Search Results for: "žygis prie jūros"
Šį rudenį planuojama atkartoti prieš 600 metų vykusį Vytauto Didžiojo žygį ir žirgais nujoti nuo Lietuvos iki pat Juodosios jūrs. Pagal projekto „2000 km istorijos” idėją dešmt raitelių per keturiasdešimt dienų, aplankydami svarbiausius LDK istorinius objektus, turėtų pasiekti Ukrainą ir naujai įamžinti istoriją.
Akmenos upe galima plaukti baidarėmis, pripučiamomis valtimis. Kaip patarė šiuose kraštuose keliones organizuojantis ir šį maršrutą mums pristatęs Artūras Dobilas, ypač rekomenduojama plaukti adrenalino mėgėjams, bet patyrusiems turistams, rudenį ir pavasarį, kai vandens lygis pakilęs.
Jau kitą savaitę startuos projekto „2000km istorijos” žygis žirgais prie Juodosios jūros. Rugsėjo 8 d. iš Trakų Vytauto Didžiojo keliais išjos dešimt raitelių, pasiryžusių neeilinei keturiasdešimties parų avantiūrai.
Kvapą gniaužiančios Lietuvos saugomos teritorijos – lyg neatrastas perlas, žybsintis tiesiai prieš akis, bet dažnai taip ir nepastebimas. Įvairiapusės keliavimo galimybės, svaiginančios ežerų gilumos ir miškų gūdumos, adrenalinas ir užuovėja nuo stresų, neatrasta Lietuvos istorija, mitologija ir mistika – kviečiame atrasti Lietuvos saugomas teritorijas kartu su projekto „Keliauk kitaip!“ komanda, šiuo metu keliaujančią per Lietuvą. Keliaukime kartu, sekime ,,Keliauk kitaip” naujienas www.keliaukkitaip.lt, kartu atraskime Lietuvos saugomas teritorijas.
Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais – vienas populiariausių kelionių maršrutų šio parko ežerais ir upeliais, dar vadinamas Didžiuoju ratu. Maršruto ilgis – apie 30 kilometrų: praplaukiama 12 ežerų ir 6 upeliai. Keliauti galima sustojant vienai arba dviem nakvynėms, bet tik tam įrengtose poilsiavietėse. Žygis vandeniu prasideda iš Palūšės kaimo, kur modernioje valtinėje galima išsinuomoti baidares ar valtis bei kitą reikalingą žygio įrangą. Čia gausite ir žygio žemėlapį.
Iš Palūšės, Lūšių ežero vandenimis irkluojame link Meironių kaimo. Praplaukę Meironis, patenkame į Dringykščio ežerą. Iš jo Dumblės upeliu iriamės į Dringį. Tai – antras pagal dydį nacionalinio parko ežeras. Ežero šiauriniame gale įplaukiame į Juodakumpio įlanką, prie kurios yra Vaišniūnų stovyklavietė. Kelionė tęsiama Baluošu, kuris su apylinkėmis paskelbtas kraštovaizdžio draustiniu. Ežero saloje, vadinama Ilgasale, yra tikra retenybė: tai mažas ežerėlis, su didžiuoju ežeru besijungiantis upeliu – vienintelė tokia vieta Lietuvoje. Į mažąjį ežerėlį lėtai iriamės atsistumdami ir irklais nuo kranto. Atrodo gana paslaptingai, daug kur prižėlę vandens augalų, žydi vandens lelijos. Galima įsivaizduoti esant lyg kokioje gamtos koplyčioje ant vandens. Tačiau ir čia pamatome plūduriuojant alaus skardinę, cigarečių pakelį. Ištraukiame ir – į maišą valtyje. Tenka pripažinti, kad iki kelionės pabaigos jis buvo pilnas. Ir ne tik plaukiojusių plastiko ar stiklo butelių, bet ir geros firmos batas pasitaikė. Dalį šlamšto iš upelių ir ežerų dugno iškėlė benardydamas kelionės draugas.
Kairysis ežero krantas išsiraitęs pusiasaliais, už pirmojo galima išlipti Trainiškių kaime, kur snaudžia senolis ąžuolas – gamtos paminklas. Tai seni kupetiniai arba padrikieji kaimai, lyg muziejai po atviru dangumi.
Sugrįžus iki Baluošo ežero vidurio, surandame protaką ir atplaukiame iki nedidelio Baluošykščio ežero. Iš jo pasileidžiame gana srauniu Skregždos upeliu ir pasiekiame Srovinaičio ežerą, kurio gale pasirodo Ginučių vandens malūnas. Čia kelionę sustabdo siauras sausumos ruoželis. Valtį ir daiktus persinešus, galima apsistoti malūno užeigoje. Ginučių malūnas – beveik dviejų šimtų metų amžiaus technikos paminklas.
Nuo Ginučių vandens malūno Sravės upeliu priplaukiame Asėko ežerą. Iš ežero ištekantis to paties vardo upelis atplukdo iki Linkmeno ežero. Jį perplaukus skersai, randame prieplauką. Krante stūkso Ginučių piliakalnis ir 176 metrus virš jūros lygio iškilęs Ladakalnio kalnas. Ginučių piliakalnis yra 9-12 amžių archeologinis paminklas. Šalia piliakalnio – stovyklavietė turistams. Sutvarkyti takeliai ir mediniai laiptai veda į Ladakalnio viršų. Ladakalnis yra pirmasis Lietuvoje įsteigtas geomorfologinis draustinis. Nuo kalno ypač gerai matoma Šiliniškių gūbrio, sustumto ledynmečiu, kalvų grandinės.
Tvarkant kalną ir aplinką jo apžvalgos aikštelė paaukštinta 1,5 metro, įrengti informaciniai stendai, kur rodyklėmis pažymėti matomi objektai. Aplink Ginučių piliakalnį, Ladakalnį ir ant šių kalnų tikrai daug padirbėta, kad keliaujantiems būtų patogu: skalda išpilti takeliai, nauji mediniai laiptai, apžvalgos aikštelės ir turiningi informaciniai stendai. Ir žmonių nemažai lankosi, daug šeimų su vaikais. Tačiau kai kurie lankytojai net gražiausiose vietose mėto šiukšles tiesiog po kojom. Štai ant Ladakalnio krašto įrengtas naujutėlis medinis apžvalgos balkonas. Iš čia tik grožėkis saulėlydžiu virš ežerų. Taip ir daro, bet kai kas „padaro“ ir alaus iš „bambalio“, o tuščią tarą sviedžia žemyn. Ten jau prisirinkę plastiko, popiergalių, kai kas pakibę ant aukštos žolės, krūmokšnių. Šlaitas labai status, jei ne alpinistinių sugebėjimų, tai tikrai sunkaus darbelio reikės visam tam šlamštui surinkti. Ir kas, kada tai darys?
Dabar daugybė žmonių vasarą suplūsta čionai, amžina problema tapo šiukšlinimas. Žmonės net šiukšles maišais atveža į mišką, lyg gamta būtų kokia oazė kosmose, kur niekas nieko nemato… Gerai dar, kad šie miškai ne tokie grybingi, kaip Dzūkijoje, o tai žmonių srautai tęstųsi iki vėlyvo rudens, būtų daugiau bėdų. Aukštaitijos nacionaliniame parke dirbantis biologas Bronius Šablevičius ypač negailėjo karčių žodžių nedrausmingam jaunimui, kuris dažnai pažeidžia saugomų teritorijų taisykles – ne vietoje stovyklauja, apšnerkščia ežerų pakrantes. „Lyg ne savo Tėvynėje gyvena, kaip taip elgtis“, – kalbėjo žmogus, pažįstantis šiuos miškus ir ežerus kaip retas.
Per protaką tarp Linkmeno ir Asalnykščio ežerų pasiekiame seną medinį tiltą, kurio seni poliai apaugę lyg koralais. Iš tikrųjų tai – upinės durlės. Dar paplaukus atsiveria Asalnų ežeras, kurio siaurąją dalį įveikus, patenkame į Lūšių ežerą. Netoli jau ir Palūšė. Išties gražu, norėtųsi dar irklų nepadėti ir kelionę vandeniu pratęsti…
Devyni Lietuvos raiteliai pirmadienį išlydėti nuo Valdovų rūmų Vilniuje į „Meilės žygį Valdovų keliu” Krokuvos link.Ištvermingaisiais žemaitukų žirgais keliaudami per buvusias Abiejų tautų respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.
Praėjusį rudenį iki Juodosios jūros žemaitukų žirgais nujoję lietuviai ruošiasi naujam žygiui. Rugpjūčio 8 dieną devyni raiteliai prie Valdovų rūmų Vilniuje ketina pradėti „Meilės žygį Valdovų keliu“ Krokuvos link. Žemaitukų žirgais keliaudami per buvusias Abiejų tautų respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.
„Šiandien yra aktualu prisiminti bendrą istoriją, kuri dažnai pamirštama. Lietuvių ir lenkų santykiuose šiuo metu susidariusi negatyvi atmosfera, kurią norime bendromis pastangomis išsklaidyti, juk ilgą laiką buvome viena valstybė, mus jungia šimtametė praeitis, kurios pagrindu galime kurti draugišką ateitį“, – teigia projekto „Meilės žygis Valdovų keliu“ idėjos autorius ir organizatorius, pats visą kelią josiantis ant žirgo, Giedrius Klimkevičius.
Raiteliai drauge su palyda senuoju Jogailaičių keliu ketina per aštuoniolika dienų įveikti apie 1000 kilometrų. Rugpjūčio 26 – ąją žygeiviai turėtų pasiekti buvusią Žygimanto Augusto karališkąją rezidenciją – Vavelio rūmus Krokuvoje.
Dvi viduramžių sostines – Krokuvą ir Vilnių – jungiančiu keliu, anot profesorės Raimondos Ragauskienės, dažnai vykdavo bendri Lenkijos ir Lietuvos valdovai. Prieš 460 metų šiuo keliu Žygimantas Augustas parlydėjo Barboros Radvilaitės palaikus į Vilnių, todėl šis kelias yra gavęs „meilės kelio“ vardą.
Į „Meilės žygį Valdovų keliu“ išjoti ruošiasi septyni vyrai ir dvi moterys. Dešimtasis raitelis iš Lenkijos prisijungs kirtus Baltarusijos – Lenkijos sieną.
Kelionei buvo pasirinkti žemaitukų veislės žirgai, kurie žygyje iki Juodosios jūros patvirtino savo rūšies unikalumą. Žemaitukai pasižymi ypatinga ištverme, energingumu, nereiklumu ir universalumu. Tačiau šios veislės žirgų, kurie savo patikimumą įrodė dar Vytauto Didžioje laikais ne viename istoriniame mūšyje, yra likę ne daug.
„Aš asmeniškai į žygį vėl išsiruošiau dėl žemaitukų veislės išsaugojimo. Pats į žygį keliausiu su žemaituke Žyga, kuri maudėsi ir Juodosios jūros bangose. Turėtume didžiuotis žemaitukų veisle, jos neeilinėmis savybėmis ir pasistengti dėl šios veislės išsaugojimo“, – teigia „Meilės žygiui Valdovų keliu“ besiruošiantis Česlovas Marcinauskas iš Kernavės.
Istorinis žygis bus įamžinamas video medžiagoje, iš kurios vėliau planuojama sukurti dokumentinį filmą. „Meilės žygio Valdovų keliu“ naujienas galima sekti žygio dienoraštyje www.vilnius-krakow.com .
Dar nenutarėte, kokius tolimiausius pasaulio kraštus aplankyti? Galbūt nereikia vykti labai toli. „National Geographic Traveler“ pristato likusias iš 20 nepaprastų kelionių idėjų. Juk vilionių daug, bet laikas ir piniginė verčia susimąstyti.
Laosas
Laosas yra žemyninėje pietryčių Azijos dalyje. Šiaurinėse provincijose kasmet iškrinta apie 130 cm kritulių. Mekongo upė, kurios ilgis 1835 km, didžiąja dalimi teka pasieniu, gausina derlių, yra kultūros ir kasdienio gyvenimo apsuptyje. Prie jos formuojasi ekoturizmas.
Sausasis sezonas (lapkritis-balandis) yra geriausias laikas gidų vedamoms pėsčiųjų ekskursijoms po „raižytą“ vietovę (apie 70 procentų šalies teritorijos yra kalnuota) stebėti egzotišką, endeminę laukinę gyvūniją, tarp kurių leopardai, Javinės mangustos, kalnų ožkos ir Malajiniai lokiai. Ekskursija pas gibonus prasideda kaimyniniame Tailande, iš kur laivu Mekongo upe atplaukiama į Laosą.
Lietuviško projekto „2000km istorijos” raiteliai, jojantys prie Juodosios jūros, rytoj kirs Baltarusijos – Ukrainos sieną. Prajoję pusė tūkstančio kilometrų dešimt raitelių keturiasdešimties parų kelionę nuo antradienio tęs kelionę buvusiosmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis jau Ukrainos teritorijoje.
Nusprendę įveikti iššūkį, kuriam niekas nesiryžo jau 600 metų, aštuoni vyrai ir dvi moterys žemaitukų veislės žirgais, rugsėjo 8 d. išjoję iš Senųjų Trakų (Lietuva) iki spalio 18 d. ketina pasiekti Očakovo miestelį Ukrainoje. Jodami raiteliai aplanko svarbiausius LDK istorinius objektus. „2000km istorijos” žygio dalyviai jau aplankė Norviliškių pilį (LT), Alšėnus, Krėvą, Naugarduką, Slaniną. Ukrainoje šį savaitgalį planuojamas ilgesnis raitelių ir juos lydinčių keliautojų sustojimas Lucke.
„Įspūdžiai yra neeiliniai. Vaizdai ir apylinkės, pro kurias jojame labai vaizdingos, mūsų protėviai čia palikę reikšmingus pėdsakus ir apima išskirtinės emocijos keliaujant šiais keliais. Žinoma, nemažiau įdomi ir vertinga patirtis yra pati kelionė žirgais žygeivių būryje. Žirgai tapo mūsų ištikimais partneriais, nors nuovargis tiek fiziškai, tiek psichologiškai yra didelis, jausmas, kurį gauname jodami viską atperka“, – pasakoja pats su kumele Bomba žygyje jojantis „2000km istorijos“ idėjos sumanytojas, festivalio ‘Be2gether‘ organizatorius Giedrius Klimkevičius.
Žirgus kasdien apžiūri veterinaras, Sveikatos mokslų universiteto docentas, katedros vedėjas bei Stambių gyvūlių klinikos vedėjas Audrius Kučinskas, suleidžia žemaitukams vaistų bei tyrimams paima jų kraujo. Daktaro laipsnį turintis veterinaras po kelionės ketina rašyti mokslinį-tiriamąjį straipsnį apie žemaitukų ištvermę.
„Šiems žirgams šita kelionė – visiškai nebaisi, nes jie negauna didelio krūvio. Tai nėra ištvermės varžybos, kuriose žirgams tenka bėgti 100 ir daugiau kilometrų. Daug diskutavome su raiteliais ir visi esame vieningos nuomonės, kad čia žemaitukai gauna mažesnį krūvį nei per varžybas. Jie bėga tiek, kiek patys to nori. Jei pavargsta, iš karto galvojama apie poilsio dieną, o jojant stojama valandai ar pusvalandžiui, žirgai parupšnoja žolytės, atsigeria, išsimaudo upėje“, – teigia A.Kučinskas.
Įjojus į Baltarusiją, Alšėnuose prie raitelių prisijungė benamis šuo, kuris tapo dar vienu ryžtingu ir lojaliu žygio dalyviu. Alšio vardą gavęs šuo, ištikimai lydi raitelius bei stovykloje atlieka sargo darbą. Žygio organizatoriai jau pasirūpino veterinariniais dokumentais, kad šuo galėtų tęsti kelionę Ukrainoje, o vėliau parkeliauti su žygeiviais į Lietuvą.
„2000 km istorijos“ – tai istorinis – kultūrinis 40 dienų žygis žirgais buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija iki Juodosios jūros. Tai tarptautinis socialinis – edukacinis projektas, skirtas naujai užfiksuoti istorines Lietuvos šaknis. Žygyje dalyvauja 10 neprofesionalių jojikų, dirbančių verslo, meno, žemės ūkio srityse ir pasiryžusių įveikti 2000 kilometrų iki Juodosios jūros.
Žmonės dažnai sako, kad myli gyvūnus. Paprastai ne visus, bet kažkuriuos tai tikrai. Nes jie gražūs, mieli, sąmoningi, atsidavę… jie greiti, stiprūs, gudrūs, paslaptingi… Mus žavinčias gyvūnų savybes galima vardinti ilgai.