Search Results for: "3D menas"
Jaunas ukrainietis Nikita Veprikas sugeba be žodžių papasakoti įdomiausias istorijas ir parodyti kitą mus gąsdinančių dalykų pusę.
3D gatvės menas išpopuliarėjo jau XVI amžiuje, Renesanso dailininkams dekoruojant prabangių vilų sienas. Grafičiu šio meno nepavadinsi, bet būtų nuostabu kažką panašaus išvysti ir Lietuvos miestuose.
Pateikiame nuostabias gatvės iliuzines apgaules, dažnai tampančias vienu pagrindiniu turistų foto-taikykliu
Dalinamės menininko Michael O. nuotraukų manipuliacijomis bei mintimis apie meną, grafinio dizainerio karjerą ir darbą.
Italijos kino kompanija „Rainbow S.r.l.“ teigia sukūrusi 3D animacinį filmą, kuris niekuo nenusileidžia Holivudo produkcijai, o galbūt netgi pranoksta konkurentus…
Grupė „Bix“ – lietuviško roko fenomenas. Tai – ne tik grupė, tai jau reiškinys, kurio ištakos iki šiol skendėjo paslaptyje. „Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas atskleidžia neoficialiąją „Bix“ pradžią, kuri tiesiogiai susijusi su pankroku.
Susikūrimo metai: 1987 (1980)
Muzikos stilius: alternatyvusis rokas, postpankas, fankrokas, ska pankas (ska punk)
Miestas: Šiauliai
Grupės sudėtis:
Saulius Urbonavičius-Samas – vokalas, gitara;
Gintautas Gascevičius-Profesorius – mušamieji;
Mindaugas Špokauskas-Špokas – klavišiniai;
Skirmantas Gibavičius – bosinė gitara;
Aurimas Povilaitis – perkusija.
Oficialiai „Bix“ gimė 1987 m. Šiauliuose per Lietuvos Atgimimo epochą, kai labai reikėjo maištingos dvasios. Kunkuliuojančios energijos ir roko draivo (drive nėra joks siautulys, – pastaba redaktorei, mp) siautulio pritvinkę septyni vyrukai akimirksniu išpopuliarėjo ir nestokoja šlovės iki šių dienų. Pradėję nuo savo miesto salių, vėliau užkariavę visos Lietuvos sales ir stadionus, aikštes, taip pat užėmę laisvų radijo stočių eterį, „Bixai“ įsiveržė į, atrodytų, perpildytą Vakarų rinką: daugybė koncertų Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Beneliukso, Skandinavijos šalyse, JAV. Visur, kur tik koncertavo, „Bixai“ buvo entuziastingai publikos priimti ir sulaukė puikių atsiliepimų.
Viename Vokietijos klubų vyrukai grojo net su tuomet dar neišgarsėjusia „Nirvana“!
1991 m. pasirodė pirmasis „Bix“ albumas „Akli kariai“, skirtas per avariją žuvusiam pirmajam grupės vadybininkui. Pirmasis darbas išėjo kaip plokštelė.
1992 m. „Bixai“, atgavę jėgas, išleido kultiniu tapusį albumą „La bomba“ (MC). Trečiajame albume „Doozgle“ (MC ir CD) jau buvo ir senų lietuviškų dainų, ir naujų – angliškų. Nuomonės apie jį Tėvynėje buvo gana kontroversiškos, o Prancūzija tuo metu leipo nuo ten populiaraus alternatyviojo roko.
1994 m. grupė dalyvavo LNK „Tikro garso“ koncerte. Jis ypatingas tuo, kad septyniukei talkino styginių kvartetas. Koncerto garso takelis pasirodė kaip kasetė, kelios dainos pateko į kompaktinę plokštelę „Shekit geriausius“.
1995 m. metais išleistas ir jubiliejinis grupės albumas „7“ (7 nariai, 7 metai), kuris konceptualiai skyrėsi nuo ankstesniųjų. Tai buvo linksmų idėjų ir kieto stiliaus sintezė. Vieni šį albumą vertino kaip geriausią Lietuvos roko istorijoje, kitiems jis pasirodė techniškai grubus, iki galo neišbaigtas ir per daug griežtas. Kasetė buvo skirta Lietuvos rinkai, o kompaktinė plokštelė – vakarų.
1996 m. sausyje vykusioje „Bravo“ apdovanojimų ceremonijoje už 1995 m. „Bix“ gavo net trijų kategorijų apdovanojimus – geriausio albumo, geriausios roko grupės, geriausio instrumentalisto (S. Gibavičius). Prieš tai jie stebino Lietuvos piliečius savo neįprastais videoklipais, originaliais interviu žiniasklaidos priemonėse, „Bix“ kavine-baru ir t.t.
Praėjusieji metai žymūs tuo, kad „Bixai“ 9-aisiais gyvavimo metais nusprendė atsisakyti savo pučiamųjų flango; rinkoje pasirodė riboto tiražo archyvinių įrašų kasetė „Rats City“; buvo pasirašytas metinis kontraktas su „Stimorol“ ir kontraktas trims albumams su „Bomba records“.
Naujasis albumas „Wor’s“ buvo dar vienas akibrokštas grupės gerbėjams – tai vėl kažkas naujo.
Jų muzika gali būti apibūdinama kaip alternatyvusis rokas, postpankas, fankas, ska pankas ir net Lotynų Amerikos muzikos sinteze.
Diskografija:
Akli kariai (1991, Lituanus, LP)
La Bomba (1992, Zona/BMK, MC)
Doozgle (1993, Zona/BMK, CD/MC)
Tikras garsas (1994, Bomba, MC)
7“ (1995, Zona/BMK, CD/MC)
Žiurkių miestas (1996, Bomba, MC)
Wor’s (1997, Bomba, CD/MC)
Interneto svetainės adresas: http://www.zona.lt/“Bix“/
Saulius Urbonavičius atsako į klausimus
Norėčiau Jus kiek pakamantinėti apie mažiau žinomus grupės „Bix“ istorijos puslapius. Viename tinklalapyje radau parašyta, jog albumas „Rat City“ buvo įrašytas dar 1981–1982 metais. Ar tai tiesa? Jei taip, kada iš tikrųjų susikūrė „Bix“?
Jo, tai tikrų tikriausia tiesa. Tais gūdžiais 1980 metais atvykau į Šiaulius studijuoti į ŠPI Dailės fakultetą. Nors visi specialybės egzaminai buvo įvertinti aukščiausiais balais, lietuvių literatūros rašinys pakišo koją ir teko eiti tarnauti į tarybinę armiją. Grįžęs įstojau, bet čia jau kita istorijos dalis.
O tada iš nevilties su draugeliu pradėjom muzikuoti vakarais. Jis mušė pagalves, spaudė žaislinį klavišinį instrumentą, aš akustinę gitarą. Prikūrėm dainų, išėjo visas albumas. Įrašinėjome į paprastą juostinį dviejų takelių magnetofoną. Aš nupiešiau albumo viršelį. O pavadimas „Bix“ kilo labai paprastai: cigarečių niekada neužtekdavo, tai teko „bikus“ rūkyti – nuorūkas lietuviškai. „Bix“ tai yra nuorūka. Tais laikais tai buvo pankiška, protestas ir t. t. Dainose sudėtas visas gyvenimas, nieko ten neišgalvota. Šis albumas greit išsivaikščiojo per rankas, teko net KGBistam jį paklausyti, o man – pasiaiškinti, ką tai reiškia. Dabar tai juokinga… Aš nežinau, ar galima tą datą laikyti „Bix“ susikūrimo data? Gal greičiau tai „Bix“ dvasios atsiradimas, kuri materializavosi 1987 m. gruodžio 30 d.
Ar galima sakyti, jog „Bix“ albumas „Rat City“ yra lietuviškojo pankroko pradžia?
Niekada apie tai negalvojau ir net neuždaviau sau tokio klausimo. Tada man viskas virė viduje, tai buvo nuoširdu ir tikra. Todėl negalvojau apie reikšmę, tiesiog dariau, tai yra saviraiška. Galų gale, koks skirtumas?
Kaip vertinate senąjį ir naujausiąjį lietuvišką roką? Ar smarkiai jis pasikeitė per keliasdešimt metų? Turiu galvoje ne stilistiką, bet kokybę.
Net nežinau, kaip tai vertinti, jei tiesiai, tai ne kažin kiek mes pajudėjome kokybės link. Silpna mūsuose rock kultūra, labai silpna. Dar tuo metu, kai pradėjome, buvo daug vilčių, bet po to, apie 95-uosius, viskas sustojo, supopsėjo, išsikvėpė. Manau, materializmas nugalėjo. Dabar liko tik dinozaurai, naujų grupių viena kita. Bet kartais, kai matau gatve einančius jaunuolius su gitarom, vis sušvinta viltis, o gal jau kažkur rūsiuose gimsta nauja LT rock banga? Reikia tikėti.
Ką pavadintumėte visų laikų kokybiškiausiu lietuvišku roku (neskaitant „Bix“, žinoma)?
Nežinau. Aš pats sau keliu labai aukštus reikalavimus ir lygiuojuosi į aukščiausius standartus. Todėl man atrodo, kad mums visiems dar daug trūksta.
Ar dabar dar kuriate kokius nors muzikinius kūrinius? Ar dar yra šansų sulaukti naujo „Bix“ albumo?
Šis klausimas mane jau erzina, o kartu ir juokina, ir įpareigoja. Kuriame, bet nebe taip intensyviai. Albumas dabar nėra tikslas. Norėtųsi padaryti dar keletą kokybiškų ir galingų koncertų, tokių, koks buvo „BIX“ XX. Norėtųsi daugiau laiko skirti kūrybai, bet dabartinis gyvenimas diktuoja savo. Bet kadangi „Bix“ nieko nedarė iš reikalo, o tik iš širdies, tai visko gali būti, net ir naujas albumas.
Grįžtant prie „Rat City“, tenka pažymėti, kad „Bix“ kūryboje – daug įdomių poetinių metaforų, ezopiškos kalbos. Ką reiškia simboliai „žiurkių miestas“ (ar tai Šiauliai? ar kitas miestas? koks? kodėl žiurkių?), „akli kariai“? Ar jie rodo visuomenės, civilizacijos krizę?
Aš pats visus tekstus rašiau, tai man sunku apie savo kūrybą kalbėti ir ją vertinti. Noriu pasakyti, kad ten nėra nieko apsimestinio ir išgalvoto, tai yra tai, kuo aš gyvenau, kas man ir mano bendraminčiams rūpi. Aš daug domėjausi tiek filosofija, tiek religijom, menais, poezija ir kas svarbiausia žemiškam gyvenime. Kai viduje verda daug klausimų, tai ir išeina tokia poezija su keliais sluoksniais, prasmėmis ir klausimais.
Šiauliai – ypatinga vieta. Joje gimė daug meninių judėjimų. Kaip manote, kodėl? Tai lyg savotiška lietuviškojo roko meka?
O tas klausimas ne vienam iškyla. Gal dėl to, kad ten anomalinė vieta, o gal Dievas pasisiojo, tai ir išdygsta visokie keisti menininkai.
Kas Jus labiausiai įkvėpė (įkvepia) kurti? Kokią muziką dabar klausote?
Kūrybai įkvepia gyvenimo pulsas. Kai jauti jį, tai ir turi ką pasakyti, o jei užsidarai siaurame savo narvelyje tai ir užmiegi. Muzika??? Net negaliu apsakyti, ką aš klausau, labai įvairią: nuo arabų, Afrikos liaudies iki avangardinės ir dar velniai žino kokios. Man smalsu ir įdomu, o kartais norisi tik ramaus fono.
Kokie Jūsų artimiausi planai? Kuo dabar labiausiai esate užsiėmęs?
Šiuo metų prodiusuoju didelius TV projektus, tokius kaip „Lietuvos talentai“, „Tu gali šokti“, ir dar daugybę kitų. Šis darbas iš manęs atima visas kūrybines jėgas ir laiką, muzikai lieka ne tiek daug.
Pietų Amerikos vakarinėje dalyje esanti Peru visada asocijavosi su mistiškuoju Maču Pikču (Machu Picchu). Begalė legendų apie prarastąjį inkų miestą ir paslaptingai iš jo dingusius gyventojus visada buvo viena iš priežasčių aplankyti šią spalvingąją šalį.
Kiekvienas turime daugiau ar mažiau hobių. Vieni piešia, kiti dainuoja, dar kiti šoka ar sportuoja, bet yra ir tokių, kurie mėgsta vaidinti negyvėlius arba kolekcionuoja prezervatyvus. Pabandėme parinkti 10 labiausiai šokiruojančių pomėgių. Štai jie.
Lenkas architektas Jakubas Szczesny tikina, kad pastatė siauriausią pasaulio namą. Jo plotis – tik 122 cm. Minimalizmo šedevras pastatytas Varšuvos centre, siauroje alėjoje tarp modernių apartamentų ir namo, statyto dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, rašo amusingplanet.com.
Septintasis tarptautinis multimedijos meno ir muzikos festivalis „Centras“ šiemet vyks nauju laiku ir naujose vietose – pavasarį, balandžio 11–18 dienomis, legendiniame Kauno kino teatre „Romuva“ ir VDU Šiuolaikinių menų katedros patalpose. Po ilgų svarstymų organizatoriai nusprendė pasėti naują sėklą: perkelti renginį iš rudens į pavasarį ir daug dėmesio skirti augantiems naujiems kūrėjams.
„Manome, kad tai bus naujas puikus ir įkvepiantis festivalio ciklas, kurio metu kartu su jaunaisiais kūrėjais augsime ir mes patys, plėsdamiesi tiek į Kauno, tiek į Lietuvos ar Europos erdves, – teigia vienas iš festivalio „Centras“ organizatorių Gediminas Navikas. – Atgimstanti „Romuva“, tobulėjantis universitetinis jaunimas, moderni VDU Šiuolaikinių menų katedra labai tinkama mūsų renginiui – tai pagrindas po kojomis, ant kurio tikimės vis tvirčiau stovėti, pagrindas, ant kurio planuojame pastatyti europinio lygio festivalį. Kaunas – tam ideali vieta.“
Festivalio perkėlimą į naują datą lėmė ir kiti niuansai. Kultūriškai vis aktyvesniame Kauno mieste tapo būtina bendradarbiauti ir draugiškai sugyventi su kitais festivaliais. „Žinoma, gaila skirtis su romantiškuoju rudeniu, su patogesnėmis sąlygomis organizuoti festivalį, tačiau mes siekiame sudominti kuo daugiau miestiečių, sudaryti vienodas sąlygas aktyviai gyventi intelektualų gyvenimą tiek rudenį, kurio metu ypač daug garsių ir pripažintų Kauno ir Lietuvos festivalių, tiek pavasarį, kada dėl įvairių organizacinių priežasčių labai nepatogu dirbti. Bet viskas, matyt, turi keistis,” – sakė festivalio senbuvis Gediminas „Skrandis“ Banaitis.
Festivalio „Centras“ teritorija yra Kauno miesto centras. Koncertams, paskaitoms, parodoms, filmams ir kitiems vyksmams parinktos kauniečiams puikiai pažįstamos vietos. Audiovizualiniai projektai ir kūrėjai koncertuos atgimstančiame kino teatre „Romuva“, tarptautinė medijų kultūros konferencija vyks VDU Mažojoje salėje, parodos, performansai, akademinis konkursas „Žalios virtualybės“, video menas ir dirbtuvės kvies į jaunatvišką galeriją „101“ ir į VDU Šiuolaikinių menų katedrą (Kaune puikiai žinomą buvusį klubą „Amerika pirtyje“), netikėtai sujungę pajėgas, kartu su „Kauno kultūros dienos“ organizatoriais smagiai padūzgsime šalia Kauno paveikslų galerijos ir kauniečių pamėgtoje kavinėje „Kultūra“. VDU Šiuolaikinių menų katedros dėka gausią video darbų programą matysime VDU rektorate, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete ir kt.
„Tikimės, kad VDU ir Šiuolaikinių menų katedra taps viena patraukliausių šiuolaikinio medijų tyrimų ir studijų vieta Lietuvoje, o ateityje ir regione – teigia doc. dr. Rimantas Plungė, vienas iš festivalio organizatorių – Universitetas yra tinkamiausia vieta, kurioje šiuolaikinių medijų kultūra visapusiškai analizuojama ir pristatoma. VDU menininkai ir mokslininkai dirbantys Menų, Informatikos fakultetuose, Komunikacijos katedroje medijų kultūrą prezentuoja visapusiškai. VDU buria medijų meno dėstytojų ir studentų, dirbančių visoje Europoje tinklą, kuris ateityje suteiktų galimybę vykdyti tarptautines jungtines medijų meno ir kultūros studijas.”
Festivalyje dalyvaus nemažai žymiausių Lietuvos multimedijos meno atstovų, lektorių, menininkų, svečių iš Italijos, JAV, Graikijos, Baltarusijos, Ukrainos ir t. t., ruošiamos video meno programos iš Vokietijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos.
Festivalis „Centras12“ žada intriguojančią gyvų pasirodymų programą. Lietuvos elektroninės muzikos scenoje žinomas kaip puikus dj, S13 (Lietuva) festivalyje pristatys gyvų gamtos garsų įrašais pagrįstą išskirtinę intelektualios muzikos rinktinę. Derindamas natūralių garsų įrašus, virtualius sintezatorius ir žaismingus efektus, „Ersha“ (Lietuva) kurs erdvias kaip rūkas ambient kompozicijas. Lukas Petraitis (aka „Marvel“, Lietuva) elektroninės muzikos ir šaižių elektrinės gitaros garsų sintezėje atskleis drone, ambient ir post-rock eksperimentus. Netolimos, bet sunkiai pasiekiamos kaimyninės šalies – Baltarusijos atstovas Pavel Ambiont pristatys nesenai pasirodžiusį albumą „Irrythmia“, kuriame puikiai persipina dubtechno ir ambient/experimental techno garsai, o vj Solar Olga šiai poetinei kelionei nupieš video horizontą. Net du pasirodymus surengs dar vienas svečias iš Baltarusijos – ekspresyvus ir gyvai improvizuojantis garso ir vaizdo menininkas, trumpametražių filmų kūrėjas Alexei de Bronhe. Festivalyje pasirodys ir instrumentinės muzikos gerbėjams gerai pažįstamas duetas „Luumm“ (Lietuva), kurio kompozicijose banguodami susiveja mechaninis elektroninis garsas ir natūralūs instrumentų tembrai. Čigoniška laisvės dvasia alsuojanti „Rumunija“ (Lietuva) pateiks impulsyviai nenuspėjamą programą. a_g + vj „Videovienas“ (Lietuva) šįkart pristatys atnaujintą audiovizualinę kelionę į gamtą, kurioje persipins dub, ambient, experimental garsai ir miksuojami suasmeninti gamtos vaizdai. Tapęs duetu, kai į kūrybinę veiklą įsiliejo ambicinga ir įvairiapusė menininkė Ieva Astromskaitė (Druja), projektas „Driezhas“ kartu su vj Luku Miceika (aka „Vodka Jugend“, Lietuva) šiemet į festivalį atveža ir iki šiol nepublikuotų naujųjų darbų, kuriuose klausytojus žavės spalvingos etno pynės, užburiantys tekstai, įtraukiantys ritmai ir elektroniniai akcentai. Savo kūrinį pristatys ir Graikijos garso menininkas Yiorgis Sakellariou (aka „Mecha/Orga“), kuriantis skaitmenine natūralių garsų įrašų manipuliacija bei jų miksavimu tikruoju laiku grindžiamą kompiuterinę muziką. Publiką smagintis įkvėps „MaxiJ“ ir „Shkėma“ kartu su vj „Kultūrinis veiksmas“ (Lietuva). Festivalio rengėjai neatmeta galimybės prieš pat festivalį pateikti ir daugiau staigmenų.
Specialią audiovizualinę projekcijų programą „Sąsajos. Ekranas miestui“ ruošia puikiai žinomas kuratorius ir garso menininkas Tautvydas Bajarkevičius. VDU Šiuolaikinių menų katedra festivalį papildys jaunatviškomis studentų ir dėstytojų darbų parodomis, video programomis, performansais ir solidžia tarptautine konferencija „Medijų kultūra: menas, komunikacija, technologijos”. „Atrodo, dar visai neseniai medijų teorija Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius. Tačiau šiandien jau galime apžvelgti 20 m. trunkančią įvairių medijų kultūros diskursų – komunikacijų, technologijų, meno – raidą nepriklausomoje Lietuvoje. Tai konferencijoje žada padaryti mūsų šalyje gerai žinomi medijų teoretikai ir praktikai. Taip pat džiugu, kad medijų kultūros sampratai ir tyrimams įsitvirtinus Lietuvoje, turime puikią progą plėsti šios srities geografiją ir ieškoti naujų idėjų tarptautinėje medijų scenoje“, – sako konferencijos „Medijų kultūra“ organizatorius ir festivalio „Centras“ nuolatinis partneris Tomas Pabedinskas. Konferencijoje pranešimus skaitys Gintautas Mažeikis, Jaq Greenspon, Marius Gurskas, Tomas Krilavičius ir Justina Mandravickaitė, Ryszard W. Kluszczyński, Edvinas Bazevičius, Egidijus Vaškevičius ir Aušra Vidugirienė, Ilva Skulte ir Mairita Folkmane, Tomasso De Paolis, Vytautas Michelkevičius, Tautvydas Bajarkevičius, Jurij Dobriakov, José Cláudio S. Castanheira, Christopher Hales, Jekaterina Lavrinec, Ina Pukelytė, Howard Bossen ir Eric Freedman. Svečio iš JAV John Grzinich vedamose dirbtuvėse bus kuriama aplinkos garso instaliacija, taip pat bus surengtos atviros fotografijos dirbtuvės „Saulės atspaudai – cianotipija“. Programa gausi netikėtų susitikimų su menininkais, kultūros politikais, medijų specialistais ir kitais festivalio „Centras“ svečiais bei dalyviais.
„Organizuoti didelį renginį pavasarį nėra lengva, – su šypsena teigė Gediminas „Skrandis“ Banaitis. – Projektus finansuojantys fondai neskuba duoti atsakymų, gerėjantis oras vilioja žmones į gamtą, po žiemos miego sunku išjudinti kūrėjus. Bet pasikeitimai paįvairina gyvenimą. Mums patinka, kad festivalis gyvas ir gali keistis, kasmet pasiūlyti naujų dalykų, judėti į naujas vietas. Šiemet prie mūsų organizacinės komandos energingai prisijungė VDU Šiuolaikinių menų katedra, tad pirmojo festivalio pagrindinė idėja išjudinti jaunus kūrybingus žmones vėl įgavo aiškią išraišką. Pasiruošimas festivaliui pasikeitė, planuojama gerokai į ateitį ir tikimasi, kad reprezentacinis Kauno renginys jau artimiausioje ateityje taps reikšmingu Lietuvos įvykiu. Jau tai, kad atvyks puikūs atlikėjai ir solidūs lektoriai, o festivalis vyks legendų apipintame kino teatre „Romuva“, savaime žada nepaprastą įvykį…“
Foto medžiaga ir festivalio plakatas – www.cntrs.lt/press.zip
Daugiau informacijos: www.cntrs.lt, http://if.vdu.lt/medijos/lt/, http://www.facebook.com/FestivalisCentras
Informacija telefonu: Gediminas „Skrandis“ Banaitis, +370 680 92630
PROGRAMA
2012 balandžio 11
17:00 VDU Rektoratas (K. Donelaičio g. 58)
Lietuvos ir užsienio medijų meno studentų videodarbai (rodymo laikas 04.11-13)
18:00 Galerija 101 (Laisvės al. 53)
Shaun Camp paroda (rodymo laikas 04.11-22)
2012 balandžio 12
10:00 – 18:00 VDU Mažoji salė (Daukanto g. 28-205)
Tarptautinė mokslinė konferencija „Medijų kultūra: menas, komunikacija, technologijos”
11:00 – 17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
John Grzinich dirbtuvės „Making Environmental Sound Installations“ (su išankstine rezervacija, nemokama)
17:00-19:00
Atvirosios fotografijos dirbtuvės „Saulės atspaudai – cianotipija” (su išankstine rezervacija, kaina – 10 lt asmeniui)
18:30
VDU studentų media kūrinių paroda
Performansas
19:30 Kavinė “Kultūra” (Laisvės al. 54)
Gyvai – Live Alexei de Bronhe
ir (bus papildyta)…
2012 balandžio 13
11:00 VDU Informatikos fakultetas (Vileikos g. 8 )
Žalių VIRTUALYBIŲ finišas
10:45-11:00 Dalyvių registracija
11:00-11:30 Atidarymas (Vileikos g. 8, 101 a.)
11:30-12:30 Dirbtuvės (3D modeliavimas, video grafikos spec.efektai, garso menas, fotografija internetui, interneto tinklalapių kūrėjai)
12:30 Konkursinių darbų peržiūra ir apdovanojimai
11:00 – 17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
John Grzinich dirbtuvės „Making Environmental Sound Installations“
17:30 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71) 101 auditorija
VDU medijų meno studentų performansų vakaras
20:00 Kino teatras “Romuva”, foje (Laisvės al. 54)
Kaina – 10 lt asmeniui
(tiksli tvarka ir kūrėjų pasirodymo laikai bus patikslinti vėliau)
paroda: Glitchr
Instaliacijos: Vidmina Stasiulytė; Klaudija Kairaitytė ir Šarūnas Kuckailis “rebirth”
21:00 Gyvai:
S13
Ersha
Lukas Petraitis
Yiorgis Sakellariou aka Mecha/Orga
20:00 Kino teatras “Romuva”, Kino salė (Laisvės al. 54)
Geriausių Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos studentų videokūrinių peržiūra
21:00 Gyvai: (tiksli tvarka ir kūrėjų pasirodymo laikai bus patikslinti vėliau)
Pavel Ambiont + Vj Solar Olga
Alexei de Bronhe
a_g + Vj videovienas
Luumm
Rumunija
Driezhas + VJ Lukas Miceika (aka Vodka Jugend)
ir kiti.
2012 balandžio 14
Kauno miesto Kultūros ir meno taryba, VDU, VDAKDF, Visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“, LDS Kauno skyrius ir festivalio “Centras” rengiama Kultūros diena Kaune
12:00 val. Rotušės aikštė I. Akcija „Palinkėkime kultūrai“
14:00 Interjero ir dizaino centras “ARTIS”, Savanorių pr. 178 II. Tapybos ir fotografijos darbų paroda
15:00 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55 III. Konferencija “Kultūros kaitos gairės: įgyvendinimo galimybės”
19:00 Kauno paveikslų galerijos kiemas, Donelaičio g. 16 IV. Vaidos Tamoševičiūtės performansas “Kultūros nuplovimas”; V. Kauno Bigbendo muzikantų koncertas
20:00 Kavinė „Kultūra“ (Donelaičio g. 16)
Audiovizualinė projekcija “Sąsajos. Ekranas miestui” ant Paveikslų galerijos sienos (kuratorius T.Bajarkevičius)
Muzika gyvai – MaxiJ ir Shkėma. Vaizdas gyvai – VJ Kultūrinis veiksmas.
2012 balandžio 16
16:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Šiaulių universiteto studentų videomeno programa
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Vytauto Didžiojo universiteto studentų videomeno programa
18:00 VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (Gedimino g. 44)
Estijos Dailės akademijos, Baltijos filmų mokyklos (Talino universitetas) ir Tartu dailės koledžo (Estija) filmų, videomeno ir animacijos programa
2012 balandžio 17
13:00-14:30 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Artūro Bukausko paskaita apie Vladimiro Kobrino filmus
15:00-17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Lietuvos video pionieriaus H.Gulbino retrospektyva
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Menų ir dizaino aukštosios mokyklos ESAD (Portugalija) ir Partium Christian universiteto Menų katedros (Rumunija) videomeno ir animacijos programa
18:00 Šiuolaikinių menų katedra, salė nr 101
Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos audiovizualinio performanso premjera
19:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71), 104 auditorija
Marijos Sklodovskos-Kiuri universiteto (Lenkija) videomeno ir animacijos programa
2012 balandžio 18
12:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Anastasia Mikhno paskaita apie asmeninę kūrybą ir ukrainos fotografijos meną
14:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Viacheslav Bezborodov paskaita apie šiuolaikinį fotografijos meną
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Norvičo universiteto (Didžioji Britanija) video meno programa
18:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Kiolno medijų meno akademijos (Vokietija) videomeno programa
19:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Sefalko universiteto (Didžioji Britanija) videomeno programa
2012 balandžio 25
19:00 Galerija 101 (Laisvės al. 53)
Franco Rustichelli ir Italo Moscati (Italija) videofilmų apie šiuolaikinį mokslą premjera ir susitikimas su autoriais (ISWA Europos sąjungos projektas).
2012 balandžio 26
14:00 Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla (Šarkuvos g. 30, Kaunas).
Franco Rustichelli ir Italo Moscati (Italija) videofilmų apie šiuolaikinį mokslą premjera ir paskaita (ISWA Europos sąjungos projektas).
Programa gali būti keičiama, papildoma, koreguojama. Prašome kantrybės ir supratimo
Laikas.lt
Kalbino Ingrida Bačelytė
Antradienį Nacionaliniame dramos teatre bus rodomas legendinis Andželikos Cholinos spektaklis „Moterų dainos”.
Spektaklyje nuo pat pradžių šokanti baleto artistė Aušra Gineitytė šįkart sušoks paskutinį kartą. Kaip menininkė jaučiasi prieš palikdama sceną ir kokia buvo jos karjeros pradžia?
Esate pirmoji balerina Lietuvos istorijoje, scenoje išbuvusi 32 metus. Kokia buvo jūsų kaip balerinos pradžia?
Kaip ir daugumos baleto artistų, mano kelias prasidėjo M.K. Čiurlionio meno mokykloje. Į ją stoti man pasiūlė legendinė balerina, pedagogė Marija Juozapaitytė, pas kurią tuo metu mokiausi šokti. O apskritai, šokti mane paskatino mano šviesaus atminimo dėdės Adomo Gineičio šeima.
Pažvelgus atgal, kokie jums buvo visi tie metai?
Gražūs ir įvairūs, tikrai yra ką prisiminti. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prašokau 21 metus, po to dar 11 metų šokau vien tik A. Cholinos spektakliuose.
Kokie vaidmenys jums artimiausi?
Savo karjerą pradėjau nuo Alyvų fėjos vaidmens balete „Miegančioji gražuolė”, vėliau sekė soliniai vaidmenys „Don Kichote”, „Gulbių ežere”, „Žizel”, „Spragtukas”, kt. – net neišskirčiau artimiausio vaidmens. Ypač mėgau charakterinus vaidmenis ir šokius. Man svarbu ne tik atlikti choreografiją – didelį dėmesį kreipiu į artistinę išraišką. Visada patikdavo per šokį išreikšti sudėtingą dramatinį vaidmenį, pasireikšti ne tik kaip šokėja, bet ir kaip aktorė. Gyvenime aš atrodau rami, tačiau scenoje mėgstu ryškias, dramos pilnas asmenybes.
Kokie susitikimai jums buvo lemtingi ar lyg šiol atrodo ypatingi?
Man labai daug davė viena pirmųjų mano mokytojų, Leokadija Dumšaitienė – ji mane skatino, auklėjo, ugdė ir išmokė visko, ko reikia būsimai šokėjai. Vėliau, jau LNOB teatre, mano repetitorė buvo Lidija Šulga, kuri ruošė dauguma mano solinių vaidmenų. Labai svarbus susitikimas su Jurijumi Smoriginu – vaidmenys jo pastatymuose buvo žingsnis į šiuolaikinį baletą. Didžiulis džiaugsmas buvo sutikti Anželiką Choliną – ji turi talentą kiekvieną vaidmenį, choreografiją pritaikyti konkrečiam artistui. Jos dėka nepatyriau skausmingo perėjimo, scenos trūkumo – išėjusi iš LNOBT, šokau jos spektakliuose.
Anželika Cholina pasakoja, kad jūs buvote viena iš nedaugelio, patikėjusi ja kaip kūrėja jos karjeros pradžioje, šokote daugelyje jos spektaklių: „Medėjoje”, „Carmen”, „Meilė”, kt. Ką jūs galėtumėte pasakyti apie jūsų bendradarbiavimą?
Baletas „Medėja” buvo Anželikos diplominis darbas, iš pradžių aš ten turėjau mažesnį vaidmenį. Bet Medėja man pasirodė labai įdomi, sėdėdavau ir stebėdavau kiekvieną repeticiją. Kartą baleto artistas V. Chlebinskas atsisuko ir pasakė man: „Taigi tu nori šokti šį vaidmenį”…Tapau Medėja. Nuo tada nebeišsiskyrėme su A. Cholina. Jos spektakliuose susidūriau su dramos artistais – jie privertė savaip pasitempti, kitaip pažvelgti į choreografinę išraišką, dramaturgiją.
Balerinos amžiaus cenzas – apie 20 metų, klasikinis baletas – jaunų žmonių menas. O A. Cholinos šokis – kitoks, jis prailgina šokėjo gyvenimą. Labai gerbiu ją už jos talentą ir meilę, pagarbą artistams.
Už vaidmenį „Moterų dainose” buvote nominuota Šv. Kristoforui. Kuo ypatingas šis vaidmuo?
Po „Moterų dainų” premjeros netikėtai man pačiai sulaukiau labai gerų atsiliepimų, nominavimas Šv. Kristoforui buvo didžiulė staigmena. Šiame spektaklyje mano moteris išsiskiria iš kitų savo dramatiškumu, tam itin padėjo ir Juozo Statkevičiaus kurta kareiviška apranga. Mirties – netekties šokiu turėjau išreikšti, ko gyvenime nesu patyrusi. Atrodo, vaidmuo nedidelis, tačiau man labai svarbus ir įpareigojantis. Jį turi išgyventi, išjausti, iškapstyti iš savęs tikrą emociją.
Šį vaidmenį paskutinį kartą sušoksite Kovo 13d. Nacionaliniame dramos teatre, vėliau jį „perduosite” baleto artistei Beatai Molytei. Kokių patarimų jai galite duoti?
Beata Molytė man – labai įdomi šokėja, labai graži savo gilumu, emocionalumu, fiziniais duomenimis. Patarčiau jai nebijoti naudoti savo emociją, nesibaiminti eksperimentų, nestovėti vietoje – kurti ir nieko nebijoti, nes jos potencialas didžiulis.
A. Cholina taip pat pasakojo, kad jūs esate tikras teatro žmogus ir iš tiesų mylite sceną. Kokių jausmų kupina ją paliekate?
Nuo pat mažens labai mėgau šokį, scena man yra labai svarbi. Ėjimas į ją man visada buvo didžiulė atsakomybė. Man sekėsi su partneriais, kolegomis, laikau savo karjerą sėkminga. Niekada nebuvau klasikinio baleto primadona, bet mano vaidmenys – ir pagrindiniai, ir antraeiliai – man buvo labai svarbūs.
Nemėgstu apie save daug kalbėti, bet scenoje papasakojau daugybę įvairių dalykų. Dabar dirbu su mokiniais, toliau gilinuosi į šokį per jaunimą. Nejaučiu sunkumo – nors visko padaryt neįmanoma, pasakiau daug dalykų, kuriuos norėjau pasakyt. Scenos aš nepalieku, nes ji nepalieka manęs…