Search Results for: "Da Vinčio kodas"
Nuo pirmosios žymiųjų Dano Browno romanų apie profesorių Robertą Lengdoną ekranizacijos – „Da Vinčio kodas“ – praėjo lygiai dešimt metų. 2009 m. buvo nufilmuota antroji serijos dalis – „Angelai ir demonai“, o dabar atėjo metas trečiajai: „Inferno“. Šįkart žymusis Harvardo profesorius (kurį vėl vaidina Tomas Hanksas) prabunda Florencijos ligoninėje, negalėdamas prisiminti kelių pastarųjų savo gyvenimo dienų. Negana to, į jį pagalbos kreipiasi policija, tikėdamasi, kad profesorius padės išaiškinti keistą šifrą, susijusį su žymiąją Dantės „Dieviškąja komedija“.
Ieškoti piešiniuose paslėptų kodų banga užvirė po romano „Da Vinčio kodas“. Nors tokios paieškos dažniausiai nueina perniek, kartais mokslininkai iš tiesų randa neįmintų mįslių.
Nors žmonės šimtmečius tyrinėja vandenyno gelmes, naudoja jų išteklius ir užsiima jūrininkyste bei laivyba, ši stichija tebėra stebinanti ir bauginanti. Naujajame nuotykių ir veiksmo filme „Vidury vandenyno“ (angl. „In The Heart Of The Sea”) žiūrovai galės nusikelti bene du šimtmečius į praeitį, kuomet klestėjo banginių medžioklė.
„Žvaigždžių karų“, „Hario Poterio“, „Įsikūnijimo“, „Iksmenų“ bei daugelio kitų pasaulinę šlovę pelniusių Holivudo filmų vaizdo efektų ir animacijos kūrėjai Miguel A. Fuertes ir Virginie Bourdin aplankė lietuviško animacinio filmo „Miško šviesos“ kūrėjų komandą. Žinomi kino industrijos atstovai konsultavo lietuvius ne tik animacijos ir dizaino, personažų vystymo, bet ir filmo finansavimo galimybių bei platinimo strategijos klausimais.
Manote, kad aktoriaus profesija lengva, jeigu moki gerai vaidinti? Anaiptol. Pasiruošimas rolėms yra nemažiau varginantis ir ilgas procesas.
„Karibų piratų“ režisierius Gore Verbinski kartu su pagrindiniu piratu Johnny Deppu pristato neįtikėtinai subtilaus humoro animacinę legendą apie vieno dykumos…
Kartais geriau nežinoti… Dviejų Oskarų savininkas, režisierius Ron Howard pristato naujausią savo darbą – dramą su komiškais prieskoniais „Dilema“, kurioje…
Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ nusprendė, kad Simpsonai – žinomiausia animacinio serialo šeima pasaulyje – yra vieni iš jų. TIME nutarė paieškoti ir kitų momentų, kur Romos katalikų bažnyčia susilieja su šiandienine kultūra.
„The Beatles“ – viršesni už Jėzų
1966 m. Johno Lennono pareikštas komentaras, esą „The Beatles“ – „populiaresni už Jėzų Kristų“ sukėlė tiek daug nesutarimų, kad prireikė net 44 metų tam, kad grupei Katalikų Bažnyčia atleistų. Žinoma, J.Lennono komentaro nereikia suprasti pažodžiui. 1966 m. pasaulis buvo visiškai „pasinešęs“ į „Bitlomaniją“, ir Lenonas tiesiog persistengė ieškodamas taiklios frazės. 2010 m. balandį Vatikano laikraštis pasiūlė rokenrolo dievaičiams visiškai atleisti.
Sineada O’Connor, sudraskiusi popiežių
1992 m. tiesiogiai iš Vatikano transliuotas Sineados O’Connor koncertas „Saturday Night Live“. Airijos dainininkė įaudrino minią, kai po „kapeliškos“ Bobo Marley „War“ dainos versijos ėmė ir sudraskė Popiežiaus Jono Pauliaus II fotografiją. „Kovokite su tikru priešu!“ – tuomet reikalavo atlikėja. Neilgai po šio įvykio ji TIME teigė, jog padarė tai kaip atmetimo simbolį to, ko jie moko žmones, ir iš savo tikėjimo, kad Bažnyčios įtaka pasaulyje bus suskaldyta. Praėjus beveik 20 metų po šio įvykio, kuriuo dramatiškai pabandyta atkreipti dėmesį į vaikų tvirkinimo problemą bažnyčioje, nedingo nei jos balsas, nei ši Bažnyčios „gėda“.