Search Results for: "Artūras Areima"
Penktadienį teatro festivalyje „Sirenos“ bus pristatytas Artūro Areimos spektaklio „Ričardas II: Post factum“ eskizas. Tai pirmas darbas, kuriamas po AAT | Artūro Areimos teatro vėliava.
„Žmogus šypsosi – kaukė. Papersk tam žmogui į veidą ir pamatysi tikras akis. Man reikia tų tikrų akių“, – drąsiai sako teatro režisierius Artūras Areima, jau spėjęs užsitarnauti provokuoti nevengiančio kūrėjo vardą. Artėjant kontraversiško spektaklio „Nevykėlis“ (pagal E. Limonovo romaną „Nevykėlio dienoraštis“) premjerai Kaune gruodžio 17, 18 ir 19 dienomis, kalbamės su vienu iš ryškiausių jaunosios kartos režisierių.
Kauno valstybinis dramos ir Lietuvos nacionalinis dramos teatrai atnaujino tradiciją keistis gastrolėmis. Šiemet abu teatrai vienas pas kitą svečiuojasi gegužę: LNDT spektakliai Kaune rodomi gegužės 4–6 d., o KVDT Vilniuje gastroliuoja gegužės 11–15 d. Kiekvienas teatras savo publikai svečiuose pristato po 6 spektaklius – tiek spektaklių vienu metu teatrai „sukeitę“ nebuvo nuo 2002 m.
Su įdomiausiais ir geriausiais savo spektakliais gastroliuoti kitame mieste – abiejų teatrų aktoriams ne tik nostalgiją kelianti tradicija, bet ir jaudinantis susitikimas su kitaip reaguojančia publika.
Žiūrovams – tai puiki proga pamatyti kiek kitokią vaidybą, seniai matytus ar išvis nematytus aktorius, praplėsti teatrinių patirčių horizontus. „Visus tuos metus, kol nevyko apsikeitimai gastrolėmis, jautėme uždarumą, netgi hermetiškumą, kai tarp teatrų nevyksta keitimasis kūrybine informacija. Trupėms tai žalinga – taip po truputį tampame provincialais, nematome visos Lietuvos teatrinių krypčių, nežinome, kur einame“, – kūrybinę gastrolių naudą įvardija Auksinio scenos kryžiaus laureatė aktorė Daiva Stubraitė.
Apsikeitimo gastrolėmis tradiciją laikas nuo laiko nutraukiančios ekonominės ar politinės aplinkybės, turbūt niekada neištrins iš atminties geriausių momentų, kuriuos dovanoja teatrų gastrolės tiek žiūrovams, tiek aktoriams. „Artėjant gastrolėms užplūsta nuostabūs jausmai – tai ne tik gražus abiejų teatrų jubiliejinių sezonų užbaigimas, primenantis „senus gerus laikus“, bet ir unikali galimybė Kauno trupei vaidinti didžiojoj scenoj, kol rekonstruojama mūsų scena“, sako Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.
Jam antrina ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis: „Šios gastrolės – nepaprastos. Po keliolikos metų pertraukos atnaujiname glaudų svarbiausių Lietuvos teatro scenų bendradarbiavimą, juk jau kurį laiką tokio mąstelio apsikeitimo scenomis nebuvo. Svarbiausia, kad šios gastrolės taptų naujos perspektyvos, naujo kultūrinio bendravimo užtaisu. Juk visi esame „bendro katilo“ dalis, todėl turime ne tik sveikai konkuruoti, bet ir telktis, dirbti išvien.“
Į Kauną – monospektaklių ir nacionalinės dramaturgijos puokštė
Nors Kauno dramos teatras Didžiosios scenos kol kas neturi, LNDT pavyko suformuoti tikrai įdomią gastrolių programą iš kamerinių spektaklių. Kauno publikos numylėtiniai Valentinas Masalskis ir Birutė Marcinkevičiūtė-Mar ištikimi savo repertuarui. Kaune mažai kam matytas Patricko Süskindo „Kontrabosas“ – gurmaniškam vokiečių dramaturgijos mylėtojų skoniui. V. Masalskio režisuotą monospektaklį vaidina aktorius Šarūnas Puidokas. Tuo tarpu Birutė Mar savo monospektaklyje „Unė“ dar kartą kauniečiams primins iš jų miesto kilusios Holivudo aktorės Unės Babickaitės istoriją, o jos inscenizuotame Alessando Barico „Šilke“, kuriame kartu su B. Mar vaidina Gediminas Storpirštis ir džiazo dainininkė Andrė Pabarčiūtė, išvysime ir išgirsime poetiškai, šilku šlamantį šokio judesį, baltą muziką, subtilų jausmų „šilką“ ir po juo slypinčią paslaptį.
Vieno įdomiausių lietuvių rašytojų Antano Škėmos „Saulėtos dienos“ nukels Kauno teatro mylėtojus į Lietuvos praeitį, kuri anot režisierės Ramunės Kudzmanaitės, „kuo ilgiau gyveni, tuo artimesnė atrodo“. Panašiai pasijusime ir Sigito Račkio režisuotame Romualdo Granausko „Duburyje“. Tai klasikinio lietuviško romano inscenizacija, įdomi dar ir tuo, kad nukelia žiūrovą į gilų sovietmetį, kur kasdienybė dažnai skamba rusų kalba. Tuo tarpu, dokumentinėje pjesėje ir to paties pavadinimo spektaklyje „Bunkeris“ rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis mus grąžina į lemtingą Lietuvos istorijos momentą, kai daugeliui teko rinktis – būti ištikimam Lietuvos nepriklausomybės idėjai, ar vardan ramesnės ateities, parsiduoti priešams ir išduoti draugus.
Kaune svečiuosis ir vienas naujausių LNDT projektų – garsaus suomių režisieriaus Kristiano Smedso teatrinis eksperimentas „Liūdnos dainos iš Europos širdies“. Visus pagal F.Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“ sukurto spektaklio vaidmenis scenoje be šviesų ir dekoracijų atlieka aktorė Aldona Bendoriūtė, o spektaklis skirtas tiksliai 27 žiūrovams. Vilniaus publikos įvertintą emocingą monospektaklį gali stebėti ir lietuviškai nesuprantantys žiūrovai – „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ sinchroniškai verčiamos į anglų kalbą.
LNDT scenose – rinktinis kauniečių repertuaras
Gerą nacionalinės dramaturgijos dozę kauniečiams „suleisiantis“ Nacionalinis dramos teatras į savo sales priims geriausius pastarųjų dviejų sezonų KVDT spektaklius. Tai – ir Auksinį scenos kryžių aktorei Tomai Vaškevičiūtei pelnęs spektaklis „Laimingi“ pagal Friedricho von Schillerio „Klastą ir meilę“, kuriuo režisierius Artūras Areima kreipiasi į atsakomybės už ištartą ar parašytą žodį nebežinančią SMS kartą. Tai pačiai kartai savo spektaklius adresuoja ir jaunu režisieriumi senokai nebenorintis vadintis Agnius Jankevičius, Kauno dramos teatre bandantis sukurti trilogiją pagal kanadiečio Daniel Danis pjeses. Šio sezono pradžioje jo pastatyti „Akmenų pelenai“ – šiuolaikiškai poetiškas, vizualus (scenografė Laura Luišaitytė nominuota Auksiniams scenos kryžiams) monologų spektaklis apie meilę, kuri reikalinga tam, kad galėtum gyventi toliau.
Vilniaus publikos išbandymo laukia ir režisūrinis aktoriaus Ričardo Vitkaičio debiutas prancūziškoje Jeano Dello ir Geraldo Sybleyraso komedijoje „Tegyvuoja Bušonas!“. Be proto juokingos situacijos, puikūs vaidmenys ir viena aktualiausių – ES paramos „įsisavinimo“ – temų žaibiškai išpopuliarino šią komediją Kaune. Ne mažiau populiarūs ir režisieriaus Rolando Atkočiūno statyti serbų dramaturgės Biljanos Srbljanovič „Skėriai“, kuriuose Gorano Bregovičiaus muzikos ritmu skleidžiasi šeimyninės istorijos, kurių tema – tėvų ir vaikų ryšio trapumas.
Kauno dramos teatras į Vilnių atveža ir čia jau populiarios Keistuolių teatro režisierės Agnės Sunklodaitės spektaklį „Kiškis pabėgėlis“. Linksmas muzikinis spektaklis vaikams rimta emigracijos tema ne mažiau aktualus ir tėvams. Pagal Liudviko Jakimavičiaus knygą „Lapė ir kaliošai“ pastatyto spektaklio programėlę-žaidimą lydi kompaktinėje plokštelėje įrašyta muzikinė pasaka.
Primename, jog kauniečių spektakliai LNDT scenoje svečiuosis gegužės 11–15 dienomis, o LNDT Kaune gastroliuos jau nuo šiandienos (gegužės 4–6 d.). Daugiau informacijos apie bilietus bei tikslus gastrolių repertuaras – www.teatras.lt ir www.dramosteatras.lt
Kaip ir kasmet nuo 2003 metų, Menų spaustuvė pradeda jaunųjų talentų „šaukimą“: iki vasario 28 dienos jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė“ laukia drąsių, kūrybingų, novatoriškų idėjų scenai. Atrinktoms meninėms idėjoms įgyvendinti bus pasiūlytos ne tik Menų spaustuvės erdvės, finansiniai, techniniai ištekliai, galimybė „išeiti į viešumą“, bet ir patyrusių scenos menininkų pagalba.
„Atviros erdvės“ programoje gali dalyvauti individualūs menininkai ir neformalios kūrybinės grupės, bet ne profesionalios kūrybinės organizacijos. Idėją teikiančios kūrybinės grupės branduolį sudaryti turėtų jauni menininkai – bestudijuojantys profesionalius menininkus ruošiančiose švietimo įstaigose arba neseniai jas baigę. Tačiau „Atviros erdvės“ dalyvių amžius ar išsilavinimas nėra ribojamas – visos teikiamos paraiškos bus įdėmiai perskaitytos ir įvertintos pirmiausiai atsižvelgiant į meninį turinį.
Paraiškas gali teikti teatro, šokio, naujojo cirko spektaklių, performansų, multimedijų kūrėjai.
Jauniesiems menininkams skirta programa – tai erdvė, kurioje galima žengti pirmuosius žingsnius profesionaliojoje scenoje, nebijant eksperimentuoti ir klysti, suburiant bendraminčius nebūtinai tradicinio žanro sceniniams projektams.
„Atviros erdvės“ kuratorė Ingrida Ragelskienė teigia, kad šiemet bus siekiama sustiprinti edukacinį programos aspektą: „Norėtume, kad tai būtų ne vien pareiškimas apie save, bet ir praktinė mokykla. Todėl pasiūlysime projekto dalyviams keletą kuratorių – profesionalių, jau turinčių patirties scenos menininkų, kurie norintiems galės patarti praktiniais režisūros, choreografijos, scenografijos ar kitais klausimais“.
Programa „Atvira erdvė“ kasmet paremia 2-7 projektus, o nuo 2003 m. publikai pristatyti iš viso 29 jaunųjų menininkų darbai: šokio, teatro spektakliai ir tarpdisciplininiai projektai.
Be šokio ir teatro spektaklių, „Atviroje erdvėje“ pasitaiko ir žanrų ribas trinančių tarpdisciplininių darbų – 2006 m. čia įvyko pirmasis Lietuvoje audiovizualinės poezijos spektaklis „Tarp…“ (rengėja poetė ir dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė), o metais vėliau nustebino analogų neturintis kaunietės grafikės Auksės Petrulienės silikoninių lėlių teatras („Psilikono teatras“). 2008 m. žanrų įvairovę papildė ir spektaklis-opera „Izadora“, kurį inicijavo neformali kūrybinė grupė „Operomanija“.
2007 m. šioje programoje spektakliu „Kelionė į kambario vidų“ debiutavęs LMTA studentas Artūras Areima per pastaruosius metus tapo vienu ryškiausių jaunosios kartos režisierių, o Dalios Jokubauskaitės 2005 m. sukurtas spektaklis „Bestuburiada“ atstovavo Lietuvai prestižiniame Torūnės teatro festivalyje (Lenkija). Šokėjos Loretos Juodkaitės ir režisieriaus Valentino Masalskio kūrybinio dueto darbas „Salamandros sapnas. Paveikslas“ (2006 m.) ne tik pelnė du „Auksinius scenos kryžius“ Lietuvoje, bet ir yra nuolatinis įvairių užsienio festivalių svečias, o tai tik įrodo, kad jaunatviško entuziazmo ir brandžios patirties derinys gali būti puikus pamatas kūrybai. 2009 metais programoje spektaklius kūrė Vidas Bareikis, Tautvilas Gurevičius, Mindaugas Valiukas ir Rugilė Barzdžiukaitė.
2010-aisiais po „Atviros erdvės“ vėliava išėjo keturios premjeros: spektaklis visai šeimai „Neklausinėk, Julyte!” (režisierė Agnė Dilytė), spektaklis „Mono sapiens“ (režisierius Vaidas Kublinskas), šokio teatro spektaklis „Šventė“ (choreografė ir atlikėja Rūta Butkus), šokio ir muzikos duetas „Mono Tyla“, kurį kartu kūrė šokėja bei choreografė Giedrė Ubartaitė bei kompozitorė Eglė Sirvydytė.
Šiemet dalyvių paraiškų Menų spaustuvė laukia iki vasario 28 dienos, o atrankos rezultatai bus paskelbti iki kovo 21 d.
O kas yra tas „Nevykėlis“?
Jis – nonkonformistas*, ekshibicionistas, dekonstruktorius ir isterikas, nusiteikęs prieš buržuazinę visuomenę, buriančią sau likimą pagal horoskopus, nusidėjusių vienuolių dvasinius vadovus ir besielgiančią pagal „žvaigždes“.
Rugsėjo 24 – spalio 5 dienomis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vienuoliktąjį kartą kviečia pažinti neeilinio pobūdžio teatrą. Kaip ir kasmet festivalio programoje – garsūs užsienio kūrėjai, lietuviškų spektaklių vitrina ir edukacinė programa bei diskusijų klubas.
„Norisi daug visko papasakoti, bet jaučiu, kad neįmanoma“, – vakar spaudos konferenciją, kurios metu pristatytas OKT/Vilniaus miesto teatras penkiolikos metų veiklos jubiliejui skirtas festivalis, pradėjo režisierius ir teatro siela Oskaras Koršunovas.
Aktoriui Tomui Rinkūnui dar nėra trisdešimties, o jam jau priklauso pagrindiniu Lietuvos teatriniu apdovanojimu laikomas Auksinis scenos kryžius už geriausią nepagrindinį vaidmenį. Su pačiu Tomu ir kalbamės apie niekada nesibaigiančią aktorinę brandą, kuriamą vaidmenį įkvepiančius dalykus, ryšį tarp šiandieninio teatro ir žiūrovo, valdžią ir jų tampomas marionetes, teatrinius apdovanojimus ir, žinoma, apie spalio 25–26 dienomis OKT/Vilniaus miesto teatre vėl rodomą spektaklį „Julijus Cezaris“, kuriame aktoriaus sukurtas Kasijaus vaidmuo ir atnešė kryžių.
Menų spaustuvės programos „Atvira erdvė“ jauniesiems menininkams dešimtasis sezonas pirmąją premjerą pristatys jau šį savaitgalį. Spalio 19 ir 20 dienomis, į savo bendrą debiutinį darbą – koliažų spektaklį „59‘Online“ kviečia režisierė Loreta Vaskova ir kompozitorė Rita Mačiliūnaitė.
Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras skelbia tikrą šekspyriadą. Vien per ateinančią savaitę publika turės galimybę pamatyti net keturias netradicines Williamo Shakespeare`o kūrinių interpretacijas, pastatytas remiantis savotišku teatro motto tapusiu principu klasiką statyti kaip šiuolaikinę dramaturgiją.