Search Results for: "šiuolaikinis šokis"
Marius Pinigis – svajojęs studijuoti aktorinį, atsidūrė politikos moksluose. Tačiau visai netrukus pradėjo karjerą šiuolaikinio šokio teatre ,,Aura“ – vieninteliame municipaliniame šio žanro teatre Lietuvoje. Spektakliuose vaikinas demonstruoja ne tik plačius kūno judesius, bet ir didžiulę minties laisvę. Pasak Mariaus, šiuolaikinis šokis žmogų daro pasaulietišku, nes kiekvieną dieną turi save kvestionuoti, atnaujinti, kitu atveju nebūsi, kaip jau ir pačiame pavadinime užkoduota, šiuolaikinis. Taigi šiuolaikinis šokis pagal Marių.
Menų spaustuvės sezonui einant į pabaigą, pristatomi tris lenkų ir italų scenos menų kūrėjų spektakliai, kuriuos vienija formos ir komunikacijos su žiūrovais inovatyvumas. Birželio 7 ir 8 dienomis kelios 15 žmonių grupės galės tapti interaktyvaus lenkų režisieriaus Wojteko Ziemilskio spektaklio „Prologas“ dalimi, o birželio 10 d. žiūrovai patikrins savo vaizduotės ir atvirumo ribas dviejuose italų menininko Alessandro Sciarroni performansuose „Džozefas“ ir „Tavo mergina“.
Interaktyvus renginys penkiolikai žiūrovų ir tuščiai tribūnai „Prologas“ – puiki galimybė kardinaliai pakeisti žiūrovo, pasyvaus stebėtojo statusą ir patirtį. Susirinkę į Varšuvos „Teatr Ochoty“ spektaklį žmonės, sekdami jiems per ausines duodamas instrukcijas, patys kuria veiksmą, suteikia schemai turinį. Jie girdi įvairius klausimus, pavyzdžiui: ar jūs dažnai vėluojate į spektaklį? Ar dažnai teatre prisimenate, kad namuose palikote įjungtą lygintuvą ar neuždarėte lango? Ar sėdėdamas salėje įsivaizdavote, kad visi aplinkui yra nuogi? Ar norėjote kada nutraukti spektaklį ir sudeginti teatrą?
Atsakydami į juos sau, laikinos „Prologo“ teatrinės bendruomenės nariai, kiekvienas su savo skirtinga patirtimi, tampa unikalaus spektaklio autoriais.
Pernai lenkų režisierius Wojtekas Ziemilskis dalyvavo festivalyje „Naujosios dramos akcija“, jo spektaklis-išpažintis-studija-paskaita „Mažasis pasakojimas“ įtikino žiūrovus kitokio sceninio mąstymo galimybe. Jo meninių interesų kryptys – kūnas, šiuolaikinis šokis, erdvės tyrinėjimas, tapatybės konstravimas, spektaklio ir performatyvumo santykis.
Birželio 7 d. „Prologas“ vyks penkis kartus (12:00 anglų k., 16:30 (anglų k.), 18:00 (lenkų k.), 19:30 (anglų k.), 21:00 (anglų k.), birželio 8-ąją – 13:00 (lenkų k.), 14:30 (anglų k.), 16:30 (anglų k.), 18:00 (anglų k.).
Birželio 10 d. Menų spaustuvėje savo eksperimentinę kūrybą pristatys italų performanso menininkas Alessandro Sciarroni (nepriklausoma kūrybinė asociacija „Corpoceleste_C.C.00#”).
Alessandro Sciarroni kuria šiuolaikinių scenos menų srityje. 2008-aisiais jis pelnė „Nuove Sensibilità” apdovanojimą. A. Sciarroni spektakliai ir performansai dalyvavo pagrindiniuose Italijos ir kitų Europos šalių teatro ir šokio festivaliuose.
Multimedijų ir judesio spektaklio „Džozefas“ scenoje – žmogus, vienas, viso spektaklio metu nugara į žiūrovus ieškantis savo atvaizdo visur, kur tik siekia jo akys. „Bet ši vienatvė atveria mistinį susidūrimą su būtimi ir per savo dinaminius ir simbolinius įvaizdžius generuoja energijos apytaką tarp vyksmo ir tų, kurie atsidūrė šio susitikimo su savimi akivaizdoje, kurie tampa nuostabaus kitokiškumo pašlovinimo liudininkais. (Martina Oddi, Joseph, į ir iš begalybės)
Mes nežinome, kas yra Josephas ar kur jis yra. Nežinome, ar tai jis yra scenoje, ar Džozefo aky kartais šmėkšteli projekcijoje. Kokie šaudosi kaubojai ir kur plaukia gulbės. Bet kūno šokis su videokamera ir judesį vedančia muzika yra pritrenkiančiai gražūs.
Judesio performansas „Tavo mergina“ yra ypatinga patirtis, išgyvenama dviejų asmenų scenoje ir daugybės asmenų žiūrovų salėje. Asmenų – kūnų ir sielų. Vienas kūnų – netobulas, neįgalus, bet jis vis dėlto netampa sielos pančiais. Nepaprastai galinga siela sugeba išlaisvinti ir kitame, tobulame kūne susigūžusią aistringą esybę.
Aktorė Chiara Bersani savo drabužius po vieną „atiduoda“ vakuuminiam siurbliui ir lieka visiškai nuoga prieš publiką. Kas tai – bandymas šokiruoti, raginimas priimti kitokį fiziškumą ar sceninio partnerio provokavimas?
Gruodžio 7-9 dienomis Menų spaustuvėje šiuolaikinio šokio gerbėjai turės puikią progą sugriauti stereotipus apie šią scenos menų rūšį. Kinetinio teatro iš Maskvos spektakliai „Senė“ ir „Departure“ įrodys, kad šiuolaikinis šokis gali būti ne tik labai giliamintis ir abstraktus vyksmas tamsioje scenoje tamsiais drabužiais, bet ir kupinas humoro ir labai netikėtų išraiškos priemonių.
Gruodžio 7 ir 8 dienomis 19 val. rodoma „Senė“ pagal Rusijos absurdo klasiką Daniilą Charmsą – kelių paveikslų, veiksmų, dimensijų, komiksų ir lindihopo spektaklis.
Spektaklio autorius Saša Pepeliajevas tokį pavadinimą savo kūriniui davė ne tam, kad viskas skambėtų kuo keisčiau ir „mandriau“. Tiesiog tai yra tiksli nuoroda žiūrovui, ko šiam tikėtis scenoje: čia yra ir animacijos, ir filmavimo on-line režimu, ir kitokių interaktyvių technologijų sprendimų. Bet visų svarbiausia šiame spektaklyje – šokis.
Spektaklį įkvėpė nemirtinga D. Charmso „Senė“, palikusi gilų pėdsaką naujausioje Lietuvos teatro istorijoje per 1992 m. sukurtą Oskaro Koršunovo spektaklį.
Gruodžio 9 dieną Menų spaustuvės Kišeninėje salėje pristatomas spektaklis „Departure“ – Sašos Pepeliajevo solo vaidinimas, kuriame šokis derinamas su interaktyviomis technologijomis ir animacija. „Departure“ tęsia ankstesniųjų choreografo darbų („Hamleto“, „Margaritos ir Meistro“, „Senės“, „Sigmund & Freud”, „Much Cokotuch“) atradimus – interaktyvių technologijų naudojimą, spektaklio kūrimą čia ir dabar.
Pavadinimas („Departure“ – lietuviškai gali reikšti įvairias sąvokas: išvykimas, išskridimas, išplaukimas, išėjimas, pasitraukimas, pradinis taškas, naujas dalykas, nukrypimas, nesilaikymas; kūrėjai turi omeny visas šias reikšmes, dėl to angliško pavadinimo neverčia jokioje šalyje) reiškia tiek fizinį vietos pakeitimą, tiek sąmonės kovą su perdėm organizuota tikrove.
Choreografas ir režisierius Saša (Aleksandras) Pepeliajevas baigė chemijos ir režisūros studijas. Jau daug metų jis nuosekliai dirba, ieškodamas šiuolaikinio šokio ir kitų raiškos priemonių sąskambių. S. Pepeliajevo Rusijos ar kitų šalių teatrams kurti spektakliai pristatyti daugybėje festivalių Rusijoje, įvairiose Europos šalyse, JAV, Izraelyje. Už inovatyvią kūrybą Saša Pepeliajevas yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Nuo 1998 m. jis intensyviai dėsto ir veda meistriškumo pamokas įvairiuose šokio ir teatro centruose Rusijoje, Olandijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Kenijoje, Tanzanijoje, JAV, Egipte ir Estijoje. Nuo 2006 metų choreografas pradėjo kūrybiškai sieti šokį ir interaktyvias medijas, spektakliuose naudoti kompiuterių galimybes.
Lietuvos žiūrovai jau ne kartą turėjo galimybę susipažinti su Sašos Pepeliajevo kūryba. Jis su vienu ar kitu savo spektakliu yra ne kartą viešėjęs festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. O 2008 m. tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ pristatė A. Pepeliajevo spektaklį „Hamletai“, pastatytą Talino Von Krahlio teatre.
Po gruodžio 7 dienos spektaklio „Senė“ vyks S. Pepeliajevo ir jo artistų susitikimas su žiūrovais.
Kinetinis teatras ne tik rodys spektaklius, bet ir dalysis savo meistriškumu su Lietuvos scenos profesionalais ir studentais gruodžio 4 ir 5 dienomis. S. Pepeliajevas video ir scenos menų kūrėjams dėstys interaktyvaus video šokio teatre tiesas, o viena pagrindinių Kinetinio teatro artisčių Tatjana Gordejeva lietuvių šokio ir teatro profesionalams siūlo performanso praktikos laboratoriją. Beje, T. Gordejeva – buvusi Kremliaus baleto solistė, perėjusi į šiuolaikinio šokio „stovyklą“ ir šiuo metu ten pat viliojanti A. Vaganovos baleto akademijos auklėtinius.
Spalio 28 d. (ketvirtadienį) 18 val. Menų spaustuvės Infotekoje vyks antrasis paskaitų/diskusijų ciklo „Prie arbatos“ susitikimas. Šįkart jo tema – „Šokis savo ir kitų menų sultyse“.
Pranešimus skaitys ir diskusijas provokuos dvi šiuolaikinio šokio specialistės: šokio kritikė Vita Mozūraitė ir choreografė, Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė. Tokiu būdu pasistengsime aprėpti tiek teorinį, tiek praktinį šiuolaikinės šokio scenos dvidešimtmečio aspektus.
„Norėčiau kalbėti apie tai, koks yra šokis Lietuvoje? Paprastai tariant – ką mes šokame? Ir – kaip tai pavadinti? Kas tai – modernus, šiuolaikinis šokis, ir tas, ir tas, ar dar kažkas trečia?“, – savo pranešimo problematiką nusakė Birutė Letukaitė.
Spalio 14 d. vykęs pirmasis susitikimas prie arbatos buvo skirtas scenos menams apskritai. Teatrologai Audronis Liuga ir Elona Bajorinienė skaitė pranešimus tema „Scenos menai po 20 metų: nuo estetikos iki politikos“. Po jų sausakimšoje Menų spaustuvės Infotekoje užvirė diskusijos.
„Manau, kad tai, kaip per valandą du pašnekovai apibendrino visus 20 metų, aiškiai juos struktūruodami, išskirdami esminius lūžio momentus, – tai buvo labai aukštas lygis. Ir pačią diskusiją kaip galimybę argumentuotai pasikalbėti kilstelėjo į seniai teatralų pasaulyje regėtas aukštumas“, – teigė ciklo sumanytojas, Menų faktūros redaktorius Vaidas Jauniškis.
Naujos Menų spaustuvės veiklos sumanytojai tikisi, kad scenos menininkų ir teoretikų susitikimų sėkmę nulems ne tik aktuali pokalbių tematika, bet ir tinkama minties skrydžiui atmosfera – juk prie arbatos kalbama kiek kitaip, nei auditorijoje ar konferencijų salėje. Prie arbatos galima ir atviriau diskutuoti, kaip senais laikais virtuvėje – pačioje radikaliausioje pašnekesių zonoje.
Paskaitų/diskusijų ciklas „Prie arbatos“ skirtas apžvelgti įvairių scenos menų keliui, nueitam per 20 metų – 1990-2010 m. laikotarpį. Specialiai kviečiami pranešėjai – teatro, muzikos, šokio teoretikai bei praktikai – kalba apie tai, kokie pagrindiniai pokyčiai vyko ne vien geografijos prasme (atsivėrė sienos, menininkai pradėjo dalyvauti festivaliuose, pelnė daug prizų), bet ir scenos menų estetikos, krypčių požiūriu. Drauge su auditorija bandoma suvokti, kur mes nukeliavome, o kur – sustojome.
Infotekos svečiais sutiko būti menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, scenografė Jūratė Paulėkaitė, muzikologė Veronika Janatjeva ir kompozitorius Šarūnas Nakas bei kiti.
Scenos menai – tai ne tik teatras ir jo formos. Paskaitų/diskusijų ciklo organizatoriai siekia aprėpti keletą skirtingų krypčių – medijų naudojimą kitose meno rūšyse, muziką ir jos tarpdisciplininį pobūdį, šokio sąsajas su teatru, akcijas, performansus ir pan. Kita projektą lydinti dalis – Menų spaustuvės Infoteka pasipildys leidiniais ir vaizdo įrašais tų akademinės ar teatro scenos darbų, kurie tapo reiškiniais per šiuos 20 metų visame pasaulyje.
Menų spaustuvė tikisi, kad paskaitų ciklas turėtų sudominti akademinę bendruomenę, jaunus kultūros tyrinėtojus, įvairių menų specialybių studentus ir profesionalus. Pasak V. Jauniškio, „nors valstybė savo politika mus vėl gena visus į virtuves kalbėtis tyliai, juntamas pačių žmonių noras kalbėtis, bandyti sumuoti savo patirtis. Todėl esame dėkingi paskaitininkams, kurie labai entuziastingai sutiko šį kvietimą“.
Rugpjūčio 17 dieną startuos jau šešioliktoji Vasaros šokio mokykla, kurios metu įvairių šokio technikų dėstytojai ves seminarus Lietuvos šokio profesionalams ir mėgėjams. Viena iš atvykstančiųjų dėstytojų – energingoji gatvės šokių atstovė Geni Lou iš Kanados. Dar labai ankstyvoje paauglystėje savo karjerą pradėjusi Geni, šiandien keliauja po pasaulį ir pasirodo gatvės šokio scenose Toronte, Niujorke, Honkonge, Bankoke ir kitose šalyse. Nuolatinis poreikis keliauti ir pažinti kitų šalių gatvės šokio bendruomenes atvedė ją ir į Lietuvą. Vasaros šokio mokyklos metu, Geni pristatys gatvės šokio stilių „waacking” ir „popping” technikas bei kvies jose atrasti save. Su Geni kalbamės apie įkvėpimą ir gatvės šokio iššūkius.
Jau spalio 8 – 12 d. Kaune vyksiantis tarptautinis šokio festivalis AURA’24 klaus, kas yra vyriškumas postmodernioje visuomenėje? Tema bus pagardinta egzotiniais prieskoniais.
Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) sveikina visus Tarptautinės šokio dienos proga ir kviečia į nemokamus renginius, pristato trumpametražių filmų konkurso nugalėtojus ir skelbia akciją „2 bilietai už 1 kainą“ į gegužės 9–15 d. vyksiantį festivalį „Naujasis Baltijos šokis“.
Kas sieja dvi jau ant nosies kabančias šiuolaikinio šokių spektaklių „Contemporary?“ bei „W(o)men“ premjeras? Abiejose galėsime išvysti šokėją Agnę Ramanauskaitę. Tiesa, pirmojoje ji yra ir choreografė bei idėjos autorė, antrojoje atlikėja įgyvendins šveicarų kilmės choreografo Jérôme Meyer’io sumanymus. „Be šokių daugiau nieko nemoku“, – šypsosi mergina, ne tik pati pasinėrusi į šokį, bet jo subtilybių mokanti ir kitus. Taigi, apie šį, tokį artimą, bet ne visuomet suprantamą scenos meną – tiesiai iš A. Ramanauskaitės lūpų.
Dešimtasis Menų spaustuvės projekto „Atvira erdvė’13“ sezonas lapkričio 22, 23, 29 dienomis pristato naujausią premjerą, – trijų šiuolaikinio šokio atlikėjų bei aktorių Agnės Ramanauskaitės, Manto Stabačinsko ir Pauliaus Tamolės spektaklį „Contemporary?“.
Nuolat kramtomąją gumą čiaumojanti, manieringai kalbanti ir savo grožiu, o ne IQ indeksu, susirūpinusi manekenė – tokią Jurgą Šeduikytę išvysime jos vyro Vido Bareikio režisuotame spektaklyje „Nematomi monstrai“. Taip, tame pačiame, kurio plakatai skelbia, jog čia matysime brolio ir sesers meilę, du transvestitus bei tris transeksualus. Tame pačiame, kurio aktorių fotosesija kartu su žalios mėsos gabalais – aliuzija į mados pramonės realybę – visai neseniai apskriejo mūsų žiniasklaidą.