automobilius reklamuojančiame klipe?

Dar įdomiau, kad šis muzikinis filmas yra lyg savotiškas testamentas 1960-ųjų pabaigos ir 1970-ųjų pradžios įvykiams Amerikoje. Jame pateikiama ne tik grupės biografija su bandymais atskirti tikrus faktus nuo išgalvotų mitų, bet dalelė nostalgiškos istorijos apie tą laikotarpį, kai grojo ir populiarėjo „The Doors“.

Neabejoju, kad filmą Lietuvoje pamatėte vienas pirmųjų – kokį įspūdį paliko?

Turėjau galimybę pamatyti filmą pirmasis iš lietuvių. Žiūrėjau šį filmą du kartus per devynis mėnesius ir stebėjau jo evoliuciją. Pirmą sykį 2009 m. sausį Sandanso festivalyje, konkursinės programos seanse, kuris susilaukė ažiotažinio lankomumo ir šiek tiek kritikos dėl netobulo monotoniško įgarsinimo. Ta pati darbinė (neužbaigta) filmo versija po trijų savaičių lankėsi Berlyne.

Po antrosios festivalinės viešnagės režisierius Tomas DiCillo nutarė permontuoti filmą, padarė nemažai įdomių pakeitimų ir užgrojo labiausiai intriguojančia nata – Johnny Deppo balsu! Populiarusis aktorius entuziastingai priėmė pasiūlymą tapti filmo pasakotoju ir šarmingais komentarais pavertė jį dar geresniu. Johnny Deppas netgi atliko mažą radijo reporterio vaidmenį.

Naujoji versija anšlaginiais seansais Europoje debiutavo 2009 m. rugsėjo paskutinėmis dienomis San Sebastijano kino festivalyje. Nuostabų „vežančios muzikos“ įspūdį prisimenu iki šiol.

– Muzikinė dokumentika + gyvas pasirodymas. Ar teko kur nors lankytis panašios koncepcijos renginiuose?

Specialiai suplanuoto panašios konsepcijos renginio kino festivalių programose neteko stebėti, todėl pats laukiu galimybės įvertinti, kaip susiderins dokumentinis filmas ir lietuvių atliekama „The Doors“ muzika.

„The Rolling Stones“ pilnu sąstatu atvyko į 2008 m. Berlyno kino festivalio atidarymo ceremoniją pristatyti Martino Scorsese dokumentinio filmo apie jų koncertą, bet nebuvo pasiruošę groti. 2007 m. Kanuose airiai „U2“ prieš specialų muzikinio reginio „U2 3D“ vidurnakčio seansą surengė dviejų dainų 11 minučių koncertėlį ant pagrindinių festivalio rūmų laiptų ir raudonojo kilimo. Girdėjau, kad „New Order“ nariai susibūrė specialiam proginiam koncertui kažkuriame Kanų naktiniame klube filmo „Control“ pasaulinės premjeros proga.

Šis seansas – vienintelis. Kodėl?

Jeigu jau nusprendėme filmo premjerą surengti netradicinėje vietoje kartu su koncertu, tai nebenorėjome planuoti jo seanso prieš renginį. Vis vien žiūrovai rinktųsi įdomesnį pasiūlymą – pažiūrėti filmą ir pašėlti koncerte. Be to, „Lofto“ teritorijoje per vieną rodymą jį galės pamatyti žymiai daugiau žmonių, nei tilptų kino teatrų salėse.

„The Doors“ dokumentika „Kino pavasaryje“ bus parodyta tik vieną kartą

„The Doors“ dokumentika „Kino pavasaryje“ bus parodyta tik vieną kartą

Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vienam vakarui kraustosi į urbanistines Naujamiesčio prieigas. Kovo 26 d. menų fabrike LOFTAS vyks specialus vakaras, visas dedikuotas kinui ir muzikai. Čia vienintelį kartą viešai bus parodytas dokumentinis filmas „The Doors – When you’re strange“, lydimas NO DJ’s projekto “A Tribute to Jim Morrison (The Doors)“ gyvai.

„The Doors“ gerbėjams – J.Morrisono poezijos knyga lietuviškai

„The Doors“ gerbėjams – J.Morrisono poezijos knyga lietuviškai

Leidykla „Versus aureus“ Lietuvos skaitytojams pristatė roko grupės „The Doors“ vokalisto Jameso Douglaso Morrisono poezijos knygą.
Kas yra J.Morrisonas turbūt nereikia pristatinėti. Tačiau nežiniukams: J.Morrisonas (1943–1971) – amerikietis daininkas, dainų autorius, kino filmų kūrėjas ir poetas, geriausiai žinomas kaip pagrindinis roko grupės „The Doors“ vokalistas, itin charizmatiška asmenybė roko muzikos istorijoje, kuriai priskiriama 47-oji vieta Rolling Stone geriausių visų lakų atlikėjų šimtuke.
J. Morrisonas rašyti pradėjo dar paauglystėje. Koledže studijavo dalykus, susijusius su teatru, filmais ir kinematografija. Savarankiškai išleido du poezijos tomus: „Viešpačiai. Regėjimų pastabos“ ir „Naujosios būtybės“, o 1969 m. jie buvo sujungti į vieną leidinį. Tai vieninteliai kūriniai, išleisti atlikėjui esant gyvam. Dar du poezijos tomai („Wilderness“ ir „The American Night“) pasirodė po jo mirties.
Praėjus net 41-eriems metams „Viešpačiai ir Naujosios būtybės“ pasiekė ir Lietuvos skaitytojus.
Tai pirmas žinomo dainininko J. Morrisono poezijos vertimas į lietuvių kalbą. Poemoje „Viešpačiai“ nesunkiai įžvelgiama pagrindinė mintis – kinas. „Regėjimo ir regėjimų menas.“ Kinas, anot autoriaus, atsirado ne iš literatūros, meno ar teatro, o iš liaudies burtų, nuo raganų laikų, kai apeigų metu „šešėliai tapdavo dvasiomis, apsaugančiomis nuo blogio“. „Naujosios būtybės“ – pastanga į pasaulį pažvelgti moters driežės akimis, praplėsti regėjimo lauką poetinio žodžio įtaiga.
O Laikas.lt ir leidykla „Versus aureus“ siūlo savo skaitytojams laimėti net du knygos „Viešpačiai ir Naujosios būtybės“ egzempliorius

„Moterys moksle“: kas buvo pirmosios astronautės

„Moterys moksle“: kas buvo pirmosios astronautės, skridusios į kosmosą?

Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Sally Ride. Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?

„Mokslo sriuba“: kaip veikia mūsų smegenys?

„Mokslo sriuba“: kaip veikia mūsų smegenys?

Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų įskaitant ir Vilniaus universitetą. Apie tai ir dar daugiau sužinosite naujoje „Mokslo sriubos“ laidoje.