Search Results for: "Audrone Galvonaite"
Balandžio pabaigos temperatūros rekordus sumušę karščiai traukiasi, o jiems ant kulnų lipa šalnos. Staigiai pakilus temperatūrai, neįprastai greitai susprogo medžiai ir pražydo kiti augalai. Artėjančios šalnos grasina „įkasti“ ankstyviems lapams ir nuvilti vaistinių augalų rinkėjus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, balandžio 27 – 29 d. Lietuvą pasiekę karščiai – rekordiniai. Beveik 30 laipsnių šiluma paskatino greičiau susprogti ir pražysti daug Lietuvos augalų. Tai neabejotinai džiuginą akį, bet ankstyvas sprogimas gali turėti ir neigiamų pasekmių.
„Šiuo metu artinasi ciklonas. Jis atneš vėsesnius orus. Jau buvo kelios naktys su šalnomis, bet jų dar bus. Savaitgalį tikimybė sulaukti šalnų dar maža, bet jei šeštadienį ir sekmadienį, kaip, kad tikimės, palis, tuomet jos gali ir ateiti. Šiuo metu manome, kad didelė tikimybė sulaukti šalnų yra pirmadienio ir antradienio naktimis“, – apie artėjančias šalnas įspėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
Gali nušalti
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis pripažįsta, kad pastaraisiais metais pavasaris ateina greičiau ir staigiau. Tai paveikia ir Lietuvos medžius ir augalus – jie greičiau sprogta arba pražysta.
„Negalime sakyti, kad jau visi medžiai išsprogo. Tarp tų pačių rūšių yra porūšiai, kurie elgiasi skirtingai, tačiau akivaizdu, kad atėję karščiai paskatino išsprogti didesnę dalį medžių“, – kalbėjo gamtosaugininkas. Anot jo, didelės gamtosauginės problemos čia nėra, galbūt tik alergiškiems žmonėms kiek pavojingiau, kadangi jie gavo visą puokštę žiedadulkių.
Tokie dideli temperatūros šuoliai rodo klimato kaitos vyksmą. Jos metu ekstremalūs orų pokyčiai tik stiprės. Ar prisimenate kaip buvo pernai? Vieną dieną virš 30 laipsnių, kitą dieną temperatūra krenta iki 19. Panašiai matėme ir dabar, o tokių svyravimų tikrai matysime ir daugiau.
A. Galvonaitė
„Gamtoje egzistuoja tam tikra loterija: ankščiau išsprogę medžiai rizikuoja nušalti dėl ankstyvųjų šalnų. Tie, kurie sprogsta vėliau, rizikuoja, kad į jų pumpurus spės padėti kiaušinėlius įvairūs lapus graužiantys vabzdžiai ir bus pažeisti jų lapai. Matote, tai yra tam tikros evoliucinės strategijos: vienais metais vieni labiau „išlošia“, kitais kiti. Idealiausias variantas yra kažkur per vidurį“, – apie medžių „elgesį“ pasakojo D. Augutis.
Jeigu medis susprogo ankščiau, reiškia, kad ir sėklas subrandins greičiau, vadinasi, ir vaistinėmis savybėmis pasižyminčius žiedus, sėklas ir pan. šiemet reiks rinkti šiek tiek ankščiau.
Renkantiems liepų žiedus tai didelių problemų nesudarys, tereiks kiek ankščiau tai daryti ir tikėtis, kad ateinančios šalnos nebus labai stiprios.
Ankstyvasis šalpusnis (lot. Tussilago farfara)
Ankstyvasis šalpusnis (lot. Tussilago farfara)
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)
Žolelių rinkėjai gali būti ramūs
Mėgstantys rinkti čiobrelius, jonažoles, dilgėles ar kitus ant žemės augančius augalus gali būti ramesni – šiemet jų turėtų būti. „Tokie temperatūros šuoliai nėra kažkas itin neįprasto. Jie karts nuo karto Lietuvoje įvyksta. Paprastai po labai šilto periodo visuomet ateina vėsesnis periodas, šalnos. Apie birželio pradžią viskas vėl išsilygina ir stoja į savo vietas“, – įsitikinęs Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto biologas Zigmantas Gudžinskas. Didžiulė mokslininko patirtis rodo, kad didelių problemų dėl silpnų šalnų kilti neturėtų. Blogiausia, kas gali nutikti – teks augalus rinkti kiek ankščiau arba vėliau.
Tiesa, Lietuvoje yra buvę ir išties galingų šalnų. Z. Gudžinskas prisimena kaip 1981 ar 1982 m. birželio pradžioje buvo atėjusios šalnos iki -6 laipsnių. „Jau tikrai buvo pradėję viskas žydėti, buvo sudygusios bulvės ir viskas ėmė ir nušalo. Tuomet tikrai buvo stichinė nelaimė, o šiemet kažko panašaus dar nebuvo, tad jaudintis neverta. Esame turėję tiek karštesnių, tiek šaltesnių pavasarių, o Lietuvoje viskas tebeauga ir žydi“, – mano biologas.
Kaltininkas – klimato kaita
Staigūs temperatūrų šuoliai – kuo tikriausias klimato kaitos įrodymas. „Tokie dideli temperatūros šuoliai rodo klimato kaitos vyksmą. Jos metu ekstremalūs orų pokyčiai tik stiprės. Ar prisimenate kaip buvo pernai? Vieną dieną virš 30 laipsnių, kitą dieną temperatūra krenta iki 19. Panašiai matėme ir dabar, o tokių svyravimų tikrai matysime ir daugiau, – GRYNAS.lt pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė, – Lietuva yra vidutinių vėjų ir kritulių kraštas, bet vis dažniau girdime apie padidėjusį škvalų, liūčių, audrų, perkūnijų skaičių. Šie reiškiniai tikrai dažnėja, darosi ekstremalesni ir jie taip pat siejami būtent su klimato kaita“.
Gamtoje egzistuoja tam tikra loterija: ankščiau išsprogę medžiai rizikuoja nušalti dėl ankstyvųjų šalnų. Tie kurie sprogsta vėliau rizikuoja, kad į jų pumpurus spės padėti kiaušinėlius įvairūs lapus graužiantys vabzdžiai ir bus pažeisti jų lapai.
D. Augutis
Neabejotinai klimato kaitos paveikti reiškiniai turės įtakos ir Lietuvos gamtai. Vis greičiau ateinantys pavasariai privers medžius sužaliuoti vis ankščiau, o tai lems didesnę riziką jiems sušalti per ankstyvąsias šalnas, nes jų išvengti nepavyks. Žinoma, nereiktų pernelyg sunerimti. Nors Lietuvoje daugės itin karštų ir šaltų dienų ir dažniau praūš audros, bet gamta keisis lėčiau.
Atrodytų, kas gi nenorėtų šiltesnio klimato? Vasaros taptų įdomesnės, o galbūt net galėsime rinkti uogas ir grybus ne vieną kartą per metus? Gamtosaugininkas Danas Augutis ragina neskubėti – to laukti gali tekti ne vieną šimtmetį ar net tūkstantmetį.
„Taip, į mūsų kraštus po truputį slenka naujos augalų rūšys iš pietų, nes čia klimatas darosi jiems vis geresnis. Naujieji augalai galbūt kada nors ir galės atnešti ir kelius derlius. Kiek kitokia situacija gali būti su žemės ūkio kultūromis. Po tūkstantmečio kito, jei pasikeistų mūsų regiono klimatas, galbūt ir čia galėsime nuimti po kelis derlius į metus, tačiau tai įvyks tikrai negreitai“, – šypsodamasis pasakojo D. Augutis.
Skaitykite daugiau: http://www.grynas.lt/gamta/rekordiniai-balandzio-karsciai-lietuvoje-klimato-kaitos-irodymas.d?id=58641981#ixzz1tw0TnWHI
Lietuvos klimatologai teigia, jog šis ruduo buvo vienas šilčiausių mokslinių stebėjimų istorijoje, ir prognozuoja neįprastai šiltą žiemą.
Specialistų teigimu, jei vidutinė oro temperatūra gruodžio mėnesį siekdavo 2-3 laipsnius šalčio, šį sezoną vidutinė temperatūra vyraus apie nulį.
Apibendrindami trečiadienį pasibaigusį kalendorinį rudenį, Lietuvos klimatologai teigia, kad šis ruduo buvo pirmasis, kada didesnė negu vidutinė oro temperatūra išsilaikė ne kelias dienas, bet visus tris mėnesius.
Specialistai spėja, kad panašiai nustebinti gali ir prasidedanti žiema. Iki Naujųjų metų greičiausiai nesulauksime sniego, o sausio ir vasario mėnesį oro sąlygos pastoviai svyruos tarp šalnų ir atšilimų.
Klimatologė Audronė Galvonaitė Lietuvos radijui teigė, kad tokias permainas šiuo metu sukelia vadinamasis La Ninja reiškinys, dėl kurio šiltėja vandenynai, tarp jų – ir Atlanto.
„Šiuo metu Atlantas yra ypatingai aktyvus, ir jis siunčia ciklonus arba anticiklonus, kurie yra pakankamai šilti, nes ateina nuo vandenyno. Todėl orai yra gana švelnūs. Galime turėti gana permainingą žiemą. Yra netgi tokios prognozės, kad, pavyzdžiui, po 2-3 dienas bus šalta, po to kokią savaitę atodrėkis, tada vėl atšilimas. Žiema bus permaininga. Kol kas nesusitaria viso pasaulio klimatologija, kas gi čia bus su dabartine mūsų žiema”, – sakė klimatologė A. Galvonaitė.
Mokslininkai teigia, jog šie metai patenka į pačių šilčiausiųjų klimato stebėjimo istorijoje dešimtuką.
Ruduo – uraganų metas. Stiprus vėjas ir uraganai rudenį darosi vis aktyvesni ir atneša nemažai žalos. Dar visai neseniai Amerikoje siautęs uraganas Irene ir net Lietuvą pasiekęs uraganas Katia kelia vis daugiau ir daugiau diskusijų dėl klimato kaitos.
Apie uraganus, jų vardus, kilmę ir prognozes šiam rudeniui kalbėjausi su geografe, meteorologe ir fizikos mokslų daktare Audrone Galvonaite.
Kas yra uraganai ir kokia jų kilmė?
Uraganai formuojasi tropinėse platumose, ciklono metu ir tik virš vandenynų. Dėl tam tikrų sąlygų susiformuoja vadinamas uraganinis vėjas (vėjas, kai jo greitis pasiekia 33 m/s ir maždaug 100 km/h). Tuomet uraganas ima keliauti iš tropinių platumų į sausumas. Kai kada, ieškodamas naujų energijos šaltinių, uraganas pasuka neįprastomis kryptimis, kaip buvo su Irene arba Katia, kuri atkeliavo net iki Europos.
Nuo ko priklauso uragano trajektorija – ar įmanoma ją prognozuoti?
Uragano trajektorija priklauso nuo vandenyno įšilimo, nuo jo paviršiaus temperatūros. Tam, kad susiformuotų uraganas, vandenyno paviršiaus temperatūra turi būti ne žemesnė negu 27° C. Na, dar prisideda bendroji atmosferos cirkuliacija, srovės ir taip toliau. Jeigu paviršius nepakankamai įkaitęs, uraganas tiesiog užgęsta.
Ar įmanoma prognozuoti, koks Lietuvoje bus ateinantis ruduo? Ar gali būti didelių uraganų?
Dabar darosi tikrai labai sunku prognozuoti, nes dėl klimato kaitos atsiranda daug netikėtumų ir pokyčių. Tačiau sudaromi scenarijai, bandoma aiškinti. Jeigu lankėtės www.meteo.lt, matėte, jog ateinantis ruduo bus vėsesnis negu turėtų būti Lietuvoje – numatoma temperatūra bus truputėlį žemesnė už daugiametę, kuri yra 7,1° C. Tačiau kritulių santykis turėtų būti artimas vidutiniam – 190 l/m².
Koks buvo iki šiol stipriausias uraganas Lietuvoje?
Anatolijus. Jis, susiformavęs Atlanto vandenyne, atlėkė pas mus iš pietinių platumų. Uragano metu vėjo greitis buvo apie 40 m/s, o gūsiuose – net 45 m/s. Tai buvo pirmos kategorijos uraganas. Iš viso, uraganai turi 5 kategorijas.
Ar tik taip atrodo, ar Lietuvoje išties paskutiniu metu formuojasi vis stipresni ir dažnesni viesulai? Ar viesulai yra susieti su uraganais?
Pirmiausiai, uraganas ir viesulas yra skirtingi reiškiniai. Nuo uragano viesulas nepriklauso, bet nuo uragano gali ateiti viesulų. Amerikoje uragano metu viesulų gali būti nuo 8 iki 80. 1981 m. gegužės 25 d., kada viesulas siautė Širvintuose, buvo nešiojami galingi traktoriai, autobusai keliami virš namų ir taip toliau. Tokie viesulai būna Lietuvoje. Tai nėra jokia anomalija, tik dabar galbūt apie juos dažniau kalbama, nes jiems daug dėmesio skiria žiniasklaida. Ir, turiu pasakyti, su klimato kaita kai kurie reiškiniai darosi agresyvesni.
Pagal ką uraganams suteikiami vardai? Keista, tačiau pastaruoju metu atrodo, kad visi, daugiausiai žalos Pasaulyje pridarė uraganai yra vadinami moterų vardais.
Kadangi, kaip minėjau, visi uraganai susiformuoja vandenynuose, pirmieji juos dažniausiai pastebi jūreiviai. Uraganai pradžioje buvo vadinti jūrų mergelėmis arba sirenomis. Jūrų mergelės – dėl uragano metų pašiaušiamų bangų, kurios atrodo baltos lyg skarelės, o sirenos – nuo kauksmo, švilpimo, lyg ir girdisi kažkokios aimanos ir panašiai. Vėliau jūreiviai pradėjo vadinti uraganus savo žmonų vardais. Tam, kad galėtų kitiems pasigirti, kad, pavyzdžiui, matė uraganą ir suteikė jam vardą.
O kai susiformavo Pasaulinė Meteorologijos Organizacija ir prasidėjo feministiniai judėjimai, buvo pasipiktinta, kodėl uraganai vadinami tik moteriškais vardais. Ir nuo 1978 m. uraganai imti vadinti tiek vyriškais, tiek moteriškais vardais. Kiekvienais metais, prieš prasidedant uraganų laikotarpiui (prieš balandžio mėnesį, nes uraganų laikotarpis nuo yra nuo balandžio iki lapkričio), kiekvienam vandenynui sudaromas atskiras vardų katalogas. O tie vardynai sudaromi pagal abėcėlę iš būdingiausių vardų tam regionui. Tarkime, Atlanto vandenyne daugiausiai yra rusiškų ir angliškų, Ramiajame – kinietiškų ir japoniškų ir taip toliau. Vardų dažniausiai būna 20-22 (pagal tai, kiek prognozuojama uraganų), o uraganui bebūtinai duodamas pirmasis katalogo vardas. Pirmas, kuris pastebi besiformuojantį uraganą, gali parinkti vardą ir pranešti į Pasaulinę Meteorologijos Organizaciją. O jeigu to vardyno jau neužtenka, uraganai vadinami Alfa, Beta, Gama.
Uraganų vardai gali kartotis kas maždaug 6 metus. Išskyrus tuos uraganus, kurie pridarė daug žalos – tokie vardai tiesiog išimami iš vardyno – jie lieka juodajame „uraganų žudikų“ sąraše.
Kalbėjosi Goda Raibytė
Šiais metais gyventojai gali nevaržomai džiaugtis visomis žiemos pramogomis, nes sniego trūkumu šis sezonas nepasižymi, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti saugumu. Šalies hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausiomis dienomis orai atšils ir prasidės atlydis.
„Kai orai kaitaliojasi – tai palyja, tai pašąla, tai vėl tirpsta, susidaro gyventojams ir jų turtui pavojinga situacija. Atitirpsta varveklių pagrindas ir jie pradeda kristi“, – tikina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė.
Smarkūs vėjo gūsiai pridaro žalos ne vienam pastatui, kartais sunaikina ištisas jo dalis. Pastarosiomis dienomis Šilutės rajone neatlaikęs sniego sugriuvo vienas iš valstybės saugomo Hugo Šojaus dvaro pastatų, nuo sniego svorio suskilinėjo Teismo pastato sienos. Svorio neatlaikęs sugriuvo ir komunalinių paslaugų įmonės angaras su technika, nukentėjo kavinės Palangoje. Pirmąją Naujųjų metų dieną Estijos mieste Pernu įlūžo sporto salės stogas.
„Pastarieji įvykiai rodo, kad daugelis nėra pasiruošę tokiam gausiam sniegui, todėl turėtume pasimokyti iš šių pavyzdžių ir užbėgti nelaimėms už akių“ , – sakė Giedrė Vitkauskienė, draudimo bendrovės „If“ turto žalų departamento vadovė.
Pasak G. Vitkauskienės, žiemą gyventojai dažnai kreipiasi dėl žalos atlyginimo įvairiems kieme esantiems pastatams – sandėliukams, šiltnamiams, garažams, tvoroms. Nuo ilgainiui besikaupiančio sniego slėgio įlūžta ir baseino plastikiniai uždengimai, taip pat dažnai nukenčia stogeliai virš durų.
Hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėjos teigimu, artimiausiomis dienomis vyraus teigiama temperatūra, nes aktyvus ciklonas į daugelį šalies rajonų atneš labai smarkų vėją ir kritulius. Penktadienio dieną numatomą šlapdribą ir lijundrą lydės atodrėkis.
„Tirpstantis sniegas pasunkėja ir sukaupia dideles vandens atsargas. Naktį pašalus, susidaro kelios jo plutos, todėl sniegas gali pridaryti dar daugiau žalos. Labai svarbu, kad gyventojai būtų atidūs – prieš išeidami iš namų gerai apsižvalgytų, vengtų vaikščioti arti aukštų pastatų ir nestatytų automobilių prie apsnigtų medžių, taip pat nepaliktų be priežiūros mažamečių“, – sakė dr. A. Galvonaitė.
„If“ draudimo turto žalų departamento vadovė ragina gyventojus pasirūpinti savo turtu, imantis prevencinių priemonių. Pasak jos, save ir savo turtą norintys apsaugoti gyventojai turėtų nuolat stebėti ant stogų besikaupiantį sniego dangos storį ir laiku jį nuvalyti, nepriklausomai nuo to, ar pastatų stogai yra plokšti, ar šlaitiniai – sniegas gali įlūžti abiem atvejais ir sužeisti žmones bei apgadinti automobilius. Gyventojai neturėtų patys šalinti labai aukštai kabančių varveklių. Tam reikia specialios technikos bei įrangos. Svarbu paraginti tuo pasirūpinti daugiabučių namų bendrijas ar pastatus administruojančias įmones.
„Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vadovaujantis draudimo taisyklėmis, įvykis, dėl kurio kilo žala, turi būti netikėtas ir neprognozuojamas. Ant stogų gausiai susikaupusiam sniegui viršijus leistinas apkrovas, gali deformuotis statinių konstrukcijos. Nuostoliai, padaryti įgriuvus stogui dėl per kelias savaites ant jo susikaupusios sniego masės, arba tirpstant sniegui, nėra atlyginami. Todėl patariama ne tik nudaužyti varveklius, bet ir nukasti sniegą tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojingos nuošliaužos. Norint išvengti užliejimo atvejų, reikia įsitikinti, ar neužkimšti nutekėjimo vamzdžiai“, – kalbėjo G. Vitkauskienė.
Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, pirmas sniegas paprastai sukelia 50 proc. daugiau eismo įvykių nei įprastomis dienomis, o plikledis nulemia trečdaliu didesnį avaringumą. Todėl patariama jau dabar pasirūpinti žieminėmis padangomis ir taip sumažinti eismo įvykio riziką eismo sąlygoms staiga pablogėjus.
„Ironizuojama, kad žiema visada užklumpa netikėtai. Remdamiesi savo patirtimi galime patvirtinti, kad pirmųjų žiemos išpuolių aukomis dažniausiai tampa savo automobilių žiemai dar nespėję paruošti vairuotojai,“ – sako draudimo bendrovės „If” transporto žalų departamento vadovas Ernest Goliančik.
Pagal kelių eismo taisykles pasikeisti automobilių padangas į žiemines privalu iki lapkričio 1 d., tačiau neretai gerokai anksčiau iškrenta sniegas ar susidaro plikledis. Anot klimatologės Audronės Galvonaitės, anksčiausiai pirmas sniegas Lietuvoje buvo iškritęs rugsėjo 28 dieną 1972 metais, 2002-aisiais snigo spalio 7 dieną, o 1992 – aisiais žiemiški orai vyravo visą spalio mėnesį.
„Jeigu padangos nėra dygliuotos, tikrai nevertėtų laukti lapkričio 1 d., kai važinėti žieminėmis padangomis tampa privaloma. Deja, kaip rodo mūsų praktika, dar lapkričio pirmąją didelė dalis vairuotojų nebūna paruošę savo automobilių žiemai, o tokiu metu ir klimatinės, ir eismo sąlygos dėl plikšalų ar šlapdribų jau būna labai nepastovios ir dažnai pavojingos,”- sakė Kelių policijos valdybos vyresnioji specialistė Aistė Dijokaitė.
Pasak specialistės, pasikeisti vasarines padangas į žiemines reiktų, kai vidutinė paros temperatūra nukrenta iki 7 laipsnių šilumos.
„Šiuo metu vyrauja gana šalti orai. Jeigu ši tendencija nepasikeis, pirmasis sniegas gali užklupti bet kada, o pirmojo sniego nuostoliai būna dideli – kyla daug eismo įvykių, nuo sniego svorio lūžta nespėję lapų nusimesti medžiai,“ – sakė klimatologė A.Galvonaitė.
Jos teigimu, dar pavojingesnė situacija susiklosto, jei pirmas sniegas iškrenta tamsiu paros metu. Tokia situacija tampa tikru išbandymu vairuotojams.
„Be žieminių padangų reikėtų pasirūpinti ir kitais paprastais, tačiau saugumą kelyje lemiančiais dalykais: patikrinti, ar gerai veikia visi žibintai, pasikeisti langų apiplovimo skystį į žieminį, pasirūpinti ledo gramdikliu stiklams valyti,“ – pataria draudimo specialistai.
„If P&C Insurance AS“ – viena didžiausių Baltijos regione ne gyvybės draudimo bendrovių. Įmonėje šiuo metu dirba 615 žmonių, iš jų 177 – Lietuvoje. 2010 m. Estijos komercijos ir pramonės rūmai draudimo bendrovę „If“ pripažino konkurencingiausia finansų sektoriaus įmone.