Search Results for: "Žirgų globos asociacija"
Pagalbos reikia net tik šunų ir kačių prieglaudoms. Netinkamas elgesys su žirgais ir arkliais Lietuvoje yra labai dažnas, rodo Žirgų globos asociacijos atlikta žirgų savininkų apklausa. Apie tai liudija ir besiplečianti žirgų prieglauda, kurioje šiuo metu glaudžiasi šeši iš skerdyklos išgelbėti, ligoti ar traumuoti gyvūnai. Dar aštuoni žirgai prižiūrimi kitose Lietuvos vietose.
Lietuvos Žirgų globos asociacija (ŽGA) internetu apklausė per tris šimtus Lietuvos gyventojų, kurie turi nuosavus žirgus, ar su jais nuolat dirba. 99 proc. respondentų atsakė, kad yra girdėję apie žiauraus elgesio su žirgais atvejus, o 85 proc. yra susidūrę patys. Daugiau nei pusė apklaustų žirgų savininkų žiauraus elgesio atvejus su žirgais mato nuolat.
„Lietuvoje labai stinga elgesio su arkliais kultūros. Daugumai žirgų savininkų trūksta elementaraus supratimo apie savo augintinio priežiūrą, šėrimą ir netgi jojimą. O tai lemia daugumą žirgų ligų ir traumų, nekalbant jau apie tokius atvejus kaip žirgo mokymas „bado dieta” ar jo mušimas“, – komentavo ŽGA vadovė Eglė Gerulaitytė.
Anot jos, ŽGA prieglauda, įsikūrusi Vilniaus rajone, Kairėnuose, sulaukia vis naujų globotinių, kurie buvo išpirkti iš tinkamai jų neprižiūrėjusių savininkų ar tiesiog ištraukti iš skerdyklos. Pasak ŽGA atstovų, šiems žirgams jau ima nepakakti maisto.
„Norime atkreipti ir visuomenės dėmesį žirgų problemas. Todėl benamiams, apleistiems ir pasmerktiems skerdyklai gyvūnams rengiame meno darbų labdaros aukcioną, kuris, kaip tikimės, leis surinkti reikalingų lėšų prieglaudai. Ten gyvenantiems gyvūnams reikia šieno, vitaminų, kalvio paslaugų“, – teigė viena iš aukciono dalyvių, verslininkė Greta Šapkaitė.
Anot jos, kiekvienas litas prieglaudos žirgams yra labai svarbus. „Pavyzdžiui, vos už penkis litus galima nupirkti priemonių nuo parazitų, 15 litų – tai naujas kantaras, šepetys, šieno maišas, kanopų priežiūros priemonė arba mineralinės druskos laižalas žirgui. 100 litų leidžia kraujo tyrimus, išsikviesti veterinarą, nupirkti papildų ar vitaminų, arba šieno vienam žirgui beveik mėnesiui“, – dėstė G. Šapkaitė.
Tačiau svarbiausia, anot buvusios televizijos laidų vedėjos, kad šios lėšos ne tik gali padėti išlaikyti nuo seno lietuvių gerbiamą gyvūną, bet ir leisti išgelbėti dar ne vieną gyvybę.
Pirmasis Lietuvoje labdaros aukcionas žirgams paremti vyks gegužės 10 dieną, antradienį, 18.30 val., Vilniaus Rotušėje. Jame bus parduodama apie trisdešimt įvairių meno darbų, kuriuos skyrė Nomeda Marčėnaitė, Vokietijos menininkė Kerstin Tschech, grafikė Dovilė Tomkutė Veleckienė, tautodailininkas Valentas Survila, keramikė Agnė Kondrataitė, fotomenininkas Darius Jurevičius ir kiti. Aukcione savo kūrybos dainas atliks aktoriai ir atlikėjai Andrius Kaniava bei Giedrius Arbačiauskas.
ŽGA – tai trejus metus veikianti ne pelno nesiekianti organizacija, besirūpinanti žirgų gerove ir edukacija, žirgų gerovės klausimais Lietuvoje, teikianti tiesioginę pagalbą žirgams bei arkliams.
Prie benamių, apleistų ir pasmerktų skerdyklai žirgų globėjų prisideda garsūs šalies menininkai, kurie skyrė savo darbų pirmajam Lietuvoje labdaros aukcionui žirgams paremti. Pelnas, gautas už parduotus meno kūrinius, bus skiriamas Žirgų globos asociacijos (ŽGA) prieglaudai, kurioje glaudžiasi ir Lietuvos penkiakovės žvaigždes padėjęs išugdyti žirgas Belfastas.
Gegužės 10 dieną, antradienį, Vilniaus Rotušėje vyksiančiame labdaros aukcione bus parduodama apie dvi dešimtys meno darbų, kuriuos skyrė tokie kūrėjai kaip dailininkė ir TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, pripažinta Vokietijos menininkė Kerstin Tschech, grafikė Dovilė Tomkutė Veleckienė, tautodailininkas Valentas Survila, keramikė Agnė Kondrataitė. Aukcione savo kūrybos dainas atliks aktoriai ir atlikėjai Andrius Kaniava bei Giedrius Arbačiauskas.
„Smagu, jog galiu prisidėti prie renginio, kurio tikslas – padėti silpnesniems už mus. Ir ne taip reikšminga, kas tai būtų, ar sergantys vaikai, ar benamiai šunys, ar suluošinti žirgai. Svarbiausia yra išgelbėtos gyvybės. Apie žirgų problemas iki šiol mažai žinojau, bet akivaizdu, kad ir šie dideli keturkojai nestokoja bėdų. Įsteigti skriaudžiamiems žirgams prieglaudą – puiki idėja“, – sakė aukcionui du darbus skyrusi N. Marčėnaitė.
Anot ŽGA vadovės Eglės Gerulaitytės, viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo pranešimai ne tik apie skriaudžiamus šunis ar kates, bet ir apie žirgus. „Todėl žirgų globos asociacija plečia savo veiklą, norėdama atkeipti visuomenės dėmesį į elgesio su žirgais problemas. O jų tikrai apstu – apie tai liudija ir besiplečianti mūsų prieglauda, kurioje gyvena suluošinti ir ligoti žirgai“, – sakė ji.
Bene žymiausias ŽGA globotinis yra iš skerdyklos išgelbėtas sportinis žirgas Belfastas, kuriuo ilgus metus treniravosi Edvinas Krungolcas, Andrejus Zadneprovskis ir kiti sportininkai. Traumų nuvargintas žirgas atsidūrė nereikalingo inventoriaus aukcione, iš kurio jį išpirko gyvūnų globėjai. Prieglaudoje taip pat gyvena buvęs raitosios policijos žirgas, ir dar keturi gyvūnai, išpirkti iš jų tinkamai neprižiūrėjusių savininkų.
„Kiekvieno mūsų globotinio istorija yra individuali ir skaudi. Šie žirgai matę daug vargo – dalis buvo ir badu marinti, ir mušti, ir suluošinti, dalis atlikę savo pareigą, dėl ligų ar amžiaus tiesiog išmesti į gatvę, tiksliau atiduoti dešroms. Tokių atvejų Lietuvoje yra nemažai, tad šis aukcionas – viena iš priemonių, kurios, kaip tikimės, padės mums išgelbėti ir priglausti daugiau nelaimėlių“, – teigė ŽGA įkūrėja.
Pirmajame Lietuvoje labdaros aukcione žirgams paremti svečiai galės įsigyti meno darbų įvairiausiam skoniui – nuo klasikinio stiliaus paveikslų su žirgais ir tautodailės drožinių iki modernių ir žaismingų tapybos, grafikos, keramikos kūrinių, taip pat papuošalų. „Į žirgų problemas nenumoję menininkai pasiūlys ypač plačią paletę darbų, kurie, neabejoju, galės papuošti įvairiausio stiliaus interjerus“, – pažymėjo E. Gerulaitytė.
Labdaros aukciono organizatoriai prieš renginį tikisi svečius supažindinti bent su vienu savo globotiniu. „Planuojame į Rotušės aikštę atvežti vieną mūsų žirgą tam, kad aukciono dalyviai gyvai pamatytų, kam skiriama labdara. Greičiausiai taip bus ponis Lotas, šis keturkojis yra šlubas, toks jis tapo dėl ilgą laiką neprižiūrėtų kanopų. Bet tikimės, jog Lotas atsigaus ir taps tikru ir sveiku vaikų draugu“, – sakė ŽGA vadovė.
ŽGA – tai trejus metus veikianti ne pelno nesiekianti organizacija, besirūpinanti žirgų gerove ir edukacija žirgų gerovės klausimais Lietuvoje, teikianti tiesioginę pagalbą žirgams bei arkliams. ŽGA prieglauda įsikūrusi Vilniaus rajone, Kairėnuose, šiuo metu ten glaudžiasi 5 žirgai ir ponis. Dar 8 žirgai gyvena kitose Lietuvos vietose, juos globoja ŽGA nariai bei savanoriai.
„Už kiekvieną devynių motociklų nuvažiuotą kilometrą buvo paaukota po vieną eurą Žirgų globos asociacijai ir jos išlaikomiems žirgams. Už šią sumą pašaru ir veterinarine pagalba bus aprūpinti jau devyni mūsų globojami žirgai visus metus“, – pranešė labdaringo projekto „Po Lietuvą su žirgais 2017“ sumanytojas Remigijus Kaniava.
Suvaidinti 138 spektakliai (61 vaikams, 74 suaugusiems), aplankyti kiti miestai: Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Rokiškis, Radviliškis, Elektrėnai… Šį sezoną Keistuoliams teko ir ašarą nubraukti, palydint nuo scenos nueinančius spektaklius, ir pasidžiaugti premjeromis, apdovanojimais ir naujam gyvenimui prikelta „Zenono“ apdovanojimų tradicija.
Šį sezoną Keistuoliai nelaužė senų gerų tradicijų – Kalėdų proga mažiesiems savo žiūrovams padovanojo naują spektaklį „Pati labiausia pasaka“. Vasario mėnesį šis spektaklis tapo repertuariniu ir sulaukė puikaus įvertinimo. Spektaklio „Pati labiausia pasaka“ kūrybinė grupė (režisierius Vaidotas Žitkus, aktoriai: Benita Vasauskaitė, Judita Urnikytė, Dalius Skamarakas, Eimantas Bareikis ir Vytautas Leistrumas, scenografė Laura Luišaitytė) buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už žaismingą kelionę į lietuviškų pasakų erdves.
Vasario mėnesį publikai pristatytas Aido Giniočio režisuotas spektaklis „Vasarotojai“ pagal Maksimo Gorkio kūrybą, dar kartą įrodė seniai žinomą tiesą, kad Keistuoliai geba kurti ne tik kokybiškus vaikiškus spektaklius, todėl „vaikų teatro“ etiketė jam jau seniai nebetinka.
Daug kam buvo netikėta, kad Keistuoliai ėmėsi rusų klasikos. Pasak Aido Giniočio, prieš šimtmetį parašyta M. Gorkio pjesė šiandien ypač aktuali, nes joje kalbama apie žmogų krizinėje situacijoje ir kritikuojamas vartotojiškas požiūris į gyvenimą. Režisieriui pavyko suburti tikrai šaunią aktorių komandą. Spektaklyje vaidina visų trijų keistuolių teatro kartų atstovai (Viola Klimčiauskaitė, Marija Korenkaitė, Judita Urnikytė, Ieva Stundžytė, Aldona Vilutytė, Andrius Kaniava, Dalius Skamarakas, Justas Tertelis, Vaidotas Žitkus,) ir būrys pripažintų scenos profesionalų iš kitų teatrų: Gabija Jaraminaitė – Ryškuvienė, Rasa Samuolytė, Tomas Žaibus, Ainis Storpirštis, Darius Meškauskas, Dainius Gavenonis. Spektaklis buvo rodytas Kauno teatrų festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“, kur režisierius Aidas Giniotis publikos buvo pripažintas geriausiu Didžiosios scenos režisieriumi. Rokiškio teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ aktorė Rasa Samuolytė už Olgos vaidmenį „Vasarotojuose“ pelnė simpatiškiausios aktorės titulą ir piniginį prizą. Naujausią Keistuolių teatro spektaklį turėjo galimybę pamatyti ir Šiaulių bei Panevėžio publika.
Šiemet Keistuoliai nusprendė atgaivinti tradiciją pompastiškai, linksmai ir neformaliai paminėti teatro dieną. Atgimė žymusis Zenonas, visų teatralų globėjas ir guodėjas. Paskutinį kovo savaitgalį Keistuolių teatre praūžė „Zenonas ReStart“. Visi susirinkusieji buvo akimirksniu perkelti į virtualią erdvę ir „Matricos“ realybę, laimei, niekas ten nepražuvo – visi grįžo pasisėmę puikių emocijų, o atlikėjai – ir su „Zenono“ apdovanojimais. Renginį vedė amžinasis duetas Jeronimas Gvazdikas (Keistuolių teatro vadovas, režisierius ir aktorius Aidas Giniotis) ir Placidas Domingas (buvęs keistuolis aktorius Robertas Aleksaitis).
Keistuolių teatre šį sezoną netrūko ir kitokių renginių. Lapkričio mėnesį įvyko jau trečiasis Andriaus Kaniavos inicijuotas ir organizuotas labdaros koncertas „Ruduo nesibaigiančioj metų alėjoj“. Visos Keistuolių ir jų draugų koncerto metu surinktos lėšos atiteko Žirgų globos asociacijai, kuri rūpinasi likimo ir žmonių žiaurumo nuskriaustais žirgais.
Prieš Naujuosius metus publiką džiugino šaunioji kompozitoriaus Andriaus Kulikausko ir jaunųjų aktorių šeimynėlė „Kuli family“, o sausį Keistuolių teatre įspūdingu koncertu buvo pristatytas debiutinis Keistuolių draugo Domanto Razausko dainų albumas ir knyga.
Šį sezoną Keistuoliai atsisveikino su dviem spektakliais: commedia dell’arte suaugusiems „Karalius Elnias“ (režisierius Aidas Giniotis) ir spektakliu vaikams „Pelytė Zita“ (režisierius Vytautas V. Landsbergis). Nors abu spektakliai nestokojo nei publikos dėmesio, nei gerų vertinimų, Keistuoliai nutarė, kad šie spektakliai „pavargo“ ir metas užleisti vietą naujiems.
Sezonas baigėsi, Keistuolių teatras užvėrė duris iki rudens, tačiau nesako „sudie“. „Vasarą taip pat bus renginių, kur pamatysite ir mus!“ – sako Keistuoliai.
Jau rugpjūčio 1–2 dienomis Zarasuose, ežero saloje, įvyks geros nuotaikos festivalis „Galapagai 2014“. Jo dalyviai galės išsitaškyti rokenrolo siautulyje ir pagerbti savo muzikos dievukus visose keturiose scenose. Taip pat – pasipildyti karmos taškų sąskaitas dalyvaujant socialinėse iniciatyvose, gaudyti orą stebint BMX/MTB dviračių šou ir maloniai pasišildyti sąnarius paežerės saulėkaitoje.