Search Results for: "Žymūs žmonės"
Tyčiojamės, engiame, kritikuojame, negerbiame, jaučiame neapykantą… Skaitome, žiūrime ir dalijamės rasę, seksualinę orientaciją, mažumas ar neįgaliuosius pašiepiančiais juokeliais, filmukais ar memais ir tuo pačiu bijome pripažinti, kad tiesiog bijome to, ko nesuprantame. Visada teisinamės tuo, kad čia tik humoras, o kaip tie žmonės jaučiasi – jų reikalas. Bet kodėl tai tapo įprasta? Kodėl nepradėjus kažko keisti?
Sakoma: „Gimė paženklintas“. Ir iš tikro, vieni gimsta su išskirtiniu apgamėliu, kiti su duobute ir pan. Čia surinktas įžymybių desantas, kuriuos sieja įskilęs smakras, šiek tiek primenantis kūno dalį, ant kurios sėdime. Gal ir jūs tiktumėte į šį tviskantį sąrašą?
2011 metais mirė daug įžymių žmonių. Vieni jų pasauliui dovanojo gera, kitų mirtis buvo švenčiama paraduose. Kas jie? Pristatysime trumpoje netekčių apžvalgoje.
Jau šį savaitgalį vyksiančioje Kino stovykloje „Kinas ir kūnas“ galima bus sutikti kino režisierių Mykolą Vildžiūną, teatro režisierių, aktorių ir muzikantą Vidą Bareikį, menininką Francisco Janes ir kitus. Kartu su stovyklos dalyviais kūrėjai ieškos sąsajų tarp kino ir kūno Gelgaudiškio dvare bei jo apylinkėse.
Ne visiems kultūros mylėtojams užtenka žymų meno kūrinį pamatyti tik kartą gyvenime. Yra ir tokių, kurie mylimiausiais paveikslais nori grožėtis visą gyvenimą. Kalbame ne apie turtingus paveikslų kolekcionierius, o apie žmones, kurie savo kūnus mielai patiki tatuiruočių meistrams. Užuot pasipuošę įprastais gyvūnėlių pavidalais, užrašais ar simboliais jie renkasi, pavyzdžiui, Salvadoro Dali, Rene Magritte ar Andy Warholo darbus.
Dėka sveikos migracijos programos tiek Australija, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos yra tokios sėkmingos šalys. Žmonės į jas vyko dėl daugelio dalykų, lietuviai tokiai kelionei dažniausiai pasiryždavo dėl itin rimtų ir sudėtingų priežasčių – kad išgyventų.
2012 – drakono metai. Pagal kinų horoskopą, drakono ženklas yra vienas unikaliausių ir turbūt stipriausias iš visų kitų. Kokie yra drakonai? Kokie yra drakonai pagal visus horoskopo ženklus?
Auksiniu Lietuvos šefu vadinamas Linas Samėnas (33 m.) jau beveik mėnesį gyvena atostogų Italijoje nuotaikom. “Nepatikėsite, visą vasarą valgome pomidorų, Mozzarella sūrio salotas, pagardintas alyvuogių aliejumi, parsivežtu iš Italijos“, – tvirtina žymusis kulinaras.
L.Samėnas su žmona Monika ir sūneliu Marku birželio mėnesio ilgą savaitgalį praleido Sorrento mieste ir Kapri saloje. Šeimyna mėgavosi saule, jūra, ilgais pasivaikščiojimais ir itališkais patiekalais.
„Aplankėme bent keletą vietinių restoranėlių. Paminėsiu L‘Antica Trattoria – nuostabi vieta, kuri pavergė savo aplinka ir vietinio šefo Nunzio Spagnuolo patiekalais, – pasakoja Linas. – Užsisakėme ‘Tasting menu’ (meniu paragavimui). Kainavo nemažai, apie 80 eurų, bet toks meniu yra geriausias būdas pažinti restoraną ir šefą“.
Lietuviškuoju Oliveriu (britų kulinaras Jamie Oliver) kartais vadinamas L.Samėnas iki šiol negali atsistebėti italų virtuvės siūlomų patiekalų įvairove. „L‘Antica Trattoria buvo tikras maisto nuotykis. Pradžioje atnešė kardžuvės filė, vėliau putpelių šlaunelę su Provolone sūriu, tada ‘spaghetti’. Po makaronų dar ragavome menkę, tada skrandžiui nuraminti pasiūlė šerbeto ir galiausiai – jautienos kepsniuką. O kur dar desertas, kava… Atrodė, kad nebegalėsiu valgyti savaitę, bet po pusvalandžio žmoną jau viliojau į kitą restoraną“, – atostogas Italijoje prisimena šefas.
Ne mažiau nei italų virtuvė, L.Samėną stebina šalies gyventojais. „Esu susidūręs su italais ir Lietuvoje. Pradžioje jie man atrodė kažkokie nenormalūs, gal dėl to, kad mes šiauriečiai esame per daug kuklūs ir santūrūs, o jie tokie įdegę, geros nuotaikos, gali bučiuotis su visais, pasisveikinti ir atsisveikinti. Pačioje Italijoje supratau – italai anglų kalbą moka, bet kam jiems šnekėti angliškai, kai turistas gali šiek pasistengti ir pasakyti ką nors itališkai, jiems tai sukelia didžiulį pasitenkinimą ir staiga jie tampa vos ne tavo draugu. Keisti, bet labai šilti, atviri, neslepiantys savo nuotaikų žmonės“, – įspūdžiais dalinasi kulinaras.
Lino teigimu, jo žmoną Moniką labiausiai žavėjo vakarais iš viešbučio terasos atsiveriantis nuostabus Vezuvijaus ugnikalnio vaizdas ir galimybė paragauti šviežių itališkų sūrių bei įvairių rūšių alyvuogių.
Iš Kaprio salos Samėnų šeima parsivežė vietos garsenybės – citrinų likerio Limoncello ir Kaprio saloje esančiame Fragonard fabrikėlyje gaminamų natūralių kvepalų.
Vaiski saulė, besišypsantys įdegę veidai, sūrūs vandens purslai, šilti, liepų žiedais kvepiantys vakarai ir sukrauti lagaminai – taip galima apibūdinti daugelio išsvajotas atostogas. O ką vasaromis veikia „Domino“ teatro aktoriai, sužinojome uždavę tris klausimus:
1. Kas būtų, jei vasara tęstųsi amžinai?
2. Koks jūsų gražiausias vasaros prisiminimas?
3. Kaip dažniausiai atostogaujate?
Evaldas Jaras („Nuodėmių miestas“, „Šeimyninis įvykis“)
1. Gyvenimas ilgomis vasaros dienomis sulėtėja ir pailgėja. Šiltu metų laiku atsiskleidžia pietietiška lietuvių pusė, o šiltuose kraštuose žmonės geresni, atlaidesni, ne taip skuba, daugiau dėmesio skiria sau ir kitiems, tad, manau, kad amžiną vasarą žmonės būtų geresni. Žiemą gyvenimas niūrus ir koncentruotas: nuo taško A iki taško B, o vasarą pradedi vaikščioti koja už kojos, neskubi namo, atsisėdi ramiai išgerti kavos…
2. Papasakosiu ne patį gražiausią, bet įsimintiniausią vasaros nuotykį. Nuo vaikystės kone visus metus laukdavau atostogų prie jūros, įsivaizduodavau visas linksmybes. Būdamas paauglys prieš pat atostogas susilaužiau ranką, iki pusės buvau sugipsuotas ir apibintuotas. Puikiai prisimenu, kaip braidau palei krantą, o visi maudosi… Apmaudu buvo. Tada išmokau pamoką – nesidžiauk iš anksto, nes visko gali būti.
3. Atėjo laikas ne tik apie save galvoti, bet ir apie šeimą. Visas laisvas dienas stengiuosi atiduoti žmonai ir septynmetei dukrelei, kad ji pajustų tai, ką aš jausdavau vaikystėje. Nekvaršinam galvos dėl ypatingos atostogų programos, svarbu, kad vaikui būtų gerai: važiuojame prie jūros, važinėjame dviračiais, vaikštinėjame. Jei mieste karšta ir tvanku, laiką leidžiame prie vandens telkinių, jei karštis nevargina, stengiamės aplankyti užsienio miestus.
Larisa Kalpokaitė („Šeimyninis įvykis“)
1. Vienais metais vasara mėgavausi net penkis mėnesius – pasibaigus lietuviškai vasarai, lankiausi Anglijoje, po to – Meksikoje. Tačiau kiek gi žmogus gali atostogauti? Kokį mėnesį pailsėčiau, bet ilgai taip neištverčiau, dirbčiau: arba vaidinčiau, arba dainuočiau.
2. Iš atminties neišdyla saulėtoji kelionė į Egiptą. Anksčiau paniškai bijojau vandens, vos išsilaikydavau paviršiuje, net sapnuoti nesapnavau, kad pamatysiu pro šalį plaukiančias žuvis. O Egipte aš net du kartus panėriau į Raudonąją jūrą (5 metrų gylį)! Įspūdis neišdildomas. Viešbučio vakarėlyje iš laimės šokau, dainavau, susirinkusiems pasakojau apie asmeninį laimėjimą!
3. Vasaromis lankau Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje gyvenančius draugus. Esu įsimylėjusi Italiją, todėl šiemet irgi planuoju ten nuvykti. Daug laiko praleidžiu sodyboje ežeringame Molėtų krašte arba sode. Nors nesu daržų mėgėja, bet draugė aprūpino paprikų ir pomidorų ūgliukais, tad tenka apie juos su laistytuvu pasivaikščioti. Labai smagu atsisėsti terasoje su meilės romanu rankose, įsipilti šalto vyno ar martinio taurę, paklausyti paukščių trelių…
Sakalas Uždavinys („Striptizo ereliai“, „2 vyrai. 1 tiesa“, „Radijo ereliai“, „Šeimyninis įvykis“)
1. Mes tiek daug laiko praleidžiame nuotaikos ir oro pliurzoje, kad vasarai užsitęsus iš to gražumo ir šaunumo visiems stogai pavažiuotų, įvyktų demografinė katastrofa. Sau ir „Domino“ teatro žiūrovams linkiu taisyti žmogiškąjį orą, o nesibaigianti vasara yra už svajonės ribų. O jei taip būtų, nusišaučiau iš nuobodulio.
2. Giedra vasaros naktis, guliu ant lieptelio užvertęs galvą ir aiškiai matau ryškiai spindinčias žvaigždes. Nemedituoju atsigulęs, bet tas visomis prasmėmis vežantis vaizdelis lieka su manimi ilgai.
3. Stengiuosi ilsėtis nuošalioje, ramioje Baltijos jūros pakrantėje. Prie jūros darau tai, kas normaliam žmogui atrodytų beprotybė – tiesiog vaikštinėju. Šią vasarą ketinu perskaityti kelias pjeses anglų kalba, tad vaikščiodamas visada turiu apie ką galvoti.
Edita Užaitė („Radijo ereliai“)
1. Labai mėgstu dirbti, todėl net ir nesibaigiančią vasarą sugalvočiau veiklos. Teatre ir vasarą, ir žiemą būna tamsu ir šalta, todėl didelio skirtumo nepajusčiau, tik dažniau bėgiočiau ir maudyčiausi, nes tai man suteikia energijos.
2. Visada sunku išskirti ką nors -iausia. Man smagiausia laiką leisti su mylimais žmonėmis, nesvarbu kur. Labai patiko praėjusių metų atostogos. Su šeima savaitę ilsėjomės Nidoje, daug gražių įspūdžių parsivežiau iš Kretos salos.
3. Dažniausiai atostogas leidžiu Lietuvoje, bet stengiuosi pabėgti nuo varginančio miesto triukšmo – ilsiuosi sode, kaime, labai patinka Nida. Kartais trumpam išvažiuoju į užsienį, bet daug labiau patinka lankytis svečiose šalyse gastrolių metu, susipažinti su vietiniais žmonėmis ir pamatyti tikrąjį šalies gyvenimą. Labai nemėgstu būti tipišku turistu, kuris mato tik šalies paviršių, lankosi pagrindinėje gatvėje ir fotografuoja viską iš eilės.
Tragiškų stichijos padarinių Japonijoje aukų vis daugėja. Tūkstančiai neteko artimųjų ir draugų, šimtai tūkstančių – savo namų ir viso užgyvento turto. Tarp jų – daugiau nei 100 000 vaikų, likusių be pastogės ir būtiniausių daiktų.