Search Results for: "„Lietuvos rokas: ištakos ir raida"
Dar nepavargusiems nuo metų pabaigos topų dedikuojame 30 Lietuvos ir užsienio scenų įvykių, kurie įėjo į istoriją.
Vienu sakiniu – tai netekčių metai. Labai liūdnų (Amy mirtis, „The White Stripes“, R.E.M. išsiskyrimai) ir pakankamai džiuginančių („69 Danguje“, YVA pabaigos). Tačiau 2011-ieji buvo įvairesni, nei sutelpa į vieną sakinį, dėl to dar nepavargusiems nuo metų pabaigos topų dedikuojame 30 Lietuvos ir užsienio scenų įvykių, kurie įėjo į istoriją.
Sausio 14-15 d.
Uždarytas klubas „Gravity“
Iš kadaise geriausio Vilniaus (Lietuvos?) klubo likus tik vardui, buvo suorganizuota oficialus jo uždarymas. Šį gruodį praėjo 10 metų po „Gravity“ atidarymo.
Sausio 27 d.
Pristatytas „Krepšinio himnas“
Marijonas Mikutavičius dar kartą įrodė, kad yra geriausias himnų kūrėjas Lietuvoje. Jis kartu su Mantu Jankavičiumi ir Mia (pradinėje dainos versijoje jos vokalo dar nebuvo) įrašė „Krepšinio himną“, liaudyje žinomą kaip „Nebetyli sirgaliai“. Daina sulaukė krepšinio fanų pripažinimo, pusės milijonų perklausų „YouTube“ ir lydėjo kiekvieną Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato dieną.
Vasario 2 d.
„The White Stripes“ paskelbia apie išsiskyrimą
Jackas ir Meg patikino: „The White Stripes“ dabar priklauso fanams, ir šie su grupe gali daryti ką panorėję. Pagrindinė oficiali išsiskyrimo priežastis – noras įamžinti tokią grupės būklę, kokia ji yra šiuo metu. Skaitant tarp eilučių – noras netapti savo pačių šešėliais. Per 14 metų karjerą garažinio roko duetas iš Detroito išleido šešis studijinius albumus, trys pastarieji jų gavo „Grammy“.
The White Stripes (Autumn De Wilde nuotr.)
Vasario 19 d.
„Radiohead“ netikėtai išleidžia „The King of Limbs“
Visą kūrybinio proceso laiką kantriai tylėję „Radiohead“, galiausiai paskelbė, kad aštuntasis jų albumas „The King of Limbs“ pasirodys ne po pusmečio, ne po trijų mėnesių, o tos pačios savaitės šeštadienį. Žinia žaibiškai apskriejo internetą, albumas tapo svarbiu įvykiu, tačiau nebesulaukė tokių teigiamų vertinimų, kaip ankstesnis grupės įrašas „In Rainbows“, ką ir kalbėti apie „OK Computer“ ar „Kid A“.
Vasario 26 d.
Vilniuje koncertuoja Kylie Minogue
Paruošusi blizgučių šou australų pop diva pateisino pompastikos tikėjusiosios publikos lūkesčius. Vienas didžiausių ir brangiausių koncertų Lietuvoje šiemet ir ne tik.
Kylie Minogue Vilniuje (Juliaus Kalinsko nuotr.)
Kovo 17 d.
Karjerą baigia „Faithless“
Britų house, trip-hopo ir trance muzikos klasikai buvo aktyvūs 15 metų. Išleido šešis albumus, pardavė 15 milijonų jų kopijų. Vokalistas Maxi Jazz atsisveikindamas rašė: „Laikas užversti knygą ir grįžti į biblioteką.“
Balandžio 3 d.
Paskutinį kartą koncertuoja „LCD Soundsystem“
10 metų gyvavęs niujorkiečio Jameso Murphy dance punk projektas su fanais atsisveikino trijų valandų koncerte „Madison Square Garden“ arenoje. „Jei tai laidotuvės, padarykime jas geriausiomis kada nors įvykusiomis laidotuvėmis“, – į šou kvietė Murphy, pasauliui padovanojęs tokius floorfillerius kaip „Daft Punk Is Playing at My House“ ar „All My Friends“.
Gegužės 11 d.
Startuoja muzikos parduotuvė „Google Music“
Iš pradžių beta versija, po pusmečio jau ir oficiali. Naujasis „Google“ produktas leidžia tiek klausytis muzikos internetu, tiek ją pirkti. Kol kas juo naudotis gali tik JAV gyventojai, turintys „Google“ prisijungimo vardus. Įgavęs daugiau „raumenų“ ir atsivėręs pasauliui „Google Music“ gali pabandyti įkąsti rinkos lyderiui „Apple iTunes Store“.
Gegužės 14 d.
„Euroviziją“ laimi Azerbaidžanas, Lietuva – 19-a
Nieko nauja. Kas dabar prisimena nugalėtojus „Eldar & Nigar“? Kas galėtų paniūniuoti jų dainą „Running Scared“? O Lietuvos atstovės Evelinos Sašenko „C’est Ma Vie“?
Evelina Sašenko (Eurovision.tv nuotr.)
Gegužės 30 d.
„Lofte“ koncertuoja „Caribou“
„Silence Music“ kompanija, įprastai pati būnanti scenoje, laikinai perėjo į koncertų organizatorių pozicijas, paskelbė darysią aktualiai muzikai skirtų renginių seriją „Silence Live“ ir neprisikalbėjo. Į „Loftą“ jie atvežė vieną įdomiausių šių dienų elektroninės muzikos kompozitorių, be kita ko ir matematikos mokslų daktarą „Caribou“. Vėliau tų pačių „Silence Live“ dėka Vilniaus debesys gavo šansą palyti ant ne mažiau reikšmingų, tik nebe tokių aktualių australų „Architecture in Helsinki“.
„Caribou“ koncertas „Lofte“ (organizatorių nuotr.)
Birželio 2 d.
Muzikantai dėl LATGA-A veiklos kreipėsi į prokuratūrą
Lietuvos muzikantai susivienijo ir paviešino savo įtarimus dėl galbūt neskaidrios Lietuvos autorių teisių gynimo agentūros (LATGA-A) veiklos. Autorių teigimu, jiems per metus tai kainuoja 700 tūkst. neišmokėtų litų. 95 autoriai kreipėsi į generalinį prokurorą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą. Autorių balsu kalbėjo muzikantai Andrius Mamontovas, Raigardas Tautkus ir Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Jokių oficialių žinių apie tolesnį konflikto vystymąsi nepaskelbta.
Birželio 5 d.
Egidijaus Dragūno performansas „Bike Show Millenium“
Viskas kaip pridera geram SEL koncertui: „Aš pi*au šitą šalį“, – žiūrovams sako Egis, atsisako dainuoti, meta mikrofoną į minią. Žiūrovai jam skanduoja „Gaidys“, aršesni meta vandens buteliukus, aršiausi bando lipti į sceną ir pamokyti muzikantą krumpliais. Vėliau Dragūnas prisipažino, kad buvo apsvaigęs ir viešai atsiprašė.
Birželio 13 d.
Moby koncertuoja Trakų pilies kieme
„Ar gali rasti geresnę vieną pirmadienio diskotekai, nei XIV amžiaus pilis?“, – koncerto metu sakė Richard Melville Hall, geriau žinomas pseudonimu Moby. Sausakimšam Trakų pilies kiemui jis pristatė savo 10-ąjį studijinį albumą, 2011-ųjų gegužę išleistą „Destroyed“.
Birželio 19 d.
„BrassBastardz“ triumfas Londone „The People’s Music Awards“
Šiuo metu „KeyMono“ besivadinantis Daivos Starinskaitės, Alvydo Mačiulsko, Aurimo Rimeikio, ir Marijaus Aleksos gyvos elektroninės muzikos kvartetas buvo pripažintas geriausiu šokių ir elektroninės muzikos kategorijoje. „The People’s Music Awards“ – 2008-aisias startavę Londone rengiami pirmieji pasaulyje sutarties su leidybine kompanija neturinčiųjų (unsigned) grupių apdovanojimai.
BrassBastardz atsiima prizą „Scala“ koncertų salėje, Londone (Himanshu Rohilla nuotr.)
Birželio 20 d.
Paskelbiama apie M.A.M.A. apdovanojimus
„Mačiau „Grammy“, buvo nuobodu, mes padarysime geriau“, – žadėjo vienas iš apdovanojimų organizatorių Saulius Urbonavičius-Samas. Lietuvos populiariosios muzikos renesanso pradžią pažymėti žadantis renginys įvyks sausio 8-ąją Kaune, „Žalgirio“ arenoje. Paskutiniai didelio masto muzikos apdovanojimai Lietuvoje buvo įvykę 2008 metais, juos organizavo „Radiocentras“.
Liepos 23 d.
Miršta Amy Winehouse
Būdama 27-erių viena iš kartos ikonų, pagarsėjusi savo įstabiu balsu ir nekontroliuojamu polinkiu į psichotropines medžiagas rasta negyva savo namuose Londone. Oficiali mirties priežastis – apsinuodijimas alkoholiu. Po poros mėnesių Amy albumas „Back to Black“ tapo geriausiai parduodamu Jungtinės Karalystės albumu XXI a., iki kol jo neaplenkė Adeles „21“.
Amy Winehouse, fanų portretas (fansshare.com nuotr.)
Liepos 25 d.
Trakų pilies kieme koncertuoja Robertas Plantas
Būdamas 63-ijų kadaise „Led Zeppelin“ vokalistas grįžo Lietuvon, kur paskutinį kartą buvo koncertavęs prieš 6 metus. Trakų pilies kieme, kartu su savo dabartine grupe „The Band of Joy“ pristatė solinę savo programą, kurioje mažiau psichodelikos, daugiau kantri ir bliuzo.
Rugpjūčio 19 d.
Išleidžiama Lietuvos roko istorija
„Minties“ išleista knyga „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“ fiksuoja Lietuvos roko muzikos raidą nuo „Vairo“ iki šių dienų muzikantų. Pirmosios Lietuvoje tokios tematikos knygos sudarytojas ir didžiosios dalies tekstų autorius – rašytojas ir žurnalistas Mindaugas Peleckis.
Rugsėjo 21 d.
Apie karjeros pabaigą paskelbia R.E.M.
2011-aisiais dar spėję išleisti ankstyvąjį grupės skambesį menantį albumą JAV alternatyvaus roko pionieriai baigė 31-erius metus trukusią karjerą. Į rokenrolo šlovės muziejų įrašytos grupės palikimas – 15 studijinių albumų parduotų 85 milijonų kopijų tiražu. Per savo šlovingą karjerą R.E.M. suspėjo apsilankyti ir Lietuvoje – Michaelas Stipe’as ir kompanija 2008-ųjų rudenį koncertavo Vilniuje, „Siemens“ arenoje.
R.E.M. vokalistas Michael’as Stipe’as (PA Photos nuotr.)
Rugsėjo 21 d.
„69 danguje“ pranešė, kad daugiau nebelips į sceną
Tą pačią dieną, kai pasaulis gedėjo dėl R.E.M., apie išsiskyrimą paskelbė ir Lietuvos pop scenos saldumo simboliai „69 danguje“. Daugiau iš meilės istorijų, nei iš muzikos prisimenamos merginos aktyvią koncertinę veiklą sugebėjo tęsti net 7-erius metus.
Rugsėjo 26 d.
Kaune atidarytas „Gargaras“
Žengdami sostinės „Lofto“ pramintu taku kauniečiai taip pat įkūrė savajį loftą – klubą „Gargaras“. Buvusiame kailių fabrike įrengta erdvė greitai tapo viena tų, kurias būtina aplankyti laikinojoje sostinėje. „Pravda Naujokuose’11“ naršytojų balsais „Gargaras“ buvo išrinktas metų nauja vieta.
Rugsėjo 29 d.
Lietuvoje pradėjo veikti „iTunes Store“
Pirataujantys Lietuvos melomanai prarado alibi – nuo rugsėjo 29-osios jie nebegali sakyti, kad „siunčiamės nelegaliai, nes legaliai nėra iš kur“. „Apple“ valdoma „iTunes Store“ – internetinė muzikos ir filmų parduotuvė – tapo prieinama visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Spalio 12 d.
Pilnoje „Žalgirio“ arenoje pasirodo „Hurts“
Vienas tų retų atvejų, kai užjūryje numylėtieji Lietuvą atranda ne karjeros pabaigoje, o pradžioje; vienas tų retų atvejų, kai į brangios jaunimo grupės koncertą Lietuvoje išperkama pakankamai bilietų, kad arena nebūtų pustuštė.
Spalio 31 d.
Išleidžiamas „Metallica“ ir Lou Reed albumas
„Ar tai yra blogiausias dalykas, kas galėjo atsitikti roko muzikai?“, „Metallica = cool, Lou Reed = cool, Metallica + Lou Reed = Shit“, – tokiais ir panašiais komentarais interneto bendruomenė pasitiko „Lulu“ – bendrą JAV metalo klasikų ir buvusio „The Velver Underground“ vokalisto kolaboraciją. Vieną netikėčiausių abiejų muzikantų karjeros veingių prestižinis JAV alternatyvios muzikos tinklalapis „Pitchfork“ įvertino vienetu.
Lapkričio 3
„30 Seconds to Mars“ koncertuoja Lietuvoje
Aktoriaus ir muzikanto Jaredo Leto vedini vieni iš MTV kartos dievukų surengė galbūt vienintelį savo pasirodymą Lietuvoje – kalbos apie grupės baigtį vis garsesnės.
Lapkričio 4
Vilniuje – Eltonas Johnas
Seras labiausiai įsiminė unikaliu pasisveikinimu („Labas vakaras, Estija!“), bet išgirsti jo muziką šaies melomanams buvo unikali, taip pat gal tik kartą gyvenime pasitaikanti patirtis.
Eltonas Johnas Vilniaus „Siemens“ arenoje (Tomo Adomavičiaus nuotr.)
Lapkričio 11 d.
Andrius Mamontovas išleidžia „Elektroninį dievą“
Pagonybės, New Age ir Zeitgeist idėjų persmelktas įrašas simboliškai pasirodė 11-ų metų 11-o mėnesio 11-ą dieną ir klausytojams buvo atiduotas už dyką LNK internetinėje svetainėje. Šiandien, praėjus pusantro mėnesio nuo patalpinimo, albumas jau parsisiųstas beveik 80 tūkst. kartų.
Gruodžio 6 d.
Adeles „21“ tapo amžiaus geriausiai parduodamu Jungtinės Karalystės albumu
Šį titulą ji greitai paglemžė iš velionės Amy. 23-metų britų soul/pop atlikėjai Adelei 2011-ieji buvo pasakiški. Sausio 19-ąją pasirodęs jos albumas „21“ buvo nr. 1 tiek namuose, tiek JAV, tiek dar 22-ose šalyse. Jungtinėje Karalystėje parduota 3,4 mln. albumo kopijų – naujas XXI a. rekordas salose. Sėkmė JAV buvo dar didesnė – 5,28 mln. kopijų ir geriausiai pastaraisiais metais JAV parduodamo albumo titulas. Šiame amžiuje didesnės sėkmės sulaukė tik Usherio „Confessions“ 2004-aisiais.
Gruodžio 8
„Pravdos“ metų muzikos naujokai – „The Ball & Chain“
Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis toli gražu nėra naujokai, tačiau jų šeimyninis duetas „The Ball & Chain“ debiutavo būtent 11-aisiais. Atsiimdamas prizą Jurgis jautėsi nepatogiai, o be reikalo: jų „miegamojo muzika“, išleista ir albumu, neabejotinai buvo šviežias ir kokybiškas garsas, lydimas estetiško įvaizdžio ir neįkyraus viešinimosi socialiniuose tinkluose,
Gruodžio 19 d.
Karjerą baigia „Yva“
2011-ieji Lietuvos pop scenai buvo apsivalymo metai: rudenį atsisveikino „69 Danguje“, o prieš pat Kalėdas, nors ir puse lūpų, be aiškios deklaracijos, paskelbta ir apie „Yvos“ baigtį. „Olialia pupytės“, atrodo, vis dar koncertuoja, o „Yvos“ veidui Natalijai Bunkei dainas pradėjo rašyti Amberlife’as, tačiau nesuklysime teigdami, kad „papais dainuojančiųjų“ scenoje kitąmet bus mažiau.
Galbūt kažkur jau matėte naują ir storą knygą „Lietuvos rokas: ištakos ir raida” ir jei taip – turbūt kilo klausimas, kas tas Mindaugas Peleckis, sugebėjęs surinkti į vieną vietą visą Lietuvos roko istoriją?
Enciklopediniame, tačiau gyvai parašytame leidinyje – apžvalginiai straipsniai, interviu su žymiais muzikantais, esė, pamąstymai, prisiminimai, daugiau kaip 1500 grupių ir muzikos kūrėjų aprašymai. Knyga parašyta kartu su kitais autoriais: Luku Devita, Gediminu Kajėnu, Šarūnu Naku ir Vaclovu Augustinu. O Laikas.lt labai džiaugiasi, kad M.Peleckis mūsų portalui ir žurnalui parašė ne vieną straipsnį, o keletas publikacijų iš minėtos knygos randamos ir mūsų žurnale bei portale (Grupė „Sportas“: Ūdra ir Latvijoje Ūdra, Hipių judėjimas Lietuvoje: nuo „Gėlių vaikų“ iki kiperhipių, Kas bendro tarp A. Makejevo, Moralinių valkatų, LSD ir N-14?, I. Kofas: „Lemon Joy“ atsirado be revoliucijų ir be šūvių“, Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?, „BIX“ fenomenas: Žiurkių miestas, 1980-ieji. Interviu su S.Urbonavičiumi ir kt.). Tad susitikome su Mindaugu ir paklausėme – ar sunku buvo išleisti šią knygą.
Pirmiausia, sveikinu pagaliau padarius didžiulį darbą ir išleidus knygą „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“. Kiek laiko rašei šią knygą? Kiek naktų praleidai nemiegodamas?
Ačiū. Knygą rašiau apie pusę metų. Maždaug tiek naktų, kiek jų yra pusėje metų, ir praleidau be miego. Išties, „režimas“ buvo griežtas, kasnakt darbas iki keturių penkių ryto, paskui kažkiek miego, ir vėl – pirmyn. Turėjau suvaldyti begalę informacijos, atrinkti ją, bendrauti su žmonėmis, naršyti internete, skaityti knygas.
Išleistoje knygoje – daugiau kaip 1500 grupių ir muzikos kūrėjų aprašymai bei paminėjimai. Lietuvoje išties tiek daug roko kūrėjų? Tad gal išties, be reikalo skundžiamės, kad neturime roko muzikantų?
Taip, išties Lietuvoje labai daug muzikantų, dėl to skųstis neturėtume. Pridėčiau dar bent kelis šimtus (apie kuriuos bus rašoma antrojoje knygoje dalyje) – tai eksperimentininkai, neofolko, gotikos, kantri, bliugraso, liaudies muzikos ir kitų stilių kūrėjai. Sakysite, tai – ne rokas? Rokas – itin plati sąvoka. Atsakykite man, ar Modestas Pitrėnas, pasipuošęs odinėmis kelnėmis ir diriguodamas simfoniniam orkestrui, atliekančiam roko muzikantų kūrinius, yra roko muzikantas, ar ne? Teoriškai lyg ir ne, tačiau realiai tai – rokas.
Vienas knygos tikslų ir yra praplėsti žmonių suvokimą, kas yra rokas. Daugelis mano, kad tai kažkoks pabrazdinimas gitara. Nieko panašaus. Rokas, kaip sako Stasys Daugirdas, atsirado iš liaudies (turint galvoje bliuzą), vadinasi, kiekvienoje šalyje liaudies muzika taip pat yra rokas.
Būtent todėl tarp minėto 1500 – ir vadinamieji estradiniai ansambliai (plačiai jų nenagrinėjau, tačiau pagrindinius aprašiau), ir sunkusis metalas, ir bardai, ir dar labai daug kas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos gyventojų muzikinis skonis – platus. Iš esmės pakeičiau savo požiūrį į Lietuvos roko muziką, – anksčiau maniau, kad tai yra tik brazdinimas gitara.
Baras su Atsuktuvu. Vidmanto Kliuko nuotr.
Ar sunku buvo rinkti informaciją? Ar geranoriški buvo muzikantai, pasakodami apie savo muzikinę karjerą?
Visko buvo. Iš pradžių turėjau stipriai atsispirti nuo tramplino, tačiau kadangi turiu sukaupęs nemažai įrašų ir informacijos, tai nebuvo sunku. Apie kai kuriuos stilius teko pasidomėti plačiau, prisiminti senas ir susirasti naujas pažintis. Muzikantai – ačiū jiems visiems – buvo labai geranoriški. Sužinoję apie mano iniciatyvą, jie ėmė noriai siųsti kompaktines plokšteles, padėjo prikelti iš užmaršties žmones, kurių dėl savo amžiaus jau nežinojau. Man pačiam teko patirti nemažai „nušvitimų“, kai sužinodavau apie iki tol negirdėta grupę, kuri grojo tiesiog puikiai. Kai kurių grupių išvis nebuvo tekę girdėti. Tiesa, kai kurių interviu atsakymų teko laukti gana ilgą laiką, tačiau tikrai vertėjo. Manau, knygos skaitytojai tai įvertins.
Linksmiausias atsitikimas, rengiant knygą?
Buvo linksma sužinoti, kad egzistavo grupė „Katinai“. Tokio pavadinimo nesitikėjau. Vis dėlto tai nebuvo humoristinė grupė.
Knygoje taip pat rasime muzikanto ir publicisto Luko Devitos tekstų, Gedimino Kajėno pokalbių su mus jau palikusiais roko scenos grandais, kompozitorių Šarūno Nako ir Vaclovo Augustino įvertintą Lietuvos kultūros situaciją, taip pat Šiaurio Narbuto publikacija apie senąjį roką bei Vituolio Joneliūno interviu su unikaliuoju „Kardiofonu”. Specialų įvadą leidiniui parašė vienas pasaulio eksperimentinės muzikos tėvų Z‘EV (Stefanas Weisseris). Kaip pasidalinote, kas apie ką rašo? Ar skiriasi jūsų rašymo stilius?
Šią šaunią kompaniją subūriau aš. Su Z‘EV esame pažįstami jau kelerius metus, šis legendinis žmogus sutiko parašyti išsamų, taiklų šiuolaikinės muzikos įvadą. Labai norėjau išspausdinti šviesaus atminimo Šiaurio Narbuto tekstą. Nepelnytai visų užmirštas žmogus, ačiū Dievui, nors šioje knygoje buvo prikeltas iš mirusiųjų. G.Kajėnas – profesionalas ir muzikos, ir rašymo apie ją srityje, todėl paprašiau jo interviu su žmonėmis, kurių nebeprikelsime – Vytautu Kernagiu ir Sauliumi Mykolaičiu. Gediminas mielai sutiko. Maloni staigmena buvo ir tai, kad du Nacionalinės premijos laureatai – Šarūnas Nakas ir Vaclovas Augustinas – nepasididžiavo papasakoti apie kultūrinę, muzikinę Lietuvos situaciją. Taip pat iš pelenų prikeltas ir „Kardiofonas“. Nereikėtų pamiršti, kad šioje knygoje – daug interviu, iš kurių išskirčiau mano pokalbį su maestro Viačeslavu Ganelinu. Ši asmenybė – nepaprastai daugialypė. Be abejo, brangus kiekvienas interviu – man buvo be galo įdomu pasišnekučiuoti su Andriumi Mamontovu, virtualiai pasikalbėti su Igoriu Kofu, Algirdu Kaušpėdu, Sauliumi Urbonavičiumi, Nėriumi Pečiūra ir daugybe kitų muzikantų.
Lukas Devita – senokai pažįstamas kaip kolega, rašantis puikius esė apie muziką. Buvo malonu su juo dirbti, šis žmogus palaikė mane ir esu už tai jam dėkingas.
Grupė KATASTROFA
Pakalbėkime apie Mindaugą Peleckį. Kada susidomėjai roko muzika? Kaip tas susidomėjimas išaugo į rimtą knygą? Studijavai kažką susijusio su muzika, o gal pats grojai kokioje muzikinėje grupėje?
Muzika domėjausi dar vaikystėje, tačiau rimčiau būdamas trylikos. Studijuodamas fortepijono klasėje muzikos mokykloje, „susidvejinau“ – viena vertus, patiko groti „kliapu“, kita vertus, atradau tokias grupes kaip „Deep Purple“, „Led Zeppelin“, „Antis“, Yngwie Malmsteeną, „The Moody Blues“… Vėliau tapau metalistu, ir kurį laiką save priskyriau tik šiai subkultūrai. Laikui bėgant „persirgau“ bemaž visais roko muzikos stiliais. Teko ir būgnus bei būgnelį padaužyti, kurį laiką mokiausi šio meno pas vieną garsų multiinstrumentalistą. Tačiau supratau, kad muzikanto iš manęs nebus, todėl turbūt labiau pasinėriau į muzikos tyrinėjimus.
Kaip susidomėjimas muzika išaugo į rimtą knygą? Savaime. Kaupiau įrašus, klausiau, aiškinausi, kas neaišku, bendravau su bendraminčiais. Būdavo bemiegės naktys, beklausant „Akvariumo“, „Kino“, vėliau – „Current 93“, „Death In June“. Mokiausi muziką klausyti, o ne praleisti pro ausis kaip foną. Ir galiu drąsiai pasakyti, kad muzika – svarbiausias dalykas mano gyvenime, nors pomėgių ir pasijų turiu ir daugiau.
Mėgstamiausia daina/dainos? Grupė?
„Šiaurės Kryptis“. Visa nuo pradžių iki pabaigos.
Gal turi mėgstamą dainos priedainį ar šiaip citatą iš dainos?
„All festivals end as festivals must“ („Death In June“). Iš lietuviškos muzikos, ko gero, tai būtų „Siela“ ir jos „Tavęs man reikėjo“. Meskit į mane akmenį, bet žaviuosi Alina Orlova. Esu romantikas.
Ar dažnai lankotės koncertuose? Koks paskutinis koncertas ir kur vykęs labiausiai įstrigo?
Pastaruoju metu labai retai. Neturėjau tam galimybių, todėl, deja, teko praleisti daug puikių koncertų. Labiausiai įstrigę koncertai – „Sonic Youth“ Nyderlanduose, „The Tiger Lillies“ ir Emiras Kusturica Vilniuje.
Lietuviška roko grupė, nepelnytai sulaukusi mažai dėmesio?
Ta pati jau mano minėta „Šiaurės Kryptis“, kuri, jei ne „Monaco“ perleista kompaktinė plokštelė, būtų likusi tik mano kartos melomanų galvose ir sutrintose kasetėse. A.Mamontovas „užrodė“ man puikų muzikantą Valdą Slabadą, kuris yra tikras perlas, deja, dėmesio beveik nesulaukiantis. Yra tokia paslaptinga grupė „Buterbrodinis Orkestras“, kurios grojimas mane pakerėjo. Tačiau nieko apie juos nežinau. Būtų smagu, jei ši grupė atsilieptų ir parašytų man.
Bernardinai.lt vyr. redaktorius Andrius Navickas viename straipsnyje teigė, kad „Prieš du dešimtmečius<...> roko akordai skambėjo kaip bandymas įveikti surambėjusią sistemos plutą, kaip autentiško gyvenimo ilgesys. Apmaudu, jog roko laužas nuo to laiko gerokai išblėso“. Ar sutinkate su A.Navicko nuomone? Ar tikrai dabar muzikoje trūksta nuoširdumo?
Iš dalies sutinku, nes Roko maršo laikai, ypač 1988-ieji, buvo ypatingi. Tačiau aš dabartinėje Lietuvos roko scenoje sąstingio nematau. Priešingai – atsiranda daug labai gerų maištingų grupių, tokių kaip „DaLyVis“, kurių socialinis rokas gali išjudinti jei ne mases, tai bent jau paskiras smegenis. A. Navickas teisus tuo požiūriu, kad mūsų visuomenė išties persisotinusi (bent jau jos dalis). Jei anksčiau pamatyti roko grupę „Hiperbolė“ buvo šventė, tai dabar „senukų“ rokerių šventės sutraukia mažai publikos, nors muzika nesuprastėjo – priešingai, „veteranai“ rodo aukštą klasę. Tačiau yra tokių, kas matė šimtus pasaulinio garso grupių ir nebesugeba vertinti lietuviško roko. Tai – blogai. Mūsų rokas niekuo ne blogesnis už kitų šalių. Tai – tik išankstinis įsitikinimas. O groti mokančių ar nemokančių yra visur – ir užsienyje, ir Lietuvoje.
Dabar gali lengviau atsipūsti, kokie ateities planai?
Trumpos atostogos, be abejo, būtinos, tačiau dirbu toliau. Antrosios knygos nemaža dalis jau paruošta. Kviečiu visus būti aktyviais ir rašyti, „trukdyti“ mane įrašais, informacija, nes tik taip gimsta rokas. Rokas – ne tik muzika, bet pirmiausia tai yra minties judėjimas. Taigi artimos ateities planai būtų išleisti antrąją „Lietuvos roko“ dalį, kurią pavadinau „Tradicijos ir eksperimentai“, o toliau – matysime. Svarbiausia – improvizacija. Be jos ir rokas, ir bet kokia kūryba neprasminga.
Kalbino Rasa Barčaitė
Knygoje pristatoma ankstyvoji Amerikos ir Britanijos psichodelinio roko muzika, hipių sąjūdis, taip pat jų atspindžiai tolesnėje kultūros raidoje – muzikoje, kituose menuose ir visuomenės gyvenime. Nesiekiama pateikti ankstyvojo roko istorijos, bet mėginama savitai pažvelgti į roko muzikos kūrybingumą ir jos tyrinėjimų galimybes, ieškoma tęstinumo, skirtingų meno sričių tarpusavio sąsajų, mokomasi analizuoti bei kūrybiškai interpretuoti roko muziką, iškeliant geriausias idėjas.
Grupė „Bix“ – lietuviško roko fenomenas. Tai – ne tik grupė, tai jau reiškinys, kurio ištakos iki šiol skendėjo paslaptyje. „Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas atskleidžia neoficialiąją „Bix“ pradžią, kuri tiesiogiai susijusi su pankroku.
Susikūrimo metai: 1987 (1980)
Muzikos stilius: alternatyvusis rokas, postpankas, fankrokas, ska pankas (ska punk)
Miestas: Šiauliai
Grupės sudėtis:
Saulius Urbonavičius-Samas – vokalas, gitara;
Gintautas Gascevičius-Profesorius – mušamieji;
Mindaugas Špokauskas-Špokas – klavišiniai;
Skirmantas Gibavičius – bosinė gitara;
Aurimas Povilaitis – perkusija.
Oficialiai „Bix“ gimė 1987 m. Šiauliuose per Lietuvos Atgimimo epochą, kai labai reikėjo maištingos dvasios. Kunkuliuojančios energijos ir roko draivo (drive nėra joks siautulys, – pastaba redaktorei, mp) siautulio pritvinkę septyni vyrukai akimirksniu išpopuliarėjo ir nestokoja šlovės iki šių dienų. Pradėję nuo savo miesto salių, vėliau užkariavę visos Lietuvos sales ir stadionus, aikštes, taip pat užėmę laisvų radijo stočių eterį, „Bixai“ įsiveržė į, atrodytų, perpildytą Vakarų rinką: daugybė koncertų Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Beneliukso, Skandinavijos šalyse, JAV. Visur, kur tik koncertavo, „Bixai“ buvo entuziastingai publikos priimti ir sulaukė puikių atsiliepimų.
Viename Vokietijos klubų vyrukai grojo net su tuomet dar neišgarsėjusia „Nirvana“!
1991 m. pasirodė pirmasis „Bix“ albumas „Akli kariai“, skirtas per avariją žuvusiam pirmajam grupės vadybininkui. Pirmasis darbas išėjo kaip plokštelė.
1992 m. „Bixai“, atgavę jėgas, išleido kultiniu tapusį albumą „La bomba“ (MC). Trečiajame albume „Doozgle“ (MC ir CD) jau buvo ir senų lietuviškų dainų, ir naujų – angliškų. Nuomonės apie jį Tėvynėje buvo gana kontroversiškos, o Prancūzija tuo metu leipo nuo ten populiaraus alternatyviojo roko.
1994 m. grupė dalyvavo LNK „Tikro garso“ koncerte. Jis ypatingas tuo, kad septyniukei talkino styginių kvartetas. Koncerto garso takelis pasirodė kaip kasetė, kelios dainos pateko į kompaktinę plokštelę „Shekit geriausius“.
1995 m. metais išleistas ir jubiliejinis grupės albumas „7“ (7 nariai, 7 metai), kuris konceptualiai skyrėsi nuo ankstesniųjų. Tai buvo linksmų idėjų ir kieto stiliaus sintezė. Vieni šį albumą vertino kaip geriausią Lietuvos roko istorijoje, kitiems jis pasirodė techniškai grubus, iki galo neišbaigtas ir per daug griežtas. Kasetė buvo skirta Lietuvos rinkai, o kompaktinė plokštelė – vakarų.
1996 m. sausyje vykusioje „Bravo“ apdovanojimų ceremonijoje už 1995 m. „Bix“ gavo net trijų kategorijų apdovanojimus – geriausio albumo, geriausios roko grupės, geriausio instrumentalisto (S. Gibavičius). Prieš tai jie stebino Lietuvos piliečius savo neįprastais videoklipais, originaliais interviu žiniasklaidos priemonėse, „Bix“ kavine-baru ir t.t.
Praėjusieji metai žymūs tuo, kad „Bixai“ 9-aisiais gyvavimo metais nusprendė atsisakyti savo pučiamųjų flango; rinkoje pasirodė riboto tiražo archyvinių įrašų kasetė „Rats City“; buvo pasirašytas metinis kontraktas su „Stimorol“ ir kontraktas trims albumams su „Bomba records“.
Naujasis albumas „Wor’s“ buvo dar vienas akibrokštas grupės gerbėjams – tai vėl kažkas naujo.
Jų muzika gali būti apibūdinama kaip alternatyvusis rokas, postpankas, fankas, ska pankas ir net Lotynų Amerikos muzikos sinteze.
Diskografija:
Akli kariai (1991, Lituanus, LP)
La Bomba (1992, Zona/BMK, MC)
Doozgle (1993, Zona/BMK, CD/MC)
Tikras garsas (1994, Bomba, MC)
7“ (1995, Zona/BMK, CD/MC)
Žiurkių miestas (1996, Bomba, MC)
Wor’s (1997, Bomba, CD/MC)
Interneto svetainės adresas: http://www.zona.lt/“Bix“/
Saulius Urbonavičius atsako į klausimus
Norėčiau Jus kiek pakamantinėti apie mažiau žinomus grupės „Bix“ istorijos puslapius. Viename tinklalapyje radau parašyta, jog albumas „Rat City“ buvo įrašytas dar 1981–1982 metais. Ar tai tiesa? Jei taip, kada iš tikrųjų susikūrė „Bix“?
Jo, tai tikrų tikriausia tiesa. Tais gūdžiais 1980 metais atvykau į Šiaulius studijuoti į ŠPI Dailės fakultetą. Nors visi specialybės egzaminai buvo įvertinti aukščiausiais balais, lietuvių literatūros rašinys pakišo koją ir teko eiti tarnauti į tarybinę armiją. Grįžęs įstojau, bet čia jau kita istorijos dalis.
O tada iš nevilties su draugeliu pradėjom muzikuoti vakarais. Jis mušė pagalves, spaudė žaislinį klavišinį instrumentą, aš akustinę gitarą. Prikūrėm dainų, išėjo visas albumas. Įrašinėjome į paprastą juostinį dviejų takelių magnetofoną. Aš nupiešiau albumo viršelį. O pavadimas „Bix“ kilo labai paprastai: cigarečių niekada neužtekdavo, tai teko „bikus“ rūkyti – nuorūkas lietuviškai. „Bix“ tai yra nuorūka. Tais laikais tai buvo pankiška, protestas ir t. t. Dainose sudėtas visas gyvenimas, nieko ten neišgalvota. Šis albumas greit išsivaikščiojo per rankas, teko net KGBistam jį paklausyti, o man – pasiaiškinti, ką tai reiškia. Dabar tai juokinga… Aš nežinau, ar galima tą datą laikyti „Bix“ susikūrimo data? Gal greičiau tai „Bix“ dvasios atsiradimas, kuri materializavosi 1987 m. gruodžio 30 d.
Ar galima sakyti, jog „Bix“ albumas „Rat City“ yra lietuviškojo pankroko pradžia?
Niekada apie tai negalvojau ir net neuždaviau sau tokio klausimo. Tada man viskas virė viduje, tai buvo nuoširdu ir tikra. Todėl negalvojau apie reikšmę, tiesiog dariau, tai yra saviraiška. Galų gale, koks skirtumas?
Kaip vertinate senąjį ir naujausiąjį lietuvišką roką? Ar smarkiai jis pasikeitė per keliasdešimt metų? Turiu galvoje ne stilistiką, bet kokybę.
Net nežinau, kaip tai vertinti, jei tiesiai, tai ne kažin kiek mes pajudėjome kokybės link. Silpna mūsuose rock kultūra, labai silpna. Dar tuo metu, kai pradėjome, buvo daug vilčių, bet po to, apie 95-uosius, viskas sustojo, supopsėjo, išsikvėpė. Manau, materializmas nugalėjo. Dabar liko tik dinozaurai, naujų grupių viena kita. Bet kartais, kai matau gatve einančius jaunuolius su gitarom, vis sušvinta viltis, o gal jau kažkur rūsiuose gimsta nauja LT rock banga? Reikia tikėti.
Ką pavadintumėte visų laikų kokybiškiausiu lietuvišku roku (neskaitant „Bix“, žinoma)?
Nežinau. Aš pats sau keliu labai aukštus reikalavimus ir lygiuojuosi į aukščiausius standartus. Todėl man atrodo, kad mums visiems dar daug trūksta.
Ar dabar dar kuriate kokius nors muzikinius kūrinius? Ar dar yra šansų sulaukti naujo „Bix“ albumo?
Šis klausimas mane jau erzina, o kartu ir juokina, ir įpareigoja. Kuriame, bet nebe taip intensyviai. Albumas dabar nėra tikslas. Norėtųsi padaryti dar keletą kokybiškų ir galingų koncertų, tokių, koks buvo „BIX“ XX. Norėtųsi daugiau laiko skirti kūrybai, bet dabartinis gyvenimas diktuoja savo. Bet kadangi „Bix“ nieko nedarė iš reikalo, o tik iš širdies, tai visko gali būti, net ir naujas albumas.
Grįžtant prie „Rat City“, tenka pažymėti, kad „Bix“ kūryboje – daug įdomių poetinių metaforų, ezopiškos kalbos. Ką reiškia simboliai „žiurkių miestas“ (ar tai Šiauliai? ar kitas miestas? koks? kodėl žiurkių?), „akli kariai“? Ar jie rodo visuomenės, civilizacijos krizę?
Aš pats visus tekstus rašiau, tai man sunku apie savo kūrybą kalbėti ir ją vertinti. Noriu pasakyti, kad ten nėra nieko apsimestinio ir išgalvoto, tai yra tai, kuo aš gyvenau, kas man ir mano bendraminčiams rūpi. Aš daug domėjausi tiek filosofija, tiek religijom, menais, poezija ir kas svarbiausia žemiškam gyvenime. Kai viduje verda daug klausimų, tai ir išeina tokia poezija su keliais sluoksniais, prasmėmis ir klausimais.
Šiauliai – ypatinga vieta. Joje gimė daug meninių judėjimų. Kaip manote, kodėl? Tai lyg savotiška lietuviškojo roko meka?
O tas klausimas ne vienam iškyla. Gal dėl to, kad ten anomalinė vieta, o gal Dievas pasisiojo, tai ir išdygsta visokie keisti menininkai.
Kas Jus labiausiai įkvėpė (įkvepia) kurti? Kokią muziką dabar klausote?
Kūrybai įkvepia gyvenimo pulsas. Kai jauti jį, tai ir turi ką pasakyti, o jei užsidarai siaurame savo narvelyje tai ir užmiegi. Muzika??? Net negaliu apsakyti, ką aš klausau, labai įvairią: nuo arabų, Afrikos liaudies iki avangardinės ir dar velniai žino kokios. Man smalsu ir įdomu, o kartais norisi tik ramaus fono.
Kokie Jūsų artimiausi planai? Kuo dabar labiausiai esate užsiėmęs?
Šiuo metų prodiusuoju didelius TV projektus, tokius kaip „Lietuvos talentai“, „Tu gali šokti“, ir dar daugybę kitų. Šis darbas iš manęs atima visas kūrybines jėgas ir laiką, muzikai lieka ne tiek daug.