Search Results for: "Adidas"
Viešiname žavaus mažylio labai skambiu vardu laišką būsimiesiems šeimininkams.
Trys juostos ar šokanti katė? Tokią dilemą sprendžia kiekvienas save gerbiantis chuliganas, atidžiai besirenkantis garderobą. Juokai juokais, o sportinės aprangos gigantės „Adidas“ bei „Puma“, kurias šiandien žino ir gerbia daugelis, daugybę metų lenktyniavo tarpusavyje. Ne kas kita, o būtent arši nesantaika tarp šių kompanijų įkūrėjų, brolių Dasslerių, padėjo jiems pakilti iki viršūnės.
Pirmieji žingsniai
Vokietijos miestelyje Herzogenaurache batsiuvio šeimoje augę broliai Rudolfas bei Adolfas Dassleriai nuo mažens pasižymėjo skirtingais būdo bruožais, kurie darė įtaką ir jų darbui. Brolių kelias į šlovę prasidėjo 1920 m., kai dvidešimtmetis Adolfas pradėjo mamos skalbimo kambaryje kurti rankų darbo sportinius batelius. 1924 m. Adolfas su Rudolfu įkūrė firmą „Gebrueder Dassler Sportschuhfabrik“ („Brolių Dasslerių sportinės avalynės fabrikas“), kurioje pamainomis rankų darbo batus kūrė visa šeima bei pagalbininkai.
Pasaulyje Dasslerių vardas garsiau nuskambėjo po 1936 m. vasaros olimpinių žaidynių Berlyne, kur brolių apavą dėvėjo ne tik Vokietijos vyrų futbolo rinktinės nariai, bet ir žymus amerikiečių atletas Jesse Owensas, žaidynėse laimėjęs net 4 aukso medalius.
Tačiau viską aukštyn kojom apvertė Antrasis pasaulinis karas. 1943-ųjų pabaigoje Hitlerio „totalinio karo“ politika brolių Dasslerių batų fabriką, kaip ir daugybę kitų pramoninių įmonių, pavertė ginklų gamybos vieta. Būtent šiame fabrike ir gimė įspūdingas, Sąjungininkus karo lauke itin efektyviai šiurpinęs prieštankinis raketų paleidimo įrenginys, pravardžiuotas „tankų siaubu“ („Panzerschreck“).
Dvi sportbačių „ideologijos“
Iki šiol nėra aišku, kas gi iš tiesų sukėlė nesantaiką, kuri brolius išskyrė visam laikui. Spėjama, kad jie pykosi dėl žmonų, prisimenamas ir nesusipratimas slėptuvėje nuo bombos, kai Adolfo žodžius apie „purvinus šunsnukius“ Rudolfas palaikė adresuotais jam ir jo žmonai. Taip pat dažnai minimas ir karas, nuolat trikdęs bei pavertęs abu brolius nacių propagandinės mašinos dalimi.
1948-aisiais Adolfas ir Rudolfas oficialiai nutraukė bendrą veiklą. Rudolfas išsikraustė gyventi į kitą upės pusę ir įkūrė dabar visiems žinomą „Pumą“. Verta paminėti, jog pradžioje naujoji kompanija vadinosi ne itin skambiai – „Ruda“, pagal pirmąsias vardo ir pavardės raides. Adolfas tuo pačiu principu sukūrė savo firmos pavadinimą „Adidas“, kuris prigijo sėkmingiau.
Po brolių išsiskyrimo, Herzogenaurachas tapo tarsi miniatiūriniu sienos perskeltu Berlynu – greitai išgarsėjusios kompanijos savo teritorijas pasidalino pagal šį miestelį kertančią bei Dasslerių buveines skiriančią upę. Gyventojai pasidalino į dvi stovyklas, pirkdami Rudolfo arba Adolfo produkciją, ir prisidėjo prie savotiškų dviejų „ideologijų“ formavimosi, ištikimo „Adidas“ arba „Puma“ palaikymo.
Pasaulinė šlovė greičiau aplankė „Adidas“
Pirmuosius žingsnius abi kompanijos žengė gan tvirtai: „Puma“ batelius „Atom“ 1948 m. vokiečių futbolininkai avėjo pirmosiose rungtynėse po karo, tuo tarpu „Adidas“ pristatė naujoviškus batelius su vinukais, kuriuos apsiavę vokiečiai laimėjo 1954 m. pasaulio futbolo čempionato finalą. Netikėta vokiečių pergalė prieš akivaizdžius favoritus vengrus „Adidas“ atnešė pasaulinę šlovę – trys „Adidas“ logotipo juostos mirgėjo rungtynėse bei komandos nuotraukose, žmonės nesiliovė kalbėti apie Adį, jo produkcija tapo itin paklausi. Tuo tarpu „Pumai“ pasaulinio pripažinimo teko palaukti ilgiau.
Sporto pasaulio įžymybės neatsiejamos nuo šių firmų reklaminių kampanijų. „Adidas“ sportinę avalynę bei aprangą reklamavo tokios žvaigždės, kaip boksininkas Muhammadas Ali, futbolininkai Franzas Beckenbaueris bei Zinedine‘as Zidane‘as. „Puma“ batelius itin išgarsino brazilų futbolininkas Pele, kurį 1970-ųjų pasaulio čempionato finale stambiu planu nufilmavo rišantis raištelius. 1986 m. pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynėse tarp Anglijos ir Argentinos žymusis Diego Maradona įmušė skandalingą „Dievo ranka“ vadinamą įvartį avėdamas „Puma“ batelius. Anglų vartininkas Peteris Shiltenas taip pat avėjo Rudolfo firmos avalynę, tačiau tai nepadėjo – teisėjas nepastebėjo pažeidimo ir įskaitė įvartį.
Nesantaika jau praeityje
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje mirus abiems broliams, ilgainiui arši nesantaika tarp „Adidas“ bei „Puma“ išblėso. Rudolfo anūkas Frankas Dassleris augo „Puma“ stovykloje, be galimybių pabendrauti su dėdės Adolfo šeima. Nors kurį laiką jis vadovavo „Puma“ JAV padaliniui, tačiau vėliau įsidarbino ne kur kitur, o „Adidas“, tapęs vyriausiuoju firmos advokatu. Franko šeima šį sprendimą palaikė senelio Rudolfo išdavyste, o pats Frankas sako, kad brolių neapykantos istorija baigėsi prieš daugelį metų. Norėtųsi pritarti jo žodžiams – nors vis dar yra daug ištikimų „Adidas“ arba „Puma“ gerbėjų, jų konkuravimas labiau primena sportines varžybas, o ne šekspyrišką šeimyninę nesantaiką.
Martynas Gedvila
Lietuvos sporto entuziastės ir stiliaus mėgėjos dalyvavo išskirtiniame garsios britų dizainerės Stella McCartney kolekcijos „adidas StellaSport“ pristatyme. Uždaro renginio metu žinomos moterys ir merginos pirmosios išvydo ir išbandė naujos kolekcijos aprangą, batelius, aksesuarus bei tapo unikalios jų demonstracijos dalimi.
Šiuo metu vykstančiame antrajame „Vilnius Street Art“ festivalyje savo kūrinius ant išskirtinių miesto pastatų jau baigė du menininkai – iš Lenkijos atvykęs M-City, tapęs Profsąjungų rūmų fasadą bei lenkų kilmės menininkas iš Mančesterio Tank Petrol. Šiam menininkui buvo patikėta ypatinga vieta – 100 metų sukaktį mininčio Lukiškių kalėjimo apsauginė tvora. Moterų portretais įvairių miestų sienas visame pasaulyje puošiantis menininkas į Vilnių atvyko su „Vilnius Street Art“ festivalio partnere iš Berlyno – meno platforma „Urban Nation“.
Karta, kuriai suteiktas žodis. Jie neša žinią, nes turi, ką pasakyti. Jais tiki. Naujasis grupės „Skamp“ video su gyvu pasirodymu būtent apie juos. „This Generation“. Jie šiandienos akys, veidai ir dvasia.
Kai už lango krinta snaigės, norisi ne tik jaukiai gulėti po dekiu ir gerti aviečių arbatą, bet ir šiltos saulės, o gal ir karšto kūno greta.
Įsielektrinusiais plaukais sulaukėme pavasario ir drauge naujausio sintetinio numerio. Kai atsigaunanti gamta gieda holistines giesmes, mes traukiamės iš spintų žiemos laimikius – ne pačių gryniausių medžiagų retro sukneles ir krūtinę išryškinančius netrikotažinius „Adidas“ džemperius. Ir kai visai natūraliai aplink pradeda čirkšti sugrįžę sparnuoti emigrantai, su bičiuliu lauko kavinėje gurkšnojame šaltos kavos ir išmetamųjų dujų kokteilį. Gerai, perkelkime šį susitikimą į patį ekologiškiausią pasaulio tašką ir paklauskime savęs, kiek procentų natūralumo mūsų pokalbyje, mūsų santykiuose. Esame strigę urban kultūroje ir mažai čia ką bepakeis produktų etikečių analizavimas ar palangių želdinimas prieskoniais. Nepaneigsite – mus, betono vaikus, senamiesčio smogas dažnai įkvepia labiau už jūros ošimą…
Penktadienis jau eina vakarop, o nuo 19 valandos prasidės XIV Europos futbolo čempionatas, dar kitaip vadinamas – Euro 2012. Kas gali geriau nuteikti rungtynėms tarp Lenkijos ir Graikijos, negu top 10 geriausių futbolo reklamų? Parengėme jums trumpą reklamų rinkinį, tikimės patiks!
Šiais globalizacijos ir greitai besivystančių technologijų laikais tapo įprasta, jog iš visko stengiamąsi išpešti kiek įmanoma daugiau naudos. Ši tendencija neaplenkė ir sporto, kuris tapo neatsiejama verslo dalimi, milžiniška rinka, kurioje sukasi pasakiški pinigai.
Vienas paskutiniųjų tokio sporto, kaip verslo dalies, pavyzdžių – visame pasaulyje neįtikėtiną ažiotažą sukėlęs NBA krepšininkas Jeremy Linas. Buvusio Harvardo studento kelias NBA lygoje vertas filmo ar knygos, o staiga sužibusi žvaigždė į naujas aukštumas pakėlė lygos populiarumą Kinijoje, kurioje gyvena daugiau nei milijardas gyventojų. Todėl turbūt jau nieko nestebina gausybė straipsnių ir reportažų apie šį krepšininką, kadangi NBA vadovai pajuto naują aukso gyslą, kuria stengiasi nieko nelaukdami pasinaudoti. J.Lino pavyzdys puikiai iliustruoja faktą, kad į sportininkus šiais laikais savotiškai investuojama kaip į potencialų pelną atnešti galintį objektą. Dideli sportininkų atlyginimai jau nieko nebestebina, o ryškiausios sporto pasaulio žvaigždės varžosi dėl kuo įspūdingesnės reklamos sutarties. Tokios kompanijos kaip Nike ar Adidas nesivaržydamos pasirašo ilgalaikes kelis šimtus milijonų siekiančias reklamos sutartis su įvairiomis sporto pasaulio žvaigždėmis. Vienas naujausių sandorių įvyko tarp Adidas ir NBA superžvaigždės Derrick‘o Rose‘o. Krepšininkas pasirašė 13 metų 185 milijonų JAV dolerių bendradarbiavimo sutartį. Suma įspūdinga, bet neabejotina, jog tokį žingsnį Adidas įmonė žengė viską gerai paskaičiavusi ir apsvarsčiusi, tikėdamasi gauti daugiau, nei investavo. Geriau pagalvojus, jų žingsnis yra protingas. D.Rose‘ui vos 23-eji, Čikagos „Bulls“ ekipa sieja su juo ateitį, o ir NBA ekspertai šiam klubui jei ne šiemet, tai ateinančiais sezonais matuoja čempionų žiedus. Trumpai tariant, D.Rose‘as yra NBA ateitis, o ar Adidas sprendimas pasiteisins – pamatysime.
Kalbėti apie sportą, kaip apie verslą, galima ne tik iš marketingo perspektyvos. Dabar sportas tapo globalus. Jau tik su nostalgija galima prisiminti „lietuvišką“ Kauno „Žalgirį“, kada jo garbę gynė išimtinai Lietuvos krepšininkai. Dabar daugelyje krepšinio ar futbolo klubų daugiau nei 50% žaidėjų sudaro užsieniečiai, atvykę iš įvairiausių pasaulio kampelių. Globalizmo šalininkai teigia, kad tai neišvengiama nūdienos pasaulio realybė, skeptikų teigimu – šis procesas atima sporto žavesį, kadangi dabar žaidėjai į viską žiūri kaip į paprasčiausią darbą, ypač tai taikoma į svetimą šalį atvykusiems užsieniečiams, kuriems ekipų derbiai ir principinės kovos nekelia jokių jausmų. Kitaip tariant, sportas šiandien – tai pasaulis be sienų, kada sportininkas vieną dieną gali žaisti Brazilijoje, o kitą – skubėti į treniruotę spaudžiant šaltukui Lietuvoje. Viską lemia pinigai. Dabar labia dažnai pasitaiko atvejų, kada dideli pinigai ir naujos galimybės susuka sportininkams galvas ir jie renkasi greitus pinigus, o ne pamažu siekia savo tikslų. Labai dažnai tokios avantiūros nepasiteisina ir daugelis jaunų “žvaigždučių” užgęsta taip ryškiau ir nesužibusios. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Martynas Andriuškevičius dar prieš keletą metų buvo Lietuvos krepšinio viltis, o dabar retas krepšinio aistruolis pasakytų, kokiame klube rungtyniauja šis krepšininkas.
Daugybė kasdien vykstančių sporto įvykių prie televizijos ekranų pritraukia milijonus žiūrovų. Vieni tik mėgaujasi reginiu, o kita dalis tokių sirgalių stengiasi ir uždirbti. Paklausite, ar galima uždirbti iš sporto sėdint ant sofos ir žiūrint rungtynes? Kodėl gi ne. Tam yra sporto lažybos. Dabar tai – milžiniška rinka, kurioje sukasi daugybė pinigų. Žinoma, nesitikėkite lengvo uždarbio, tačiau daugelis mielai lažinasi vien tam, kad būtų įdomiau stebėti vienas ar kitas rungtynes. Visgi, šiais laikais pasigirsta vis dažniau kalbų, kad sporto lažybų bendrovės griauna sporta, kadangi ten kur didelis pinigai – dažnai prasideda nešvarūs žaidimai. Tai liudija ir neseni Italijos futbolo lygos Serie A įvykiai, kada čempionu tapęs Turino “Juventus” klubas po lažybų ir galimų rezultatų papirkinėjimo buvo išmestas į žemesnę Italijos lygą. Taigi, sporto lažybos gali tapti viena iš investavimo formų, tačiau retam žaidėjui pavyksta tai daryti reguliariai. Šią rinką kontroliuoja lažybų bendrovės, kurios, kaip sakoma, ir “užsako muziką” bei skaičiuoja didelius pelnus, kuriuos joms suneša azartiški žmonės, susigundę galimybę greitai uždirbti, tačiau nemokamas sūris – tik pelėkautuose.
Taigi, apibendrinant dabartinę sporto situaciją, galima teigti, jog šiais laikais sportas daugiau ar mažiau yra neatsiejama verslo dalis. Žaidėjai į savo veiklą žiūri į darbą, pareigą, kurią reikia atlikti ir už kurią jie gauna darbą. Įvairios kompanijos į sportą žiūri kaip į galima pelno šaltinį, tereikia sėkmingai investuoti. Galiausiai, patys sirgaliai sporte gali dalyvauti jau ne vien kaip tik žiūrovai. Lažybų bendrovių dėka jie gali mėginti pasipelnyti spėliodami įvykių baigtis, pasitelkdami savo simpatijas ir žinias.
1999-ieji, birželio penktosios vakaras Šefildas, Anglija. Salėje susirinkę žmonės su nekantrumu laukia, kol po ilgos pertraukos su savo nauja grupe „The Mescaleros“ ant scenos užlips Johnas Grahamas Melloras geriau žinomas kaip Joe Strummeris.