Search Results for: "Depeche Mode"
Grupė „Naktinės personos” jau pusmetį gyvena pasiruošimu naujojo projekto pristatymui. Gruodžio 26 d. į Vilniaus „Siemens” arenos sceną muzikantai žengs kviesdami įvertinti savitą „Depeche Mode” kūrybos interpretaciją. Prie šiuolaikiško projekto skambesio prisidėjo ir „Electronic I” kompozitorius Vitas Vaičiulis.
Tamsaus romantiško roko muzikantas Chrisas Corneris, scenoje pažįstamas IAMX vardu, vasario 29 d. suburs savo naujus ir senus gerbėjus menų fabrike „Loftas“. Jo muzika lyginama su „Placebo“, „Depeche Mode“, „Nine Inch Nails“ kūryba tiek dėl savo skambesio, tiek dėl tekstų. Pastarosios grupės padarė didelę įtaką, kad 2004 m. Chrisas imtųsi solinio projekto IAMX.
Kadaise, prieš 7 metus, kovo 18 d., važiuojant taksi į „Depeche Mode“ teko šauti šampaną, norint nuplauti pro visas ertmes besiveržiantį jaudulį. Praėjusį šeštadienį ne vieną alaus grupės gerbėjai galėjo užsisakyti netgi dviejuose koncerto preparčiuose, vėliau per porą valandų trunkantį koncertą ir netgi jo oficialiame afteryje. Jei kiekvienam apsilankiusiam koncerte tektų po bokalą, tai 0,5 litro reikėtų dauginti iš daugiau nei 30 tūkstančių.
Ilgą laiką sklidę gandai, jog kultinė britų muzikos grupė „Depeche Mode“ vasarą koncertuos Lietuvoje, jau beveik pasitvirtino. Nors oficialias koncertinio turo datas grupė patvirtins šiandien įvyksiančioje spaudos konferencijoje, patikimi muzikos naujenų šaltiniai, tokie kaip „Billboard“ ar „Pitchfork“ jau skelbia 34 Europos turo koncertų datas. Priešpaskutinis turo koncertas, liepos 27 d. numatomas Vilniuje, Vingio parke.
„Depeche Mode“ vokalistas Davidas Gahanas šiandien švenčia savo 50 – ąjį gimtadienį, o paprašytas papasakoti anekdotą sako, kad juokinga yra tai, jog jis tebėra gyvas.
Jie jauni ir ambicingi. Jų kraujyje pulsuoja šokio revoliucija. Jie lipo ant garsiausių pasaulio scenų ir gal net gi išsižadėjo užtikrintos ateities šalyse, kur menas vertinamas labiau nei čia. Dėl to, kad labai myli Lietuvą. Ir nori šokti būtent čia.
Jie – „Baltijos baleto grupė”, vienijanti keliolika profesionalių baleto šokėjų, kurie savo entuziazmu šokti novatoriškoje, tarptautinėje trupėje užkrėtė ir artistus iš Latvijos, Estijos bei Rusijos. Jau šį šeštadienį, balandžio 30-ąją, Šokio teatre jie pakvies mus į „Kitą pasaulį“, režisierės ir choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės šokio spektaklį pagal „Depeche Mode“ muziką.
Ne tik kultinės grupės kūrybos, bet ir japonų rašytojo Haruki Murakami romano „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“ įkvėptas spektaklis scenoje suvienys skirtingus meno žanrus, o šokėjai scenoje taps neįtikėtinaist mechaniniais organizmais, gyvenančiais šviesų, lazerių ir vaizdo projekcijų šalyje.
„Kitas pasaulis“ – pirmasis „Baltijos baleto grupės“ spektaklis, bet jau vienuoliktoji M. S. Šimulynaitės premjera. 2009-aisiais už Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatytą šiuolaikinio šokio spektaklį „Spragtukas“ pagal P. Čaikovskio muziką režisierė buvo nominuota Auksiniam scenos kryžiui. M. S. Šimulynaitė taip pat kūrė spektaklius festivaliams „Shockademija“, „Druskomanija“, „NOA“.
Drauge su nauja šiuolaikinio baleto trupe režisierė yra pasiryžusi tobulėti kartu, stebinti žiūrovus, suteikti erdvės vietos ir užsienio kūrėjams. Taip pat neužsisklęsti tik Lietuvos scenoje – rengti edukacinius projektus, bendradarbiauti su užsienio teatrais ir festivaliais.
Apie viską iš eilės – su pačia „Kito pasaulio” režisiere ir choreografe Marija Simona Šimulynaite.
Baltijos baleto grupė – labai šviežia, gaivu ir mažai kam Lietuvoje girdėta bei matyta. Kada, kaip ir kodėl?
„Baltijos baleto grupė” susikūrė praėjusį rudenį. Dirbant Estijos, Tartu Vanemuinės teatre teko nemažai keliauti. Taip netyčia sutikdavau kartu su manim baleto mokyklą baigusių žmonių, išsibarsčiusių po įvairius teatrus svetur.
Keletą metų, migruodama po Europą, stebėjau situaciją, kuri man rėkte rėkė, kad Lietuvoje nėra atskiros, nepriklausomos, profesionalios, šiuolaikiškų vėjų kupinos baleto trupės. Galvojau, kodėl šalis, apsiribojusi tradiciniais teatrais, negali suteikti šanso Lietuvos šokėjų išeivijai grįžti į gimtinę ir čia šokti. Be abejo, čia kyla klausimas: kodėl negalima šokti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Kauno ar Klaipėdos valstybiniuose teatruose? Todėl, kad jauni, bent šiek tiek pasaulio matę žmonės jaučiasi užspausti, negalintys laisvai mąstyti, neturintys šansų edukuotis, dalyvauti seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse…O tai intelektualaus šokėjo psichologinei ir fizinei būsenai be galo svarbu. Kodėl švedai gali turėti „Cullbergballet” , o italai „Atterballeto”? Kodėl mes negalime turėti kad ir „Baltijos baleto grupės”? Tai svarbu ne tik tiems, kurie nori grįžti į gimtinę. Tai aktualu ir jaunajai kartai, kuri baigusi baleto mokyklą negali savęs realizuoti. Vienintelis jų kelias – Nacionalinis operos ir baleto teatras arba atskiri nepastovūs projektai, negalintys suteikti jokio stabilumo šokėjui kaip žmogui.
Ar nebaisu būti „suvalgytiems“ – lietuviai juk tai labai mėgsta, o ir savoj šaly pranašu nebūsi? Pagrindinė spektaklio šokėja Neli Beliakaitė dešimtmetį karjerą sėkmingai vystė JAV. Nemažai matę ir kiti trupės šokėjai…
O ką reiškia būti „suvalgytam”? Žmogaus niekas negali „suvalgyti”, tik jis pats save patį. Kol kas to daryti nežadu, nes per daug vilčių sėklų prisėta kituose žmonėse. Per daug sveikatos paaukota, fantazijos išeikvota praeities ir ateities planams. Vienai kaip Žanai D’Ark mosuotis vėliava būtų beprasmiška, bet pamažu atsisijoja žmonės, tikroji „Baltijos baleto grupės” bazė. Tai tie žmonės, kurie koja kojon, varge ir džiaugsme žengia drauge, tie su kuriais kartu svajojame ir tuo tikime.
Be abejo, labai svarbus valdžios požiūris į musų komuną. Tikimės pagalbos, finansavimo.
Bet ne viskas iš karto. Viskam reikia laiko, niekas per metus vienu rankos mostu neatsiranda.
Dabar be galo džiaugiamės turėdami stogą virš galvos, vietą kur galime dirbti, kurti. Už tai lenkiam galvą CMM direktoriui R. Kondratui. Jo pagalba neįkainojama. Mūsų tarpe visi tai supranta ir vertina. Mūsų labui stengiasi ir „Baltijos baleto grupės” vadovas V. Petreikis. Jis investuoja savo laika, kontaktus.
Pamažu lipdome kontūrus tam, kas svarbu ne tik šokio pasauliui. Manau, kad tai turėtų rūpėti ir valdžiai. Tikiu, kad viskam savas laikas. Tikiu kad mes išliksim ir, kad mūsų niekas „nesuvalgys”!
Esate išskirtinai šiuolaikinio baleto trupė? Ar galima tikėtis ir klasikinių pastatymų? O gal tai šiandieniniam žiūrovui pernelyg nuobodu?
Grupę oreantuoju į šiuolaikiškumą. Klasikinio baleto namai yra Nacionalinis operos ir baleto teatras. Lai kiekviena atšaka turi savo namus. Lietuva nėra didelis kraštas. Mėgstančių ir lankančių teatrą nėra milijonai. Taip kaip visi žinomi mūsų šalies teatrai turi savo publiką, taip ir mes pamažu bandome auginti sąvają. Tą kuri mėgs mūsų stilių, šokėjus, choreografiją ir bus kartu su mumis.
Išduokite, kur Jums yra tas KITAS PASAULIS, į kurį kviečiate žiūrovus?
Tai visų pirma yra kūrinys-miražas apie žmogų sintetiniame pasaulyje. Apie žmonių santykius, kaip jie mutuoja, kinta, sintetinasi. Egzistuoja tam tikri personažai, tačiau solistus ar vedančiuosius įžvelgti sunku – visi yra lygiaverčiai.
Spektaklio scenografija – baltas kubas, kuris išryškina viską, kas vyksta. Tai tarsi laboratorija, inkubatorius, kuriame tiriame vienas kitą, o kažkas galbūt tiria mus. „Depeche Mode“ kūryboje viena iš pagrindinių idėjų yra ta, jog žmogus save atranda tik parasdamas save patį kitame žmoguje. Manau, kad tai yra jų kūrybos esmė. Tai ir yra viską jungianti spektaklio medžiaga. O Haruki Murakami knyga „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“ davė pradinį – kito pasaulio – impulsą. Kaip žmogus per minties, pasąmonės jėgą, kelią, patenka į kitą pasaulį. Būtent tai buvo pagrindinis atspirties taškas – pasąmonė.
Spontaniškai atsirandantys judesiai, nenuspėjamumas turi neįkainomą šokio spektaklio vertę, jis funkcionuoja ir nepraranda kvėpavimo, vidinio pulsavimo. Jis lieka gyvu. Daugelis, ypač klasikinių baleto spektaklių nubunka, per greit „nupinga“ ir tampa antikvaru. Noriu to išvengti, kol kas man sekasi.
Spektaklis transliuoja šiuolaikinį žmogų skendintį kibernetikos, mikro sistemų, netikrumo pasaulyje. Ten, to net nejausdami, pamažu einame patys, užmiršdami tikrąsias ir amžinąsias vertybes.
O ko tame kitoniškame pasaulyje tikėtis mums, žiūrovams?
Tiesiog atsipalaiduoti, „Kito pasaulio“ veikėjuose pamatyti save patį, o po spektaklio gauti bent minimalią įspudžių dozę, suteikiančią emocinių vitaminų ateinančioms dienoms.
Murakami ir “Depeche Mode”? Kas dar? Papasakokite plačiau apie savo įkvėpimo šaltinius.
Apie spektaklį pagal britų grupės „Depeche Mode“ muziką svajojau jau labai seniai. Šioje muzikoje žavi simbolių kalba, filosofija, prasmės, energetika. Tai labai įtaigu, juk pažiūrėjus į tūkstantines žmonių minias šokančias per koncertus pagal „Depeche Mode“ muzika apima šiurpuliai. Tai taip globalu, visi juda jų ritmu, niekam jokios choreografijos nereikia, pati muzika geba hipnotizuoti ir kūnus priversti šokti. Rizikavau pasirinkdama juos. Tai labai galingi garsai. Bijojau, kad keturiolika šokėjų neatlaikys tokio svaraus skambesio, bet darbo procese supratau kad esmė slypi kitur…
Taip pat mane įkvepia žmonės, oras, pilnatis, metų sezonas, skanūs pietūs ir kiti gyvenimiški elementai, iš kurių susideda visuma, o visuma ir yra kūryba.
Kokia Baltijos baleto grupės ateitis? Planai?
Kalbėt apie ateitį – juokinga. Sakoma, kad praeitis praėjo, o ateitis neatėjo. Yra tik čia ir dabar.
Yra vizijų, turiu svajonių, galvoje trykšta daugybė spektaklių versijų, vos ne keletui gyvenimų į priekį.
Bendradarbiavimas su užsienio choreografais, trupės plėtros vizija, šokio stovyklos, sanatorijos, judesio terapijos, gastrolės, festivaliai ir t.t. Galiu ilgai pasakoti apie tai, bet gyvenkime šia diena. Taip bus teisingiau.
„Baltijos baleto grupės“ šokio spektaklis „Kitoks pasaulis“ – Šokio teatre, Vilniuje, balandžio 30 ir gegužės 18 d.
Snieguotą ketvirtadienio vakarą šiuolaikinio baleto gerbėjai susirinko į Šokio teatrą, kuriame pristatyta ilgai laukta naujai įsikūrusios „Baltijos baleto grupės“, vadovaujamos Marijos Simonos Šimulynaitės, premjera – spektaklis pagal Depeshe mode muziką.
Depeche Mode, baletas, šiuolaikinis baletas, lazeriai, projekcijos…skamba kaip gražių žodžių sakinys, tačiau naujai susikūrusi „Baltijos baleto grupė“ juos sujungė į vieną ir pristatys šiuolaikinio šokio spektaklį „Depeche Mode: Kitas pasaulis“.
Nuo Japonijos iki Pietų Amerikos, nuo Norvegijos iki Ibizos, nuo Portugalijos iki Australijos pasaulį maišantis trio iš Didžiosios Britanijos šiaurės, ne kartą lankęsis mūsų šalyje, vis pažada sugrįžti. Ir savo pažadų laikosi. Jau daugiau, nei penkiolikos metų scenos patirtį turintieji „Lexicon Avenue“ pradžiugins šokių muzikos gerbėjus pirmąją vasario savaitę. Legendinio projekto dvasią pasiruošęs perteikti Chrisas Scottas, vienas iš „Lexicon Avenue“ narių. Jis lankysis Vilniaus naktiniame klube „G“ (buvusiame „Gravity“) vasario 3 dieną. Tad galime drąsiai teigti: vienos šventės baigėsi, teprasideda kitos!
Trijulės nuopelnai amžių sandūroje
„Lexicon Avenue“ – pasaulinio garso atlikėjai, savo šlovę užsitarnavę darbu. Tai – didžėjų bei prodiuserių komanda, kurią sudaro Scottas Bradfordas, Markas Armstrongas ir Chrisas Scottas.
Muzikantai yra išleidę singlus per daugybę žymių leidybos kompanijų (vienos garsiausiųjų: „SAW Recordings“, „Renaissance“, „Forensic Records“, „The End“, „Yoshitoshi“ ir kt.), o didžiąją jų veiklos dalį užima remiksų kūryba. Tarp atlikėjų, su kuriais didžėjams teko dirbti, puikuojasi Medway, Habersham & Phil K bei Dave Gahano iš „Depeche Mode“ vardai. Būtent remiksavę pastarųjų kūrinį „Only When I Lose Myself“, trijulė įleido stiprias šaknis į XX a. undergroundo kultūrą, o šis jų darbas prilyginamas himnui.
[Youtube] http://www.youtube.com/watch?v=rp8HCsx0eLE
Negana to, „Lexicon Avenue“ gyva legenda pavertė Niukaslio klubą „Shindig“, kuriame yra groję vieni garsiausių šokių muzikos atlikėjų, o šiaurinės Anglijos elektronikos mylėtojai toje vietoje trypia iki šiol.
Muzika ir Chrisas Scottas – neišskiriami jau antrą dešimtmetį
„Lexicon Avenue“ – ne vienintelis darbščiosios trijulės projektas. Po pasaulį keliaujantys didžėjai neretai pasirodo po vieną arba slypėdami po įvairiais vardais. Štai S. Bradfordas kartu su C. Scottu groja petys į petį, pasivadinę „New Punk Theory“, „Little Green Men“ ir „Third Movement“, o kartu su didžėjumi bei prodiuseriu Satoshi Tomiie, jie žinomi kaip „Fishead“.
Tuo tarpu jei būtų sudarinėjamas sąrašas muzikantų kurie, grodami metų metus, vis dar sugebėtų stebinti, jausdami neišblėstančią aistrą muzikai ir nuo pat kūrybos pradžios išliktų aukštame lygyje, C. Scottas be jokių abejonių būtų vienas iš jų. Nuo pat tada, kai 1986-aisiais įsigijo pirmąją būgnų mašiną, šis vaikinas buvo įsitikinęs – elektroninę muziką jis kurs visą gyvenimą. Praėjus šešeriems metams, atlikėjas išleido pirmąjį įrašą ir, laikui bėgant, prieš jo pasiekimus galvas nuleido net ir patys ciniškiausi muzikos kritikai. Varijuodamas nuo gilių iki tamsių skambesių, nuo progressive iki tribal ir elektronikos, C. Scottas ne kartą pateko į nacionalinių topų viršūnes, savo talentui abejingų tiesiog nepalikdamas.
„Lexicon Avenue” narys tarsi turįs gebėjimą prailginti parą dar keliomis valandomis, kartu yra ir be galo populiarių projektų „Echomen“ bei „Mooncat“ lyderis, išleidęs keletą itin puikių singlų per „Hooj“ bei „The End“ leidybos kompanijas. Būtent C. Scottas atstovaus žymiajai didžėjų trijulei, todėl išsiilgusieji tikros klasikos, savo kalendoriuose gali ryškiai pasižymėti vasario 3–iąją. Visame pasaulyje garsų vardą klube „G“ pasitiks Virus J ir The Minimus.
Išankstinius bilietus į vasario 3 – ios „G” klube vyksiantį renginį platina „Tiketa“.
[Youtube] http://www.youtube.com/watch?v=ORiAq6MCC8o
Pilnas sales gerbėjų renkanti „Baltijos baleto grupė“ kviečia vis niūrėjančius vakarus skaidrinti savo įkvepiančiais ir užburiančiais darbais. Režisierės ir choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės vadovaujama trupė jau lapkričio 29-ąją žiūrovams dar kartą dovanos populiarųjį „Kitą pasaulį“ pagal „Depeche Mode“ muziką.
Šis šiuolaikinio baleto spektaklis įkvėptas ne tik kultinės grupės kūrybos, bet ir japonų rašytojo Haruki Murakami romano „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“. Scenoje suvienyti skirtingi meno žanrai – tai etiudai, gimę iš simbolių, filosofijos, vaizdinių ir energijos kupinos muzikos. Šokėjai scenoje tampa mechaniniais organizmais, gyvenančiais šviesų, lazeriųm šviesų ir vaizdo projekcijų šalyje.