Search Results for: "Algima"
TV3 projekte „Didysis magijos šou“ išgarsėjęs ir antrą vietą užėmęs iliuzionistas Algimantas Frankonis, po šlovę atnešusio magiško šou, metė gerai apmokamą darbą ir pasinėrė į iliuzijos meną. Ne vieną Lietuvos pramogų pasaulio garsenybę sužavėjęs A. Frankonis netrukus savo gerbėjams pristatys išskirtinę programą, kuriai ruošiantis teko suvalgyti ne vieną kortų kaladę.
Algimantas Kunčius žinomas kaip vienas ryškiausių vyresniosios kartos lietuvių fotografų ir ilgametis žurnalo „Kultūros barai“ fotoreporteris bei fotografijos skyriaus redaktorius, sukūręs portretų serijas „Susitikimai“ (1964–1984) ir „Sekmadieniai“ (1968–1985), įamžinęs miestus fotografijų cikluose „Miunchenas balandyje“ (1990) ir „Vilniaus gatvėse“ (nuo 1975). Už peizažinių fotografijų seriją „Tolių vaizdai“, 2001 metais išleistą knygos formatu, Kunčiui suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
1979–1984 m. Kunčiaus kūryboje buvo neilgas laikotarpis, kai jis aktyviai filmavo 16 mm kamera. Šioje parodoje pristatomi filmai iš tuo metu sukaupto neformalaus kino archyvo yra savita fotografine filmavimo maniera sukurti vietos ir žmonių portretai. Laisva kamera fiksuodamas savo asmeninę ir kultūrinę aplinką, menininkas įamžino scenografą Liudą Truikį, tapytojus Antaną Gudaitį ir Augustiną Savicką, teatro režisierių Juozą Miltinį, muzikologą Vytautą Landsbergį, filosofą Romualdą Ozolą, dailėtyrininkę Haliną Kairiūkštytę-Jacinienę, fotografą Antaną Sutkų, dainininkę Giedrę Kaukaitę ir daugybę kitų menininkų ir kultūros veikėjų.
Dauguma Kunčiaus filmų skaitmenizuoti specialiai šiai parodai ir viešai bus pristatomi pirmą kartą.
Kuratorė: Asta Vaičiulytė
Parodos rėmėjas: Kultūros rėmimo fondas
Iliustracija: Kadras iš Algimanto Kunčiaus 16 mm filmo Vilniaus menininkai tapytojo Viktoro Vizgirdos jubiliejinėje 80-mečio parodoje. Valstybinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas. 1984
Birželio 14 d. garsus lietuvių kino režisieriaus Algimantas Puipa švenčia 60-ąjį jubiliejų. Ta proga kino filmų platinimo įmonė „Meed Films“ ir Vilniuje įsikūręs kino teatras „Pasaka“ kviečia į birželio 17-23 d. rengiamą režisieriaus filmų retrospektyvą, kurios metu bus parodyti 1987-1995 m. laikotarpiu sukurti filmai: „Amžinoji šviesa“, „Žuvies diena“, „Bilietas iki Tadž Mahalo“, „Ir ten krantai smėlėti“, „Žaibo nušviesti“.
Birželio 17 d., 19 val. kino teatre „Pasaka“ įvyks A. Puipos kūrybos vakaras, kuriame dalyvaus pats jubiliatas, pasiruošęs aktyviam dialogui su žiūrovais. Vakaro metu bus parodytas Juozo Apučio kūrinių motyvais sukurtas filmas „Ir ten krantai smėlėti“, kuriame vaidina Vidas Petkevičius, Jūratė Onaitytė, Kostas Smoriginas. Norintieji gauti režisieriaus autografą, neužmirškite atsinešti jo filmų DVD.
Algimantas Puipa – vienas iškiliausių Lietuvos kino režisierių. Pirmasis režisūrinis A. Puipos darbas buvo filmas “Kelio ženklai”. 1975 m. kartu su Stasiu Motiejūnu jis sukūrė savo pirmąjį vaidybinį filmą Lietuvos kino studijai, kuris vadinosi „Atpildo diena“. Iki šiol yra sukūręs devyniolika vaidybinių filmų. Tarp garsiausių A. Puipos kūrinių – lietuviško kino klasika tapę “Moteris ir keturi jos vyrai”, “Amžinoji šviesa”, “Žuvies diena”, “Vilko dantų karoliai” bei pastarojo dešimečio kino hitai “Elzė iš Gilijos”, “Dievų miškas”, “Nuodėmės užkalbėjimas”. Režisierius dažniausiai kuria pagal šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Daugelis jo sukurtų filmų yra pelnę prizus tarptautiniuose kino festivaliuose.
2012 m. sausio 13 d. įvyks jubiliejinio – dvidešimto – A. Puipos vaidybinio filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ nacionalinė premjera. Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo J. Ivanauskaitės romaną.
Informacija apie režisierių ir jo filmus paimta ir lietuvių filmų centro puslapio www.lfc.lt. Filmų kopijas retrospektyvai suteikė UAB „Lietuvos kinas“.
Tarp Anykščių ir Kupiškio besidriekianti Šimonių giria XX a. viduryje buvo tapusi kovotojų už laisvę prieglobsčiu. Čia veikė bene reikšmingiausia Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities Algimanto apygarda, kurios būriai kartais pasiekdavo net Šiaulių bei Utenos apskričių teritorijas. Šimonių girios priedanga naudojosi Rytų Lietuvos partizanai: Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus – Montė, bei visos Rytų Lietuvos srities vadas Antanas Slučka – Šarūnas. Tokią teritoriją 2017 metų renginiui pasirinko nuotykių lenktynių „Nykštietiškas Triatlonas“ organizatoriai. Šių nestandartinių varžybų sumanytojai žada, kad pats renginys taip pat nestokos partizanų tematikos, o kad būsimos lenktynių trasos būtų ne tik įdomios, bet ir reikšmingos jas rengti padėjo šio krašto partizanų veiklos žinovas, kraštotyrininkas Raimondas Guobis.
Šiais metais Merkinė (Alytaus raj.) tikrai pelnytai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių raj.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu.
Domėtis karjeros planavimu ir kryptingu jos siekimu karjeros stovyklos „Karjera (ne)atsitiktinumas“ organizatoriai kviečia pradėti dar mokyklos suole. Kaip tik šiuo metu jaunuoliams svarbu atrasti tikruosius savo talentus, gebėjimus ir žingsnis po žingsnio įgyvendinti svajones. Juk taip norisi, kad jauni žmonės karjerą planuotų patys, o ne jų tėvai ar pedagogai. Geriau kiekvienam eiti savo pasirinktu keliu nei bandyti pakartoti garsių žmonių ar pseudo-žvaigždžių karjerą.
„Vilnius mane sužavėjo, jaučiausi tarsi apsėstas“. Taip savo pirmąją dieną sostinėje prisimena garsus architektas Algimantas Nasvytis. Pasak jo, užteko vos kelių žvarbios 1939 metų žiemos akimirkų, praleistų Senamiestyje, kad apsispręstų ateityje būti architektu. Šiandien kūrėjo projektuoti pastatai tapo neatsiejama sostinės dalimi. Dalį jų – LR Seimo rūmus, Nacionalinį dramos teatrą, restoraną „Neringa“ – iš arčiau bus galima pažinti savaitgalį (balandžio 23 – 24 dienomis) vyksiančiame antrajame atviros architektūros „Open House Vilnius“ renginyje. Su architektu, Kultūros ir meno premijos laureatu A. Nasvyčiu kalbamės apie garsiausius ir mylimiausius jo kūrinius.
Vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, režisierius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas Valentinas Masalskis – tikras senosios aktorių kartos stabas. Jo personažai negali nežavėti, nes aktoriaus kūryboje atsispindi sukaupta gyvenimiška patirtis, o įtaigi vaidyba užburia ne vieną. Aštuntuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ už geriausiai sukurtą vyro vaidmenį trumpametražiniame filme „Triukšmadarys“, apdovanojimą pelnęs V. Masalskis teigia, kad geram aktoriui būtini trys dalykai: susikoncentravimas, disciplina ir kantrybė.
Iškritus pirmam sniegui, po truputį pratinamės prie artėjančios žiemos. Lauke darosi vis atšiauriau, o šiltuoju metų laiku propaguotas aktyvus poilsis daug kam nueina į antrą planą. Tačiau tingiai žiemojantis mūsų kūnas nėra gerai sveikatai – fizinio aktyvumo stoka nulemia ne tik prastėjančią fizinę formą, tačiau ir silpnėjančią imuninę sistemą. Tad kokia fizine veikla užsiimti žiemą ir kaip tam pasiruošti?
Viešbutis „Lijo“ Gargžduose, Svencelės gyvenvietės detalusis planas ir vandens aitvarų centras, gyvenamųjų namų kvartalas „Misionierių namai“ Vilniuje, sostinės „Porsche“ automobilių centras – tai vieni iš daugelio darbų, bylojančių apie „DO ARCHITECTS“ gyvavimą bei turimą milžinišką potencialą. Ignas Uogintas ir Gilma Gylytė, kartu su Andre Baldišiūte, Algimantu Neniškiu ir Sabina Daugeliene Senamiesčio širdyje atvėrę architektų biuro duris, neslepia – tam, kad atsidurtų ten, kur yra dabar, reikėjo įdėti galybę darbo. Smagiausia, kad, keletą metų sėmęsi vertingos patirties užsienyje, VGTU absolventai niekada neabejojo – savo žinias panaudos kurdami gražesnį Lietuvos rytojų.