Search Results for: "Dalia Ibelhauptaitė"
Sutvarkytas ir išlaisvintas iš 20 tonų šiukšlių „Lietuvos“ kino teatras jau paruoštas pirmą kartą po penkerių metų vėl įsileisti meno gerbėjus. Šį šeštadienį apleistas patalpas prikels elektroninė operos fantazija „XYZ“. „XYZ“ režisierė ir antro gyvenimo „Lietuvos“ kino teatrui įkvėpėja Dalia Ibelhauptaitė galimybę čia rengti pasirodymą vadina didžiule pergale.
Dar nespėjus nutilti „Jono ir Gretos“ aidams Vilnius City Opera (VCO) kartu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru žiūrovus kviečia į metų premjerą, – G. Verdi „Trubadūrą“. Kongresų rūmuose gruodžio 2, 3, 5, 6, dienomis skambės įspūdingosios itališkos operos garsai, valdomi maestro Gintaro Rinkevičiaus, o sceniniam veiksmui vadovaus VCO meno vadovė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Netikėtų scenografijos sprendimų ėmėsi Marijus Jacovskis, XV a. – viduramžius – interpretuodamas XXI a. priemonėmis, o išradingus kostiumus kuria Jon Morrell (Didžioji Britanija), pernai apdovanotas britų teatro aukščiausiu Olivier apdovanojimu, geriausio metų kostiumų dizainerio kategorijoje. Viską vainikuos Eugenijaus Sabaliausko šviesų dizainas.
„Ateina toks laikas, kai tu arba turi kažką daryti ir keistis, arba esi miręs“, – antradienį Užupyje susirinkusiems spaudos atstovams sakė viena geriausių Lietuvos operos bei teatro režisierių Dalia Ibelhauptaitė.
Elektroninė operos fantazija „XYZ“, papildyta dvylika ką tik sukurtų arijų ir duetų, nauju scenovaizdžiu ir Juozo Statkevičiaus naujai interpretuotais kostiumais nuskambės iš naujo net trijuose Lietuvos miestuose. Režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir elektroninės muzikos kūrėjai Leon Somov, Mario Basanov ir Few Nolder pasistengs nustebinti tuos, kurie mano, kad Bohemiečiai jau išsisėmė.
„Kur dingo orkestras?“ – per paskutines dvi savaites toks užrašas intrigavo Vilniaus miesto gyventojus ir svečius. Vilniuje Rotušės ir Lukiškių aikštėse praeivius stebino išstatytos tuščios kėdės, po kuriomis pūpsojo batai, piupitrai su natomis bei dirigento pakyla, tarsi užuomina į kątik čia buvusį orkestrą, kurio nebėra. Mieste šmėžavo be žinios dingusių bevardžių žmonių nuotraukos – trimitininkas, arfininkė, smuikininkas. Autobusų stotelėje priešais Katedrą kabėjo tuščių kėdžių bei išgąsčio kupinų veidų vaizdai.
Paslaptis atskleista – visos šios instaliacijos skirtos muzikiniam teatralizuotam reginiui – elektroninei operos fantazijai „XYZ“, kuri po metų pertraukos vėl sugrįžta spalio 20-23 dienomis į netradicines menui erdves – Vilniuje į buvusį kino teatrą „Lietuva“, Kaune į „Pergalės“ angarą bei pirmą kartą Šiauliuose į „Šiaulių areną“.
Praėjusiais metais „bohemiečiai“ ryžosi improvizuoti su stipriausiais Lietuvoje elektroninės muzikos kūrėjais – Mario Basanov, Leon Somov ir Few Nolder. Taip gimė šis unikalus spektaklis, kurio metu „bohemiečių“ gyvai atliekamos klasikinės operų arijos susipina bendroje dermėje su šiuolaikinės elektroninės muzikos garsais, o simfoninį orkestrą pakeičia kompiuteriai.
„Dirbant su operiniais pastatymais, darbas be orkestro yra neįsivaizduojamas. Iš pradžių buvo labai baisu atsisakyti to, kas yra muzikos stuburas, stiprybė ir centrinė varomoji jėga. Esame nustebinti, kaip „bohemiečių“ solistų sąjunga su elektronine muzika praturtino tūkstančius kartų dainuotas arijas naujomis spalvomis“, – sako režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
„Klasika „XYZ“ kūriniuose neprapuola. Aš trauktuoju tai, kaip naujesnį jos etapą. Manau, kad Mocartas yra tikrai laimingas, kad jo muziką atrado šiuolaikinis jaunimas“, – antrina režisierei Asmik Grigorian.
Pernai beveik 5000 įvairaus amžiaus operos mylėtojų pritraukęs projektas šiemet sugrįžta atsinaujinęs: su devyniomis naujomis garsių arijų ir duetų interpretacijomis, su nauja scenografija, netikėtais Dalios Ibelhauptaitės režisūriniais sprendimais bei Juozo Statkevičiaus kostiumais. Į bendrą visumą dar kartą susijungs opera, technologijos, performansas ir mada.
Koncertai vyks Vilniuje – spalio 20 d., Kaune – spalio 22 d., o Šiauliuose – spalio 23 d.
Bilietus jau galima įsigyti internete www.bilietai.lt arba visose Bileitai.lt kasose.
Pirmąjį rudens savaitgalį Vilniuje švenčiamos “Sostinės dienos” vilniečiams ir gausybei miesto svečių parengė daug įvairiausių renginių, vienas įspūdingiausių numatytas šventės pabaigai – rugsėjo 4 dieną Katedros aikštėje rengiamas teatralizuotas koncertas “Bohemiečių svajonės”.
Pristatydama šį koncertą, režisierė Dalia Ibelhauptaitė prisimena pačią “bohemiečių” pradžią: „bohemiečių” idėja gimė iš noro supažindinti Lietuvos publiką su naująja jauna solistų karta, sukurti jauniems talentams namus, kur jie galėtų tobulinti savo aktorinius ir vokalinius talentus aukščiausiame profesionaliame lygyje. Praėjo 5 metai ir iš mažos svajonės išaugo didelis unikalus reiškinys – dešimt „bohemiečių“ turi įspūdingas tarptautines karjeras ir jau garsina Lietuvos operos tradicijas svetur, kiti seka jų pėdomis ir drąsiai užima svarbiausias pozicijas Lietuvos klasikinės muzikos pasaulyje. „Bohemiečių“ kuriami spektakliai tapo išskirtiniu Lietuvos kultūros reiškiniu, o Vilniaus Kongresų rūmai – namais, į kuriuos jie grįžta po savo kūrybinių klajonių.
G. Puccini opera „Bohema” – apie jaunus menininkus, linksmai gyvenančius Paryžiaus mansardose, svajojančius apie meilę ir šlovę, idealiai tiko startui. „Bohemos” sėkmė pranoko visus jos sumanytojų – režisierės Dalios Ibelhauptaitės, dirigento Gintaro Rinkevičiaus ir kostiumų dailininko Juozo Statkevičius lūkesčius. Spektaklis buvo parodytas rekordinius 40 kartų ir davė pradžią galingam „bohemiečių” operos sąjūdžiui, apjungiančiam daug jaunų žmonių, kurie nori išsivaduoti iš senų nusistovėjusių tradicijų ir asocijuotis su moderniu mąstymu.
Per penkis metus įgyvendinta tikrai labai daug svajonių – „bohemiečių” repertuare šiandien net septynios operos. Visose griežia G. Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Rugsėjo 4 dieną visi kviečiami susirinkti į nemokamą koncertą Katedros aikštėje, kur bus galima išgirsti ištraukas iš jau legenda tapusio “Bohemos” pastatymo, W.A. Mocarto “Užburtosios fleitos”, Lietuvą sukrėtusio “Svynio Todo” ir, aišku, naujausios „bohemiečių“ premjeros – “Onegino”.
„Bohemiečiai” dainuoja širdimi“, – sakė trupės senbuvė Asmik Grigorian, „mes suaugome vienas su kitu”. O žymiose Europos scenose dainuojančiam jos bendražygiui Edgarui Montvidui kiekvienas „bohemiečių“ spektaklis – tarsi susitikimas su mylimais klasės draugais. „Kai statėme „Bohemą“, net neįsivaizdavome, kad dalyvaujame istoriniame įvykyje. Mes sukūrėme unikalų reiškinį Lietuvoje – teatrą, kuris daugeliui mūsų tapo namais“, – sakė solistas.
Prieš premjeras šios trupės dainininkai repetuoja nuo ryto iki nakties tarsi apimti transo, o „bohemiečių“ siela D. Ibelhauptaitė dar ir prodiusuoja visą didžiulį operos gamybos mechanizmą, šliūkšteldama geros energijos dozę. „Dovana turėti tokią lanksčių, nebijančių rizikuoti drąsių menininkų komandą”, – didžiavosi D. Ibelhauptaitė, nuo pirmųjų „bohemiečių“ žingsnių ugdanti šias savybes.
Praėjusiais metais „Bohemiečiai” įtraukė į savo arsenalą netgi elektroninių spalvų – ryžosi improvizuoti su elektroninės muzikos kūrėjų komanda. Trupė su naujaisiais bičiuliais sukūrė elektroninės operos fantaziją XYZ ir atsigręžė į šiam neįprastam kūriniui labiausiai tinkamas, dar neišbandytas buvusių gamyklų ir loftų erdves. Ta proga „bohemiečiai“ sukvietę į talką vilniečius, iškuopė ir sostinės „Lietuvos“ kino teatrą. Premjeros vakarą jis atgijo po ilgų merdėjimo metų, buvo apgultas publikos. Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. „Bohemiečiai“ nežinojo ir padarė.
Katedros aikštėje skambės ir keletas žymiausių operų arijų iš elektronines operos fantazijos XYZ.
“Bohemieciu svajonių” koncerte pasirodys Asmik Grigorian, Laimonas Pautienius, Lauryna Bendžiūnaitė, Joana Gedmintaitė, Dainius Stumbras, Jeronimas Milius, Kęstutis Alčauskis, Egidijus Dauskurdis, elektronines muzikos kūrejas Few Nolder. Gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus.
Didžiulio žiūrovų ir meno kritikų pripažinimo sulaukusią bohemiečių operą „Oneginas“ galės pamatyti dar daugiau muzikos mylėtojų. Rugsėjo 14–18 d. šis Piotro Čaikovskio kūrinys sugrįš į Vilniaus kongresų rūmus ir atidarys naują bohemiečių bei Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo LVSO sezoną.
„Bohemiečiai“ padarė tai, ko neišdrįso net kelios teatralų kartos“, „solistų ansamblis puikus“, „neįprastas požiūris praturtino operą „Oneginas“, „įdomūs, stiprūs aktorių darbai – išskirtinis šio pastatymo bruožas“. Tai tik keletas Lietuvos žurnalistų, meno apžvalgininkų įspūdžių, išsakytų po „Onegino“ premjeros.
„Mus įkvėpė žiūrovų pasitikėjimas – labai džiaugiuosi, kad lietuvių publika įvertino modernią, neįprastą klasikos interpretaciją. Todėl su dideliu entuziazmu grąžiname „Oneginą“ į Kongresų rūmų sceną ir norime kuo platesnei auditorijai parodyti šį nuostabų rusų klasiko P. Čaikovskio kūrinį“, – sako spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Per spektaklio premjerą labiausiai žiūrovų dėmesį patraukė solistų meistriškumas ir kinematografiškai sukurti įtaigūs vaidmenys, į kitą laikmetį – 1970-ųjų sovietinę „komunalkę“ ir 1980-ųjų Niujorko mados pasaulį – perkeltas operos veiksmas, iki smulkmenų išdirbtos scenografijos detalės ir autentiški, nostalgija alsuojantys Juozo Statkevičiaus kostiumai.
Pagrindinius vaidmenis rugsėjo mėnesio „Onegino“ spektakliuose ir vėl atliks rimčiausios bohemiečių solistų pajėgos. Oneginą dainuos Diuseldorfo operos vedantysis baritonas Laimonas Pautienius, kuris, kaip rašė kultūros apžvalgininkė Asta Andrikonytė, „premjeros vakarą galbūt sudaužė širdį ne vienai žiūrovei – šio artisto įtaigos ir charizmos galėtų pavydėti daugelis Onegino vaidmens kūrėjų“.
Asmik Grigorian grįš dainuoti Tatjanos po stulbinančios sėkmės sulaukusių spektaklių Kiolno operoje, kur solistė atliko pagrindinį Marie vaidmenį Albano Bergo operoje „Vocekas“.
Į jauną kolektyvą sėkmingai įsiliejo ir jo neatskiriama dalimi tapo operos primadonos Irena Milkevičiūtė ir Sigutė Stonytė. Prieš pat „Onegino“ premjerą Sigutė Stonytė džiaugėsi, kad su bohemiečių šeima iš karto pasijuto kaip namie, o jos įkūnijama Larina spektaklyje buvo visai kitokia, nei anksčiau kurti vaidmenys.
Bohemiečiai pasistengė, kad „Oneginas“ nesidubliuotų su rugsėjo viduryje vyksiančiomis Europos krepšinio čempionato finalinėmis rungtynėmis, todėl operos laiką specialiai pritaikė visiems krepšinio aistruoliams. Rugsėjo 17 ir 18 d. spektakliai vyks 14 val.
Bilietus į operos „Oneginas“ spektaklius platina Bilietai.lt.
„Opera gurmanams“ – taip režisierė Dalia Ibelhauptaitė pavadino būsimų bohemiečių kūrinių seriją. Ją pradės ir tuo pačių bohemiečių bei LVSO sezoną užbaigs čekų kompozitoriaus Leošo Janačeko opera „Katia Kabanova“.
Apie artėjančią premjerą su žurnalistais plaukiant laivu Nerimi šiandien kalbėjosi kostiumų dizaineris Juozas Statkevičius, LVSO vadovas Gintaras Rinkevičius, solistas Edmundas Seilius ir, žinoma, režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
„Katios Kabanovos“ pristatymui Neries upę bohemiečiai pasirinko neatsitiktinai. Kūrybinė grupė sako, kad pagrindinį vaidmenį operoje atlieka Volgos upė, kuri yra visų įvykių ir veikėjų emocinių patirčių liudininkė. Todėl plaukiant Nerimi norėta perteikti kūrinio nuotaiką.
Vieno įdomiausių XX a. kompozitorių L. Janačeko kūrinys pirmą kartą išvys Lietuvos sceną. Operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė sako, kad tai bus minimalus pastatymas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama muzikai ir vaidybai.
„Norime pristatyti XX a. operas, kurios nėra atliekamos Lietuvoje, tačiau visame pasaulyje labai gerai žinomos. Dažnai mes turim iškreiptą supratimą apie šiuolaikinę operą – kad ji neturi melodijos, siužeto ar realių personažų. Janačeko muzikinės kalbos turtingumas ir intensyvumas operoje „Katia Kabanova“ taip supintas su siužeto dramatine jėga, kad, manau, nustebins ne vieną muzikos mylėtoją“, – sako D. Ibelhauptaitė.
Jos teigimu, šįkart operos pastatyme bus mažiau vizualinių detalių. „Todėl geniali Janačeko muzika skleisis per solistų atlikimą, dramą, personažų emocijas ir Juozo Statkevičiaus kuriamus kostiumus“, – sako režisierė.
Labai sudėtingą Katios Kabanovos vaidmenį atliks solistė Aušrinė Stundytė, pirmąkart prisijungianti prie bohemiečių. Solistė dainuoja pagrindinius vaidmenis Vokietijos, Portugalijos ir kitų Europos šalių teatruose. Boriso, Katios mylimojo partiją atliks gruzinų kilmės tenoras George Oniani, dainuojantis Bonos operoje. Kitus vaidmenis atliks bohemiečių solistai: Jovita Vaškevičiūtė, neseniai dainavusi Kiolno operoje, Edmundas Seilius ir Liora Grodnikaitė, Varvaros vaidmenį atlikusi Čikagos operoje.
Anot LVSO vadovo Gintaro Rinkevičiaus, L. Janačeko operos muzika – kietas riešutėlis net ir patyrusiems atlikėjams bei klausytojams.
„Čekų kompozitoriaus muzika prikausto klausytojo dėmesį originaliomis kompozicijomis, emocingais proveržiais, nuolatiniais perėjimais į kulminaciją, kurie tobulai susijungia į vientisą kūrinio konstrukciją. Paruošti ir atlikti Janačeko muziką bus malonus iššūkis orkestrui“, – teigia G. Rinkevičius.
Operos „Katia Kabanova“ siužetas, paremtas Aleksandro Ostrovskio pjese „Audra“ ir įkvėptas paties kompozitoriaus meilės istorijos, kalba apie amžinai aktualias temas – aistros ir pareigos konfliktą, moralės normų ribas, kaltės jausmą ir tragiškas pasekmes mėginant iš jo išsivaduoti.
Opera „Katia Kabanova“ šiemet užbaigs intensyvų bohemiečių ir LVSO kūrybinį sezoną. Jo metu kūrybinė grupė pastatė P. Čaikovskio operos „Oneginas“ premjerą, įspūdingą kalėdinį koncertą „Lakštingalos sugrįžta“. Į sceną buvo grąžinti didžiausio žiūrovų dėmesio susilaukę kūriniai – Dž. Pučinio opera „Bohema“, S. Sondheimo miuziklas „Svynis Todas – demonas kirpėjas“ ir V. A. Mocarto opera „Užburtoji fleita“. Taip pat kartu su elektroninės muzikos kūrėjais rugsėjį buvo pristatyta elektroninės operos fantazija „XYZ“.
Operos „Katia Kabanova“ premjera įvyks gegužės 21 ir 22 dienomis Vilniaus kongresų rūmuose. Bilietus į spektaklius platina Bilietai.lt.
Šį ketvirtadienį, kovo 24 d., kino centras „Multikino“ pirmą kartą šalies istorijoje tiesiogiai iš „La Scala“ teatro Milane transliuos V.A. Mocarto „Užburtąją fleitą“. Šia viena garsiausia austrų kompozitoriaus opera „Multikino“ pradeda tiesiogines transliacijas iš žymiausių pasaulio scenų. Ją pristatys „Užburtosios fleitos“ pilną versiją Lietuvoje vieninteliai pastatę bohemiečiai.
„Užburtoji fleita“ – viena iš dešimties dažniausiai statomų operų visame pasaulyje. Jos pastatymai visada labai skirtingi, unikalūs ir įdomūs, nes pats siužetas ir personažai suteikia nepaprastai daug galimybių fantazijai ir interpretacijai. Šis „La Scala“ pastatymas turi būti dar ir nepaprastai vizualus, nes jo režisierius William Kentridge yra daugiausiai žinomas kaip animaciją kuriantis menininkas, pristatęs parodas žymiausiuose pasaulio muziejuose, taip pat studijavęs mimų ir teatro meną“, – sako pirmą kartą Lietuvoje 2007 m. pilną „Užbartąją fleitą“ pastačiusi režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Pasak jos, nepaprastai subtili ir gyvybinga Mocarto muzika yra kaip balzamas jaunam balsui. „Ji specifinė ir reikalauja ypatingų balsų bei atlikimo. Tam reikalingas atskiras pasiruošimas ir, žinoma, „La Scala“ ima tuos solistus, kurie geriausiai dainuoja būtent šiuo stiliumi“, – sako D. Ibelhauptaitė.
Pagrindinius vaidmenis „Užburtojoje fleitoje“ kuria austrų bosas Günther Groissbock, įkūnysiantis Karalių Zarastrą, vienas perspektyviausių lyrinių tenorų albanas Saimir Pirgu, kursiantis Princo Tamino personažą, ne vieną tarptautinį konkursą laimėjusi rusų sopranas Albina Shagimuratova, dainuosianti ir vaidinsianti Nakties Karalienę, Tarptautinio Mocarto konkurso Zalcburge laureatė austrų sopranas Genia Kühmeier, virsianti Princese Pamina, ir kiti.
Tiesioginę operos transliaciją iš Milano „Multikino“ stebėsiantiems bohemiečiams, kurie š.m. balandį pristatys atnaujintą „Užburtąją Fleitą“ Vilniuje, D. Ibelhauptaitė rekomenduoja atkreipti dėmesį į muzikinę atlikimo kokybę. Tuo tarpu žiūrovams režisierė pataria įvertinti pastatymo išradingumą ir netradicinę interpretaciją.
Trečiadienio vakare sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ iškilmingai pristatyta tikrais įvykiais paremta drama „Karaliaus kalba“. Didžiosios Britanijos ambasados surengtoje premjeroje dalyvavo ne tik ambasadorius Lietuvoje Simonas Buttas, bet ir nemažai politikų, verslo bei pramogų pasaulio atstovų. Juosta, kurioje vaidinantis aktorius Colinas Firthas už šį vaidmenį jau apdovanotas Auksiniu gaubliu, pasakoja apie rimtą kalbos sutrikimą turintį Anglijos karalių Jurgį VI ir jo sunkų kelią į tautiečių širdis.
Tame kelyje monarchą lydi itin spalvinga asmenybė – australas logopedas Lajonelis Lougas (akt. Geoffrey Rushas), bandantis karaliui padėti itin neįprastais, o kartais net juokingais būdais.
„Šis filmas yra tikra istorija apie tai, kaip mūsų karalienės Elžbietos tėvas įveikė savo negalią, pasitelkdamas savo vidinius resursus ir daktaro logopedo, vėliau tapusio tikru jo draugu, pagalbą. Filmo žinutė yra universali: kad žmonės gali pakeisti savo gyvenimą ne tik pasitelkę stiprią valią bet ir sutikę priimti aplinkinių paramą“, – prieš kino premjerą sakė D.Britanijos ambasadorius S. Buttas.
Kino kritikų išliaupsintos dramos išskirtine premjera susidomėjo režisieriai Algimantas Puipa, Arūnas Matelis, Dalia Ibelhauptaitė, taip pat finansininkas Gitanas Nausėda fotografas bei verslininkas Marius Jovaiša, žurnalistai Aistė Stonytė, Giedrius Masalskis, Livija bei Marijus Gradauskai, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė ir kiti žymūs žmonės.
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, filmas pasitiktas gausiais aplodismentais bei pagyromis.
Filmas kino teatruose pradedamas rodyti jau šį savaitgalį.