Search Results for: "Arvydas sabonis"
Jau netrukus kino teatrus pasieks juosta apie legendinį Lietuvos krepšininką Arvydą Sabonį. Dokumentiniame filme „Arvydas Sabonis. 11“ prabils ne tik krepšininkas, bet ir jo šeimos nariai, komandos draugai, priešininkai, treneriai.
Šiemet daugybės teigiamų atsiliepimų sulaukė mūsų šalyje surengtas Europos vyrų čempionatas, jaunimo rinktinės į Lietuvą parvežė du aukščiausios prabos medalių komplektus, o baigiantis metams LKF komandą sustiprino prezidentu vienbalsiai išrinktas Arvydas Sabonis bei vykdomojo direktoriaus pareigas užėmęs Eurolygoje itin gerai vertinamas krepšinio vadybininkas Paulius Motiejūnas.
Vieną kartą per metus visas pasaulis švenčia mados šventę. Stilingi ir siautulingi vakarėliai tą pačią dieną nuvilnija nuo Niujorko iki Tokijo. Jau antrus metus iš eilės žurnalas „Stilius” kviečia prisijungti prie mados sostinių ir švęsti „Mados naktį”.
Globali mados šventė, vienai nakčiai įvairius pasaulio miestus nušviečianti iki aušros nesibaigiančiais mados renginiais, stilingais vakarėliais, žavinti nepakartojamais mados pristatymais rugsėjo 8 dieną atkeliaus ir į Vilniaus rotušę. Tą vakarą sostinės širdis – Rotušė – vienam vakarui virs mados meka.
Italų mados namai „Max Mara”, pernai pristatę specialiai iš Italijos atvežtą kolekciją, ir šiemet žada sužavėti prabangia ir elegantiška kolekcija. Prie jų prisijungs drabužių salonas „Mados linija” bei parodys jaunatvišką ir žaismingą jaunimui skirtą kolekciją.
Kuo puoštis šį rudenį ir žiemą patars ir drabužių salonas „Gedimino 22”, pristatysiantis naujausias prekės ženklų „Pennyblack”, „Gerry Weber” ir „Luisa Cerano” kolekcijas.
Pirmą kartą Lietuvą su savo kūryba supažindins užsienyje jau žinomas jaunųjų dizainerių duetas „Kristi Andress”. Jaunas, veržlus ir perspektyvus duetas susibūrė Lietuvoje, tačiau kelią į sėkmę tiesėsi užsienyje. Olandijoje savo kūrybą įtvirtinę Kristina ir Andrius šiemet ketina užkariauti Lietuvos ir Prancūzijos rinkas.
Prabanga tviskės juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Fashion Gold” ekspozicija.
„Mados nakties” svečiai pirmieji turės galimybę pamatyti „Cielo Venezia 1270” papuošalų kolekcijas Lietuvoje. Taip pat bus suteikta unikali proga iškart juos pačiupinėti, pasimatuoti bei iš patyrusių konsultantų sužinoti apie juos daugiau.
Neatsilikdama nuo šiandienos aktualijų, „Mados naktis” šį kartą pateiks ir savo požiūrį į krepšinį. Praėjusiais metais žavėję teatro kostiumais, šiemet „Mados naktyje” „bohemiečiai” ketina ant podiumo pristatyti aštuntojo ir devintojo dešimtmečių sportinių kostiumų kolekciją. Ar dar prisimenate, kokius šortus vilkėjo Arvydas Sabonis, kai padėjo TSRS rinktinei pelnyti medalį 1985 metais?
Sporto tematiką gvildens ir garsūs Lietuvos dizaineriai. Juozas Statkevičius, Ramunė Piekautaitė, Jurgita Januškevičiūtė-Žiugždienė bei Kristina Kruopienytė per „Mados naktį” dar kartą primins, kaip turi atrodyti stilingas krepšinio aistruolis.
Be abejonės, madingiausias šių metų sporto renginys „EuroBasket2011” renginio svečiams pristatys ir garsių Lietuvos dailininkų paveikslus, kurių pagrindinis motyvas – krepšinio kamuolys. Šio iššūkio rezultatas – paroda „Krepšinio planeta”, kuri jau nuo Europos vyrų krepšinio čempionato pradžios keliauja po arenas kartu su nacionaline krepšinio rinktine.
Dalia Kasčiūnaitė, Arūnas Rutkus, Arūnas Žilys, Linas Liandzbergis, Miglė Kosinskaitė, Vladas Mackevičius, Vitalis Čepkauskas, Rytas Jurgelis, Virginijus Viningas, Andrius Miežis, Sigitas Mickevičius „Mados nakties” svečiams suteiks progą įsigyti jų darbus aukcione, o pusę visų surinktų lėšų dailininkai perves į Lino Kleizos labdaros ir paramos fondo sąskaitą.
Sportiškas bus ir renginio svečius „pasitinkantis” naujasis „Audi A1” – šalia Rotušės laiptų įsitaisys galingas ir išskirtinis naujausias šios kompanijos modelis. Ypatingo charakterio „Audi A1” – prabangus atletas: plati pečių linija, spalva, kontrastuojanti stogo arkai ir neįprastai aštrūs nuožulnūs galiniai statramsčiai suteikia triduriui siluetą, kurio neįmanoma su niekuo supainioti.
Renginio kulminacija taps dizainerės Ramunės Piekautaitės 2011/2012 metų rudens ir žiemos kolekcija. Pastaruoju metu viešai kolekcijų nebepristatanti R.Piekautaitė „Mados nakties” svečiams suteiks išskirtinę progą pamatyti jos kolekciją gyvai.
„Mados renginius organizuojame ne pirmą kartą, bet šįkart norime Vilniaus rotušėje sukurti išskirtinę atmosferą, kurį padės iš labai arti pamatyti visas renginyje pristatomas kolekcijas ir jų detales. To Lietuvoje dar nėra buvę – visi kviestiniai vakaro svečiai sėdės tik pirmoje eilėje”, – intrigavo renginį prodiusuojančios kompanijos „Publicum Events” projektų direktorius Alfas Ivanauskas.
Progą visa tai pamatyti turės ir kiekvienas norintis – renginys bus tiesiogiai transliuojamas per Rotušės aikštėje pastatytą didžiulį ekraną. Tad kviečiame visus naktinėti ir rugsėjo 8 dieną nuo 20 valandos įsikurti Rotušės aikštėje.
Su kiekviena minute nenumaldomai artėja krepšinio šventė, kurios Lietuva nematė nuo 1939 metų. Rugpjūčio 31 dieną mūsų šalyje prasidės Europos krepšinio čempionatas, kuris svarbus ne tik tuo, kad vyksta Lietuvoje. Būtina nepamiršti fakto, kad jo metu rinktinės kovoja ir dėl kelialapių į Londoną, kur kitais metais vyks vasaros olimpinės žaidynės.
Būtent čia ir kyla dilema, kuri gali tapti vyriausiojo Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros galvos skausmu. Kurie žaidėjai šiemet turėtų atstovauti rinktinei, į kurią rudens pradžioje nukryps visų lietuvių akys? K.Kemzūra atsidūrė kryžkelėje. Pernai lietuviai įspūdingai pasirodė Pasaulio krepšinio čempionate, į kurį rinktinė pateko tik su vardiniu kvietimu. Visgi šis faktas nemažina pergalės svarbos. Pernai Lietuvos krepšininkai Turkijoje pasidabino bronzos spalvos medaliais, į priekį praleisdami tik turnyro šeimininkus turkus bei Pasaulio čempionais tapusius amerikiečius. Viskas puiku, tačiau pernykštė sėkmė K.Kemzūrai gali itin apsunkinti šios vasaros darbus. Kodėl? Pernai Lietuvos rinktinės garbę gynė jauni, pergalių ištroškę krepšininkai – Linas Kleiza, Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis ir kiti, kurie vilkėdami rinktinės marškinėlius nebuvo iškovoję didesnių pergalių. Tuo tarpu šiemet į rinktinę grįžo būrys veteranų: Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Darius Songaila, broliai Lavrinovičiai. Kad ir ką bekalbėtų krepšininkai ar treneriai, akivaizdu, jog rinktinėje susidūrė skirtingų kartų žaidėjai, o K.Kemzūros uždavinys – suburti iš jų komandą, kuri pateisintų visų lietuvių lūkesčius ir sėkmingai pasirodytų Europos krepšinio čempionato metu.
Ką pasirinks K.Kemzūra? Pirmąjį žingsnį treneris jau žengė. Po pirmosios treniruočių stovyklos Druskininkuose, rinktinės strategas atsisakė Mindaugo Kuzminsko, Deivydo Gailiaus bei Artūro Jomanto paslaugų. Vis dėlto, šis sprendimas nebuvo itin netikėtas ir to buvo galima laukti. Nustebinti gali nebent faktas, jog visi trys žaidėjai gali žaisti lengvojo krašto pozicijoje, kurioje dabar iš likusių žaidėjų visada žaidžia tik Simas Jasaitis. Čia galima daryti išvadą, jog šis krepšininkas dėl savo vietos komandoje gali būti gana ramus. Kas bus toliau? Čia ir galima dėti didžiausią klaustuką. Ką pasirinks K.Kemzūra? Ar remsis senais, patyrusiais vilkais, ar pasitikės jaunimu, ištroškusiu pergalių. Visgi greičiausiai treneris mėgins ieškoti aukso vidurio – lipdyti komandą tiek iš jaunesnių žaidėjų, tiek iš veteranų. Neabejoju, kad rinktinėje matysime Š.Jasikevičių bei Mantą Kalnietį, taip pat aukštaūgius – Robertą Javtoką bei Paulių Jankūną. Kiti žaidėjai dėl vietos rinktinėje dar negali būti visiškai ramūs.
Galimi įvairūs variantai
Daugiausia klaustukų kyla kalbant apie aukštaūgių liniją. Smarkiai visas kortas sumaišė Jonas Valančiūnas. Lietuvos krepšinio ateitimi jau dabar vadinamas vidurio puolėjas savo akcijas smarkiai pakėlė po NBA naujokų biržos, kur jį penktuoju šaukimo pakvietė Toronto „Raptors“ ekipa, bei Pasaulio jaunimo U-19 čempionato, kur Lietuvos krepšininkai pasidabino aukso medaliais, o J.Valančiūnas ne tik vedė rinktinę į pergales, bet ir tapo naudingiausiu turnyro žaidėju. Po tokios sėkmingos vasaros, net garsiausias Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis prabilo apie tai, kad J.Valančiūnas vyrų rinktinės duris turėtų praverti jau šiemet. Logikos tame yra, kadangi jaunasis Lietuvos talentas tobulėja itin sparčiai, tačiau ar tikrai K.Kemzūra ryšis imti J.Valančiūną į rinktinės sudėtį, taip už borto paliekant kitą aukštaūgį Marijoną Petravičių, kurį pastarojo sezono metu itin dažnai persekiojo traumos. Šis variantas gana realus, kadangi jau kitąmet J.Valančiūnas galėtų tapti rimta paspirtimi Londono olimpiadoje, su sąlyga, jog Lietuvos rinktinė sugebės ten patekti.
Situacija kur kas keblesnė, kai kalbame apie sunkiojo krašto poziciją. Čia turime P.Jankūną, D.Songailą, Kšyštofą ir Darjušą Lavrinovičius bei Donatą Motiejūną. Pastarasis pernai į rinktinę nepateko, tačiau šiemet situacija gali keistis. Donatas šiemet žaidė Italijoje, o NBA naujokų biržoje jį 20-ju šaukimu pasirinko Hiustono „Rockets“ ekipa. Šis faktas neabejotinai stiprina jaunojo talento šansus patekti į rinktinės sudėtį. Visgi, dar daugiau neaiškumų dėl rinktinė sudėties sukėlė D.Songailos sprendimas prisidėti prie rinktinės kandidatų. Praėjusiame sezone etatinio atsarginio vaidmenį Filadelfijos „76ers“ klube atlikę aukštaūgis yra tapęs ne vienos rinktinės pergalės kalviu. Nagrinėjant situaciją, manau, kad sunkiojo krašto poziciją rinktinėje turėtų užimti P.Jankūnas, vienas iš brolių Lavrinovičių bei D.Motiejūnas arba D.Songaila. P.Jankūnas garsėja savo stabilumu bei universalumu, taip pat turėjo gerą sezoną atstovaudamas „Žalgiriui“. Tuo tarpu imti tiek Darjušą, tiek Kšyštofą K.Kemzūrai gali būti per didelė prabanga. Dvynių žaidimo stilius panašus, tad galbūt naudingiau komandoje turėti skirtingo žaidimo stiliaus krepšininkus, nei remtis panašiai žaidžiančiais broliais.
Gynėjų grandyje situacija taip pat neaiški. Jeigu M.Kalnietis ir Š.Jasikevičius yra vieninteliai tikri įžaidėjai ir dėl vietos dvyliktuke gali būti gana ramūs, tai tarp likusių rinktinės kandidatų verda didelė konkurencija. Visgi, čia prasčiausi šansai – Mindaugo Lukauskio pusėje. Nors praėjęs sezonas gynėjui Vokietijoje buvo tikrai neblogas, likę konkurentai atrodo solidžiau, o ir jų atstovaujami klubai yra pajėgesni. Geriausias pozicijas patekti tarp 12 žaidėjų, ginsiančių Lietuvos garbę Europos čempionate, turi Rimantas Kaukėnas bei Martynas Pocius. Pastarasis žibėjo praėjusių metų Pasaulio čempionate, o R.Kaukėnas – veteranas, kurio patirtis gali labai praversti ir tai K.Kemzūra greičiausiai mėgins išnaudoti. Likę gynėjai – Martynas Gecevičius, Tomas Delininkaitis ir Renaldas Seibutis. Neabejojama, jog vieno krepšininko iš šios trijulės čempionate neišvysime, tačiau kas taps tuo nelaimėliu atspėti yra nelengva ir viskas priklausys nuo kontrolinių rungtynių ciklo bei K.Kemzūros kuriamos rinktinės vizijos.
Iki čempionato liko mažiau nei mėnuo ir su kiekviena diena padidinamasis stiklas prie Lietuvos rinktinės tik artės. Aišku viena, nepaisant daugybės klaustukų, kurie kyla kalbant apie galutinį rinktinės dvyliktuką, šaliai atstovaus 12 tuo metu pajėgiausių jos krepšininkų.
Kaip Kaunui sekasi ruoštis Žalgirio arenos atidarymui? Statybų pabaiga ir atidarymo renginys – du skirtingi įvykiai
„Noriu pabrėžti, kad statybų nebaigimas ir arenos atidarymo renginys yra du skirtingi įvykiai. Jei perkeliama atidarymo data, tai nereiškia, kad vėluoja statybos. Šiuo metu gaminami ir tobulinami turėklai, kurie bus paskutinis akcentas arenoje. Vakar posėdžiavusi miesto taryba priėmė tikrai nemažai naudingų sprendimų, susijusių su arenos aplinkos tvarkymo darbų pabaiga, infrastruktūros sutvarkymu”, – penktadienio rytą Kauno miesto savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje arenos atidarymo renginiui, kalbėjo miesto meras Rimantas Mikaitis.
Arenos atidaryme – Lietuvos ir Ispanijos rungtynės, senoji lietuvių mitologija ir magija
LKF prezidentas, legendinis treneris Vladas Garastas sakė nesuprantantis eskaluojamos karštinės, kuria žmonės užsikrečia, kai pradedama kalbėti apie arenos atidarymo datą. Pasak jo, laiko yra tikrai nemažai, o dabar svarbiausias klausimas – kaip nugalėti Ispanijos rinktinę rugpjūčio 18 dieną. Būtent šios rungtynės ir taps arenos atidarymo renginio „vinimi”.
UAB „Kauno arena” renginių organizavimo vadovas Renatas Načajaus trumpai pristatė renginio programą, kurioje žiūrovas stebės berniuko, „vaikio“, kelionę. Berniukas susitiks žaltį, senovės lietuvių vienybės simbolį, kuris jam perduos karūną – visus šiuos vaizdus lydės „Baltijos kelio“ fragmentai. Vėliau berniukas sutiks dar ne vieną lietuvių mitologijos simbolį, kurių kiekvienas perteiks tai, kas ilgus metus vienijo lietuvių tautą.
Renginį vainikuos oratorija „Tas kosminis krepšinio jausmas“. Ją atliks Edgaras Montvidas, Asmik Grigorian. Oratorijos pabaigoje į aikštelės vidurį bus kviečiama Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis, Arvydas Sabonis bei kiti žymūs ir krepšiniui nusipelnę asmenys. Renginį vainikuos arkvyskupo Sigito Tamkevičiaus arenos šventinimo ritualas bei Lietuvos valstybinis himnas.
Bilietai – nuo 46 litų
„Daugiau paslapčių neatskleisime, bilietais „Tiketa“ pradės prekiauti kitą savaitę, greičiausiai ketvirtadienį, jie kainuos nuo nuo 46 litų. Kalbant apie tai, kad žiūrovai dalyvaus kelių valandų renginyje, į kurį įeis ir Lietuvos – Ispanijos rungtynės, magiškas pasirodymas bei naujovė Lietuvoje – „Mokipay“ 10 litų vertės lipdukas, kurią bus galima išbandyti arenoje – manau, tikrai verta dalyvauti“ – sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Masinis visoje šalyje Europos krepšinio čempionato proga organizuotas renginys „Varom už Lietuvą” liepos 6-ąją aplankys Kaune, Nemuno saloje, iškilusią naująją „Žalgirio” areną, o iškilmingą jos atidarymą arenos operatorius – Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) nusprendė surengti rugpjūčio 3 dieną.
Keletą kartų atidėlioję pabaigtuvių termino datą, statybininkai žada birželio 30 dieną perduoti „Žalgirio” areną valstybinei komisijai, kuri turėtų įvertinti objektą ir pripažinti jį tinkamą eksploatuoti.
Liepos 6-ąją prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo, šalia legendinės Kauno sporto halės, per rekordiškai trumpą laiką prieš 1939-ųjų Europos krepšinio čempionatą pastatytos Ąžuolyno pašonėje, startuos renginys „Varom už Lietuvą”. Starto vieta prie paminklo, kaip aiškino savivaldybės tarybos sekretoriato vyriausiasis specialistas Mantas Lapinskas, pasirinkta kaip padėka S. Dariui ir S. Girėnui, išpopuliarinusiems krepšinį Lietuvoje.
Prie paminklo legendiniams lakūnams vyks didelis koncertas, į kurį pakviesti garsūs Lietuvos atlikėjai. Organizatoriai ketina demonstruoti filmuotą medžiagą, įvairius krepšinio istorijos puslapius prisimins šios sporto šakos veteranai.
Nuo paminklo varomą krepšinio kamuolį iki Vytauto Didžiojo karo muziejaus lydės didžiulis vaikų ir populiariausios Lietuvoje sporto šakos – krepšinio – žaidėjų būrys. Vėliau kamuolio varytojų maršrutas pasuks naujosios „Žalgirio” arenos link. Arenoje bus atliktas simbolinis krepšinio kamuolio metimas į krepšį.
Toliau kamuolys leisis į kelionę per Lietuvą ir aplankys daugiau nei 60 miestų, kol galiausiai bus perduotas Lietuvos krepšinio rinktinės vyrams.
Rugpjūčio 3 dieną įvyks oficialus „Žalgirio” arenos atidarymas. Šią datą pasirinko koncesininkas – arenos operatorius. Tačiau renginiai arenoje jau prasidėjo – praėjusį antradienį čia pristatytos proginės, Europos krepšinio čempionatui skirtos monetos.
„Svarbiausias mūsų laukiantis darbas – arenos pridavimas valstybinei komisijai. Manau, čia problemų nebus – jau nuo kadencijos pradžios kartu su darbo grupe kontroliuojame darbų eigą.
Praėjusį šeštadienį ir sekmadienį nuo „Akropolio” garažų stebėjau, ar saloje, arenos statybvietėje, vyksta darbai. Matėsi, kad darbininkai plušėjo nesustodami. Jei neatsiras biurokratinių kliūčių, areną priduosime komisijai dar šio mėnesio paskutinėmis dienomis”, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas.
Niekam ne paslaptis, kad ne vien kauniečiai, bet ir kitų miestų ar kaimų gyventojai dabar atidžiai seka „Žalgirio” arenos statybas ir skausmingai reaguoja į nesklandumus.
Pažymėtina, jog pasaulinėje praktikoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai dideli tarptautiniai renginiai įvykdavo sporto objektuose, iš kurių dar nebūdavo pasitraukę statybų kranai. Pavyzdžiui, 1976-ųjų Monrealio olimpinio stadiono statybos dėl darbuotojų streikų buvo tik įpusėjusios, tačiau jame sėkmingai įvyko vasaros olimpinės žaidynės.
Artėjant prie pabaigos birželiui, „Žalgirio” arenos kėdės jau intensyviai valomos nuo statybos dulkių, o į naujuosius krepšius pirmuosius kamuolio metimus jau atliko legendinis Arvydas Sabonis.
„Tai – įrodymas, kad rungtynės aikštelėje gali vykti. Arena įrengta, o aplinkos sutvarkymas – tik laiko klausimas”, – sakė Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis.
Europos vyrų krepšinio čempionatas prasidės rugpjūčio 31 d., primena ELTA. Rugsėjo viduryje finalinis turnyro etapas persikels į Kauną.
Populiariausių Lietuvos kino teatruose 1993-2015 m. rodytų filmų penkiasdešimtuke pirmąsias vietas užima lietuviški filmai: „Redirected / Už Lietuvą!“ (pirmoji vieta) ir „Tadas Blinda. Pradžia“ (antroji vieta). Iš viso šiame penkiasdešimtuke – net 9 lietuvių sukurti filmai.
Apie legendinę 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinę pasakojančio filmo „Kita svajonių komanda“ anonsas sulaukė sėkmės amerikietiškuose „iTunes“. Skaitmeninėje vaizdo ir muzikos programoje anonsas reitinguojamas tarp populiariausių įrašų.
„Kita svajonių komanda“ skiriasi nuo jau matytų filmų apie mūsų krepšinį. Dokumentinį filmą kūrė Amerikos lietuvis Marius Markevičius, kuris į Lietuvos krepšinio istoriją pažiūrėjo iš šalies ir papasakojo apie ją labai „žiūroviškai“.
Nuo paskutinio XX a. dešimtmečio daugybė gabių Europos krepšininkų išbandė jėgas už Atlanto – JAV ir Kanados „Nacionalinėje Krepšinio Lygoje“. „Bleacher Report“ pristato visų laikų geriausių europiečių „Top 25“.