Search Results for: "Dainius Kazlauskas"
Iki dar vieno talentingo Lietuvos aktoriaus ir režisieriaus Dainiaus Kazlausko režisuoto spektaklio „Karo dievas“ premjeros liko vos savaitė. Šis spektaklis bus jau antrasis jo kūdikis pastatytas pagal jaunosios kartos prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos pjesę. Pirmasis, pasakojantis apie trijų draugų draugystę, buvo „Menas“.
„Karo dievo“ komandai, aktoriams Giedriui Savickui, Dariui Gumauskui, Aurelijai Tamulytei, Viktorijai Kuodytei, intensyviai plušant ir gludinant vaidmenis, spektaklio režisierius D. Kazlauskas rado keletą laisvų minučių ir pasidalino mintimis ne tik apie pjesę, bet ir apie mūsų visuomenę, mūsų žmogų.
Ar yra lengviau kurti antrą spektaklį pagal tos pačios autorės pjesę?
Nėra nei lengviau, nei sudėtingiau. Kiekviena pjesė yra unikali. Nesvarbu ar ji to paties autoriaus, ar kito. Tu vis tiek į ją žiūri kaip į atskirą molį, iš kurio tu lipdai spektaklį. Tas pats yra ir su kiekvienu spektakliu ar vaidmeniu. Kiekvienas jų yra unikalus tuo, kad jis yra būtent tuo tavo gyvenimo tarpsniu ir būtent prie tų konkrečių aplinkybių. Jos tampa unikalios, taigi ir sprendimas tampa unikalus. Unikalus ta prasme, kad jis yra vienas ir paskutinis. Yra labai reta žmonių, kurie perstato tą patį spektaklį.
Ką jūs, kaip Dainius Kazlauskas, atradote Y. Rezos pjesėje „Skerdynių dievas“ (originalus pjesės pavadinimas)?
Tai yra nebaigtinis reikalas. Mūsų gyvenimas nėra išbaigtas. Negali teigti, kad tu kažką supratai ar nesupratai. Gyvenimas yra procesas, kurio gale mes mirštam. Ir tada, kada tu jau turėtum suprasti, tu nieko nesupranti, nes tu jau mirei. Tuo viskas ir baigiasi. Bet kokia perskaityta pjesė, bet koks įsigytas daiktas, patirtas nuotykis, įvykis nėra nei svarbesnis, nei nesvarbesnis nei bet kuris kitas. Kiekviena smulkmena mums turi kažkokį poveikį, bet koks jis, aš negaliu dabar pasakyti. Matyt, ilgainiui gyvenime tas poveikis pasirodys. Mes nesuprantame, kaip mūsų pasąmonėje kažkas keičiasi. Mes negalime to įvardinti, nors kažkas vyksta. Dėl to atsiranda nuojauta, intuicija ir panašūs dalykai.
Jūsų režisuojamame naujame spektaklyje vyksta žmonių santykių kova, žmonių asmenybių kova, kodėl žmonės kovoja?
Visi karai yra idėjiniai. Mes tą idėją galime visaip pavadinti – ideologija, požiūriu, tikslais. Pastarieji visada yra labai asmeniški ir jais visada siekiama naudos. Čia visuomet yra ir bus problema. Dėl to išlikti neutraliu yra labai sudėtinga, net nežinau ar išvis yra tokių žmonių. Kiekvieną dieną susiduria skirtingi mūsų požiūriai ir tikslai. Vadinasi, vyksta amžinas karas. Mes galime apsimetinėti, galime užsidėti kaukes, bet esmės tai nekeičia.
Pavyzdžiui, Angelina Jolie, kuri rūpinasi ir augina trečiųjų šalių vaikus. Mes visi suprantame kiek, ko ir dėl ko yra daroma. Bet visi supranta tylomis. O priimk sąlygą, kad ji iš tikro viską daro tik iš gerų paskatų. Pamatysi, jog labai sunkiai tą priimsi. Kodėl? Todėl, kad vis tiek nesuprantame, kad nauda yra visa ko variklis, susijęs su išgyvenimo instinktu. Anksčiau būdavo paprasta – nušauni ir pasiimi, o dabar mes turime teismus ir kitas tarnybas, dėl to atsiranda kiti būdai naudai gauti.
Turbūt tie žmonės, kurie slepia savo vidų, tikrąjį veidą po kaukėmis, nesijaučia lamingi, taigi, koks žmogus yra laimingas ir kaip tokiu būti?
Tas žmogus yra laimingas, kuris niekam nieko neskolingas. O kas tai yra skola? Čia galvoje turiu ne pinigus. Neskolingas žmogus yra laisvas, jis yra laisvas rinktis. Anot religijos, laisvas pasirinkimas yra Dievo dovana. Tačiau būti išties laisvam nėra lengva, bet to siekti aš visiems linkiu. Ir sau linkiu.
Kai esi laisvas, viskas darosi paprasčiau – nereikia spręsti už kitą, nereikia kentėti už kitą. Kiekvienas pats pasirenka savo kelią, o mano pareiga, kuomet statau spektaklį ar kuriu vaidmenį, nėra išmokyti ar išgydyti. Savo baobabus reikia rautis pačiam ir tas, kuris raunasi baobabus, traukia kitus tokius, kurie raunasi baobabus. Bendrauti su bendraminčiais yra lengviau, negu su tais, kurie yra apsileidę. Čia yra kiekvieno žmogaus atsakomybė už savo, bet ne už kito gyvenimą. Vadinasi, ir ne mano atsakomybė yra žiūrovų gyvenimus taisyti arba tvarkyti. Aš tiesiog noriu suteikti galimybę žiūrovui pačiam prisiimti atsakomybę. Tai yra priežastis, kodėl „Karo dieve“ aš nusprendžiau nieko neteigti. Išvadas pasidaryti paliksiu pačiam žiūrovui.
„Idioteatro“ kartu su teatrų gidu teatrai.lt statomo spektaklio „Karo dievas“ premjera jau vasario 16 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje įsikūrusioje MINI teatro ir koncertų salėje (įėjimas pro BMW klubą). Bilietus į spektaklį platina „Tiketa“.
Nors už lango dar pilna neištirpusio sniego, su kiekviena saulėta diena, kiekvienu paukštelio čirptelėjimu ir platesne šypsena praeivio veide ateina pavasaris. O kartu ir ta diena, kuomet gatves užplūsta tulpėmis nešini žmonės – kovo 8-oji, Tarptautinė moters diena. Ta proga nusprendėme paklausti Idioteatro vyrų, ką jie galvoja apie šią šventę.
Teatro režisierius ir vienas iš urvinių Dainius Kazlauskas mano, jog kovo 8-oji neturėtų būti išskirtinė diena: „Tradiciniam vyrui tai gal ir šventė. Tačiau jei esi netradicinis, turėtum ją švęsti kasdien. Pas mus visos šventės liūdnos, mes vis gedim. Tegul ši diena simbolizuoja kažką pozityvesnio ir tegul tas pozityvumas pasireiškia kasdien“. Paprašytas įsijausti į moters vaidmenį ir pasvajoti, kokio sveikinimo Moters dienos proga norėtų sulaukti, D. Kazlauskas lieka ištikimas savo nuomonei: „Norėčiau, kad vyras sveikintų tada, kada jis nori ir galvoja, kad reikia parodyti dėmesį“.
Dainiaus Kazlausko bendražygis spektaklyje „Urvinis žmogus“ Darius Meškauskas ir galvoja panašiai: „Kovo kovo 8-oji neturėtų būti apibrėžta kalendoriuje raudonu skrituliuku. Nereikia ieškoti progų parodyti moterims dėmesį, tai galima daryti visada“. Pats aktorius teigia sveikinantis visas jam svarbias moteris – ar tai būtų žmona, mama, senelė ar bendradarbė, tačiau nemato prasmės šia proga dovanoti dovanų: „Nemanau, kad tai ta šventė, kai svarbi materialioji dovanos pusė. Daug svarbiau dėmesys“.
Spektaklyje „Boeing Boeing“ trijų meilužių dėmesiu besimėgaujantis Leonardas Pobedonoscevas paklaustas apie kovo 8-ąją surimtėja: „Mano draugų tarpe yra tokių, kurie į šią šventę nekreipia domesio, atseit, sovietinė šventė ir t.t. Aš augau šeimoje, kur moteris yra gerbiama, taigi iki šiol paminėti šią dieną man yra svarbi tradicija“. Romantiškų idėjų nestokojantis aktorius teigia, kad būdamas moterimi iš vyro nereikalautų nuskinti jam žvaigždžių: „Šiltas bučinys, apkabinimas, trumpa frazė „Myliu, sveikinu ir džiaugiuos, kad esi“ būtų gražu“. Lietuvos moterims Leo linki atrasti arba išsaugoti vyrą, kuris galėtų būti gyvenimo ramsčiu, draugu, išklausytų ir paguostų. „Svarbiausia tikėti, kad jis yra“,- teigia aktorius.
Darius Gumauskas, spektaklyje „Karo dievas“ atliekantis šalto ir su moterimis nesiskaitančio advokato vaidmenį, realybėje yra tikra priešingybė. „Kovo 8-ąją atsimenu kaip raudonų gėlių kupiną dieną. Sovietų sąjungoje ši šventė buvo labai svarbi, todėl sveikindavom visas moteris – mamas, mokytojas, klasės mergaites… Šiuo metu kai kuriems ji sukelia nemalonią nostalgiją, tačiau man ji liko kažkokia gera, graži, tai ir miniu – paskambinu mamai, kolegėms padovanoju gėlių“,- sako aktorius. „Kiek pastebėjau, ištikimiausias teatro žiūrovas yra moteris. Dažnai matosi, kad vyras yra tiesiog atitemptas į teatrą savo moters. Todėl norėčiau padėkoti moterims, kad jos šviečia savo antrąsias puses ir palinkėti stiprybės“,- nuoširdų ir šmaikštų palinkėjimą išsakė D. Gumauskas.
O kas galėtų iškalbingiau pasisakyti Moters dienos klausimu, jei ne Intymios vyrų trupės „Erelis“ nariai? Štai Darius Miniotas turi savo versiją, iš kur atsirado ši šventė: „Sėdėjo Roza Liuksemburg ir Klara Cetkin kartu, sako „Kažkaip čia nuobodoka… Kokia rytoj diena, kovo 8? Pasidarom sau šventę!” Ir pasidarė, bet iš to laimėjo visos“. Andrius Kaniava, paklaustas, ką šiuolaikiniam vyrui reiškia Moters diena, griežtai atsako: „Šiaip tai proga aktuali tiems, kurie neužsiima moters aukštinimu kiekvieną dieną. Tai, kad nepervargtų aukštindami moterį, jie išsirinko vieną dieną ir viskas“. Pasidomėjus, kokiais būdais patys ereliai aukština sau brangias moteris, choru atsako: „Sveikinam, tik jau ne su tulpėm ar šokoladais. Mes kviečiam jas į savo koncertus“. „Kaip norėčiau, kad vieną kartą vien tik moterys ateitų į mūsų koncertą… Čia būtų tikras jų išaukštinimas, įsimintinai jas pasveikintume. O vyrai tegu laukia rūbinėje. Prilenda vyrų į salę, žinai, nei šis, nei tas“,- norais dalinasi Robertas Aleksaitis. Aktoriai, paklausti kokio pasveikinimu tikėtųsi būdami moterimis, nesikuklina: „Jei žinočiau, kad koncertuoja grupė „Erelis“ tikrai norėčiau nueiti“,- Andrius Kaniava paslaptingai šypteli. „Intymi moterų trupė „Lazdynų pelėda“ irgi būtų neblogai“,- visus prajuokina R. Aleksaitis. Dėl palinkėjimo Lietuvos moterims trupė ne itin sutarė – Darius Miniotas moterims linkėjo pinigų, Robertas Aleksaitis – nepriklausomybės, o Darius Auželis – nepriklausomybės nuo pinigų.
Vilniuje pristatytas brangiausias Lietuvos kino istorijoje filmas „Tadas Blinda. Pradžia” trečiadienį pasieks Klaipėdos žiūrovus. Po išankstinių seansų oficiali filmo premjera didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyks rugsėjo 23 dieną.
Apie 3,5 tūkst. litų kainavęs režisieriaus Donato Ulvydo istorinis nuotykių filmas tapo brangiausiu iki šiol sukurtu lietuvišku filmu. Juosta atskleidžia legendinio herojaus jaunystę ir pirmojo filmo apie Žemaitijos svieto lygintoją priešistorę ir tarsi užbėga už akių prieš keturis dešimtmečius sukurtam televizijos serialui „Tadas Blinda”.
Pagrindinis Tado Blindos vaidmuo atiteko pirmąjį kartą vaidybą išbandžiusiam Mantui Jankavičiui.
Kitus vaidmenis sukūrė Agnė Ditkovskytė, Tatjana Liutajeva, Antanas Šurna, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Donatas Banionis, Dainius Kazlauskas, Jokūbas Bareikis ir kiti žinomi aktoriai. Filmo operatorius – Ramūnas Greičius.
Brangiausiam Lietuvoje istoriniam nuotykių filmui pranašaujama didelė sėkmė. Manoma, kad jis pagal žiūrovų skaičių pralenks rekordus pasiekusią komediją „Zero 2”, kuri prieš keletą metų kino teatruose surinko apie 70 tūkst. žiūrovų ir 1 mln. litų pajamų.
Prieš keletą dienų Lietuvoje dėl verslo reikalų apsilankiusi populiari ukrainiečių kilmės Rusijos aktorė Tatjana Liutajeva, filme “Tadas Blinda. Pradžia” suvaidinusi dvarininko Bernardo Gruiniaus (akt. Vidas Petkevičius) žmoną Konstanciją, teigė neabejojanti, jog savo darbą suderins su kelione į Lietuvą ir netrukus į jai brangią šalį atskris dar kartą. Jau rugsėjo 23 dieną čia įvyks ilgai laukta istorinio nuotykių filmo premjera.
“Labai laukiu “Tadas Blinda. Pradžia” premjeros. Filmą man jau teko matyti, tačiau nekantrauju juostą pažiūrėti didžiajame kino teatro ekrane. Šis filmas man labai brangus dar ir dėl to, jog pirmą kartą teko vaidinti su dukra Agne Ditkovskyte. Tad kaip galėčiau praleisti filmo premjerą?”, – retoriškai klausia T. Liutajeva.
Po daugiau nei dešimtmečio pertraukos Lietuvoje naują vaidmenį sukūrusi T.Liutajeva sako, jog dirbti čia buvo didžiulė šventė. „Galiu pasakyti, kad retas Rusijos kino filmas suburia tokią stiprią komandą, kokią aš sutikau Lietuvoje. Malonu dirbti su profesionaliais lietuvių aktoriais, operatoriais ir režisieriais“, – sakė kino žvaigždė.
Filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ bus pirmasis, kuriame ji vaidina kartu su savo 21 m. dukra A. Ditkovskyte. Verta pastebėti tai, kad T. Liutajeva filme iš tiesų vaidina A. Ditkovskytės herojės Kristinos motiną. „Mes su Agne esame labai panašios, jautriai jaučiame viena kitą. Apskritai esame puikios draugės – dėl to kartu dirbti filmavimo aikštelėje net lengviau”, – dar besifilmuodama filme tvirtino aktorė T. Liutajeva.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją XIX a. Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Filme pagrindinį vaidmenį atlieka Mantas Jankavičius, taip pat vaidina Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Donatas Banionis, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo režisierius – Donatas Ulvydas.
Nuotykių, veiksmo, aistros ir kovos už savo bei artimųjų laisvę kupinas kino filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ kino teatruose – jau nuo rugsėjo 23 dienos. DĖMESIO! Premjerinę savaitę vyks ir rekordiškai daug išankstinių filmo seansų visoje Lietuvoje.
“Greta visų kitų labai svarbių pabaiginėjimo štrichų, šiuo metu daromas mažiausiai kūrybos, bet daug atidumo reikalaujantis darbas – dėliojami visi filmo titrai. Be to, vyksta paskutinieji spalvų korekcijos darbai, dailinami paskutiniai garsai. Paskui lauks pats pagrindinis darbas – viską sulipdyti į vieną vietą”, – likus lygiai mėnesiui iki filmo “Tadas Blinda. Pradžia” pasirodymo kino teatruose pasakoja režisierius Donatas Ulvydas.
Pasak D.Ulvydo, tai, jog dėl finansavimo bėdų premjeros data buvo net kelis kartus nukelta, filmui išėjo į naudą: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turėjome daugiau laiko ne tik būtiniems darbams (montažas, garso takelio kūrimas, efektai), bet ir tam, kam kartais jo pritrūksta. Gavome unikalią progą daugiau dėmesio skirti muzikos kūrimui (šiuo metu kuriama dvigubai daugiau muzikinių kompozicijų nei vidutiniškai kurdavo mūsų filmo kompozitorius Kipras Mašanauskas); pas garso režisierių Artūrą Pugačiauską buvo pakviesti aktoriai ne ištisiniams pergarsinimams (mūsų filme bus net 99% tikro, aikštelėje įrašyto garso), o smulkmeniškoms vieno stringančio žodžio, skiemens ar net alsavimo korekcijoms; darant spalvų koregavimą jau tris kartus rengėme kontrolines medžiagos peržiūras skirtingose Lietuvos kino salėse – tikrinome vaizdą, bandėme atrasti optimaliausią, žiūrovo akiai maloniausią, vaizdo kokybę”.
Vaizdas iš garso studijos, kur šiuo metu “gyvena” filmas:
http://youtu.be/baysvAtw_KI
Jau dabar aišku, jog filmo “Tadas Blinda. Pradžia” trukmė bus 110 minučių, o režisierius neabejoja, kad juosta kino teatrus pasieks laiku. “Tikrai žinau, kad iki premjeros viską spėsime, tačiau filmo lipdymo darbai tęsis iki pat paskutiniosios savaitės. Darbų dar yra, bet kruopščiai paskaičiuotas grafikas garantuoja, jog viską spėsim laiku. Viską ir net šiek tiek daugiau”, – sako D.Ulvydas.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją XIX a. Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse.
Filme „Tadas Blinda. Pradžia“ pagrindinį vaidmenį atlieka M. Jankavičius, taip pat pirmą kartą kartu vaidina Tatjana Liutajeva ir jos dukra Agnė Ditkovskytė, garsūs aktoriai – Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Donatas Banionis, Vidas Petkevičius, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Andrius Kaniava ir kiti. Filmo režisierius – D. Ulvydas, vyr. operatorius – Ramūnas Greičius, scenarijaus autorius – Jonas Banys.
Pirmojo istorinio nuotykių filmo, statomo Lietuvoje po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos, premjera – jau rugsėjo 23 dieną.
Filmo anonsas:
http://youtu.be/CtI5bzDJ-vA
Nedaug trūko, kad prie jau šių metų rugsėjį kino teatrus pasieksiančio lietuviško istorinio veiksmo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ aktorių būtų prisijungęs legendinis Rusijos kino ir teatro aktorius, dainininkas bei televizijos laidų vedėjas Michailas Bojarskis. Juostos kūrėjai neslepia, kad vos užbaigus rašyti scenarijų, pirmiausia nuožmaus carinės Rusijos veikėjo Michailo Muravjovo vaidmuo buvo pasiūlytas būtent jam.
„Šiam vaidmeniui ieškojome būtent rusų aktoriaus, toks buvo pradinis mūsų sumanymas. Iš pradžių mąstėme apie Nikitą Michalkovą, tačiau dėl jo užimtumo net nepavyko susisiekti ir pakalbėti apie pasiūlymą. Tada į galvą šovė mintis apie M. Bojarskį. Jį surasti pavyko gan greitai – kontaktus davė aktoriaus duktė. Po penkių minučių draugiško ir malonaus pokalbio, kino legenda sutiko, kad jam atsiųstume filmo scenarijų“, – pasakoja „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Praėjus kelioms dienoms po pasiūlymo, „garsiausiu visų laikų muškietininku“ vadinamam M. Bojarskiui, deja, vaidmens teko atsisakyti. „Filmo scenarijus sudėliotas kone idealiai, skaičiau jį su dideliu pasimėgavimu, kaip gerą šiuolaikinį nuotykių romaną. Tačiau per visą savo karjerą beveik visada vaidinau teigiamus personažus, todėl man būtų sunku įsijausti į aršaus baudžiavos panaikinimo priešininko Muravjovo rolę. Tiesiog nematau joje savęs, nejaučiu personažo“, – telefonu sakė Rusijos legenda.
Tuomet, kai istorinio nuotykių romano kūrybinei komandai teko ieškoti kitų variantų, idealiausias, galima sakyti, atsirado pats. „Vieną dieną internete aptikome pieštą Muravjovo personažo paveikslėlį. Visi sutiko, kad jis – kaip iš akies trauktas Donatas Banionis. Iš pradžių jau tuomet kelerius metus kine nevaidinęs aktorius suabejojo pasiūlymu, tačiau pamatęs paveikslėlį ir nustebęs dėl herojaus panašumo, sutiko“, – prisimena Ž.Naujokas.
86 metų aktorius D. Banionis, pastaruosius keletą metų niekur nevaidinęs, pripažino, kad filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjų kvietimas sukurti personažą jam buvo kiek netikėtas, o ir pats darbas, kaip vėliau pasirodė, nebuvo lengvas: „Filmavimo aikštelėje neteko nuobodžiauti. Reikėjo sukurti įtikinamą personažą, prisiminti rusų kalbą, kuria įsakymus duoda Muravjovas“.
D. Banionis iš viso sukūrė per 100 teatro ir daugiau nei 80 vaidmenų kine. Labiausiai aktorių išgarsinę filmai – „Niekas nenorėjo mirti“ (1965, rež. V. Žalakevičius), „Ne sezono metas“ (1968, rež. S. Kulišas), „Karalius Lyras“ (1970, rež. G. Kozincevas), „Soliaris“ (1972, rež. A. Tarkovskis).
Carinės Rusijos veikėjas M. Muravjovas nuo 1963-ųjų porą metų ėjo Vilniaus generalgubernatoriaus pareigas, malšino 1963-1964 m. sukilimą Lietuvoje. Jis pasižymėjo ypatingu žiaurumu, dėl to vėliau buvo pramintas „Koriku“.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Juostoje taip pat vaidina Mantas Jankavičius, Agnė Ditkovskytė, Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Tatjana Liutajeva, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo, kuris pretenduoja tapti brangiausia visų laikų Lietuvoje sukurta juosta, scenarijaus autorius – Jonas Banys, režisierius – Donatas Ulvydas.
Neseniai filmo kūrėjai paskelbė, jog istorinio romano „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyks rugsėjo 23 dieną.
Aktorius Dainius Kazlauskas sugrįžo iš Maskvos ir kartu su kolega aktoriumi Dariumi Meškausku pradeda vienos populiariausių pastarojo meto komedijų „Urvinis žmogus“ paskutines gastroles po Lietuvą.
Iš poros dešimčių išrinktųjų miestų pirmiausia „urvinis“ užsuks į Naująją Akmenę, taip pat sausį numatyti apsilankymai Kaišiadoryse, Kėdainiuose ir Rokiškyje.
Septynerių metų sukaktį švenčiančio spektaklio kūrėjai sako, kad šios gastrolės skirtos padėkoti žiūrovams už jų nuolatinį palaikymą, bet jokiu būdu ne ašaroms braukti.
„Su „Urviniu žmogumi“ atėjome į teatro pa
33 dienos – tiek laiko režisierius Oskaras Koršunovas ir jo aktorių trupė praleis gastrolėse užsienyje, į kurias išvyksta jau rytoj. Vos kiek daugiau nei per mėnesį OKT/Vilniaus miesto teatras aplankys festivalius Izraelyje, Kinijoje, Prancūzijoje, Rusijoje bei Ispanijoje. Toks gastrolių intensyvumas privertė teatrą kuriam laikui pristabdyti veiklą Lietuvoje.
Jubiliejinį 10-ąjį sezoną „Idioteatras“ pradeda premjera. Žiūrovų teismui atiduodamas vieno populiariausių Lietuvos istorijoje spektaklių „Urvinis žmogus“ tęsinys – komedija „Po 20 metų“. Antrą kartą bendram projektui susibūrusių kūrėjų darbas – tai unikali galimybė pro rakto skylutę pažvelgti į karštai pamilto Urvinio gyvenimą po 20 metų.
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vilniaus publikai buvo pristatytas naujausias režisieriaus ir aktoriaus Dainiau Kazlausko darbas – spektaklis „Karo dievas“. Praėjus žiūrovų liaupses jau pelniusiai spektaklio premjerai, pats režisierius gerų žodžių negaili vaidmenis sukūrusiems aktoriams – Viktorijai Kuodytei, Aurelijai Tamulytei, Giedriui Savickui ir Dariui Gumauskui.