Search Results for: "žolelių arbata"
Dauguma kosmetikos gamintojų nuolatos pabrėžia, kad jų gaminamų produktų sudėtyje yra įvairių žolelių. Juk pripažinkime, natūralumas šiais laikais labai madingas, todėl savaime traukia akį. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad be žolelių tų produktų sudėtyje yra ir konservantų bei kitų cheminių medžiagų. Jei norite tikrai natūralaus produkto, kuris duotų efektyvius rezultatus, siūlome pasidaryti kaukes iš žolelių patiems.
Kas pasikeitė nuo tų laikų, kai senoliai rinkdavo žoleles, sudžiovindavo, supjaustydavo jas arba rankomis sumaigydavo ir darydavo skaniausius užpilus? Ar atvežtinės arbatos pranašesnės už vietines?
1. Arbata buvo atrasta Kinijoje ir atgabenta į Japoniją. 2. Ledinė arbata arba kava bus gardesnė, jei ledo kubeliai bus padaryti iš arbatos ar kavos vietoj vandens.
3. Jei norite, kad šaltoji arbata būtų skaidri, ją atšaldykite kambario temperatūroje. Jei atšalus vis dar trūksta skaidrumo, įpilkite kelis lašus verdančio vandens.
4. Jei norite suteikti papildomo skonio arbatai, įdėkite į arbatinuką kelis gabalėlius apelsino žievelės.
5. Ceilono sala yra didžiausias arbatos tiekėjas visame pasaulyje
6. Patyręs arbatų rinkėjas gali pririnkti 18 kg. arbatos lapelių per dieną.
7. Gerdami arbatą su citrina nenaudokite puodukų iš polistirolo. Karštos arbatos ir citrinos santykis išardo puoduko kancerogenines medžiagas ir paskleidžia jas į gėrimą.
Permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį peršalimo ligomis sergančių asmenų skaičių. Vieni kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą – tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. Šių ligų galima išvengti ir išlikti sveikiems bei žvaliems. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų yra skiepai.
Tačiau šiuo metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas, kurias lydi daugiau ar mažiau į gripą panašūs simptomai. Nuo šių ligų patariama saugotis ir kitais būdais, pasirenkant paprastas, tačiau gana efektyvias priemones.
Svarbiausios jų yra:
• Imuniteto stiprinimas. Daugelis virusų ir bakterijų, sukeliančių įvairias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tačiau nuolatos nesergame, nes mūsų imuninė sistema riboja bakterijų ir virusų dauginimąsi. Žiemą ji susilpnėja, tad sergama dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia stiprinti imunitetą kasmet skiepijantis arba pastoviai vartojant įvairias imunitetą stiprinančias priemones: česnaką, ežiuolę, imbiero preparatus, vitaminą C, medų. Be to reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti šiltas žolelių arbatas. Geriausiai, jeigu imunitetą stiprinsime nuolatos.
• Organizmo grūdinimas. Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Tačiau organizmas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais. Jeigu grūdinimu susirūpinsite tik atšalus orams, atsparumo nebesusistiprinsite, nebent išlaikysite jau suformuotą.
• Atsparumą ligoms mažinančių situacijų išvengimas. Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, ypač, jei esate sušilę.
• Geras patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22?C, vyresniems vaikams ir suaugusiems, pakanka – 18–19?C. Patalpų oro drėgnis turėtų būti 40–60 %, o oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek, šiltuoju – ne didesnis kaip 0,25 m/sek. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.
• Tinkama apranga. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus, bei apavą. Geriausiai tiktų drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo greičiau pasikeisti avalynę. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.
• Asmens higiena. Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys.
Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Svarbu nepamiršti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo ir žinoti, kad saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 1 m.
Niekas nepaneigs, kad dietos – nelengvas išbandymas mūsų organizmui. Ką daryti, jeigu jums sunku jų laikytis? Kaip numesti svorio nekenkiant sau ir be didelių pastangų ar diskomforto?
Visai netrukus atšauksime vasaros laiką, paskutinį spalio sekmadienį pasukdami laikrodžių rodykles viena valanda atgal. Dienos tampa vis trumpesnės, Lietuvoje įsigali tamsusis metų laikmetis. Deja, sulig juo prasideda ir ligų sezonas, padažnėja ir smulkių negalavimų bei nuotaikos svyravimų. Kaip sušvelninti negatyvias pasekmes, pasakoja vienintelės Lietuvoje tik fitoterapinius produktus gaminančios bendrovės „Innovative Pharma Baltics“ (IPB) specialistė Gabrielė Balčiūnaitė.
Savivaldybės viena po kitos skelbia epidemijas, masiškai uždaromos mokyklos bei gimnazijos, įmonių biurai tuštėja, o likę juose stalus nukrauna servetėlių, medikamentų bei vaistinių arbatų krūvomis. Šiuo metu, rodos, pavojinga net išeiti į gatvę, kur ant kiekvieno kampo mūsų tyko virusai bei bakterijos. Vis dėlto, kodėl net tą pačią rutiną turintys kolegos ar šeimos nariai, į šiuos pavojus reaguoja skirtingai: vieni be paliovos serga, o kiti ligos lapelio nėra matę jau keletą metų? Į šį klausimą padės atsakyti gydytoja kardiologė, natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje Jelena Tulčina.
„Žiemą išvengti peršalimo padeda organizmo grūdinimas. Skirti laiko pasivaikščiojimui gryname ore reiktų kiekvieną dieną. Taip pat patartina užsiimti aktyvia fizine veikla, geriausiai – ne uždaroje patalpoje, kurioje kaupiasi bakterijos ir virusai, sukeliantys peršalimo ligas. Norint išlikti sveikiems, labai svarbu sportuojant pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne“, – teigia KTU Sporto centro Laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovė Ernesta Karaškienė.
Kai už lango – ne itin malonus oras, namuose ypač norisi šilumos ir jaukumo. Keletas patarimų kaip susikurti malonų vakarą, padės pamiršti prieššventinio maratono sukeltą stresą ir nuovargį.
Daugeliui krikščionių Gavėnia yra metas, kai susilaikoma nuo malonumą teikiančių dalykų. Kristaus amžiaus sulaukęs interneto svetainių dizaineris iš Toronto (Kanada) Chrisas Schryeris irgi pasninkauja. Tik kiek kitaip. Jis jau nuo kovo 5 d. į burną neima nieko, išskyrus… alų. Ir neims iki pat Šv. Velykų.