Search Results for: "šiuolaikinio šokio teatras Aura"
Gegužės 9-15 d. Vilnius vėl pasiners į šokio sūkurį. 18-asis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ žiūrovams pristatys pasaulines ir labai lauktas šiuolaikinio šokio žvaigždes, užsienyje gyvenančių ir kuriančių lietuvių choreografų bei šokėjų darbus, Auksinių scenos kryžių laureatų ir Lietuvos trupėse gimusius spektaklius.
Rugsėjo 27-30 dienomis Kauno ir miesto svečių dėmesį okupuos šiuolaikinio šokio mūza – tarptautinis šokio festivalis AURA’22. Šiemet pagrindinėse miesto scenose festivalis publikai pristatys choreografus ir trupes iš Norvegijos, Prancūzijos, Izraelio, Austrijos, Portugalijos bei bendrą lietuvių ir olandų projektą.
To galima mokytis universitete? Tau dėsto klounai? Per paskaitas dirbi su gyvūnėliais ir raudonomis nosimis? Tokių ir panašių reakcijų, prisipažinus apie savo veiklą, tenka išgirsti vilnietei Monikai Neverauskaitei, kuri jau ketvirtus metus Olandijos mieste Roterdame gilinasi į šiuolaikinio cirko subtilybes. Neseniai kartu su trupe pasirodžiusi Menų spaustuvės organizuojamame „Naujojo cirko savaitgalyje“ mergina neabejoja, jog ši meno rūšis – rimtas reikalas. „Manau, jog ir Lietuvoje su tuo galėčiau šį tą nuveikti. Žinau, kad grįšiu, tik nežinau kada“, – šypsosi žavi, vietoje nenustygstanti artistė. O kol tai dar neįvyko, kviečiame susipažinti su Monika bei dar menkai mums žinomu reiškiniu – šiuolaikiniu cirku.
Marius Pinigis – svajojęs studijuoti aktorinį, atsidūrė politikos moksluose. Tačiau visai netrukus pradėjo karjerą šiuolaikinio šokio teatre ,,Aura“ – vieninteliame municipaliniame šio žanro teatre Lietuvoje. Spektakliuose vaikinas demonstruoja ne tik plačius kūno judesius, bet ir didžiulę minties laisvę. Pasak Mariaus, šiuolaikinis šokis žmogų daro pasaulietišku, nes kiekvieną dieną turi save kvestionuoti, atnaujinti, kitu atveju nebūsi, kaip jau ir pačiame pavadinime užkoduota, šiuolaikinis. Taigi šiuolaikinis šokis pagal Marių.
Praėjusio penktadienio vakarą Kauno senamiestyje vieni linksminosi griebdami lauko kavinių kėdes ir tikrindami jų tvirtumą į šalimais sėdinčių kavinių lankytojų veidus, kiti tuo tarpu rinkosi prie Laisvės alėjoje įsukūrusio valastybinio dramos teatro. Žmonių buvo tiek daug, kad į nedidelę „Rūtos“ salę jie tilpo tik daliai žiūrovų atsisėdus ant laiptų ar sustojus salės kraštuose. Tuo stebėtis nereikėtų – juk čia tuoj prasidės šiuolaikinio šokio festivalio „Aura“ spektaklis.
Pirmadienio vakarą Vilniuje prasidėjo 15-asis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis”. Visą savaitę sostinės scenose savo naujausius spektaklius rodys žinomi Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos ir Lietuvos šokio kūrėjai.
Artėjant pavasariui, Užutrakio dvaras kartu su kamerinės vokalinės muzikos iniciatyvų grupe „United Voices“ ir radijo programa „Klasika“ kviečia į didelio pasisekimo sulaukusį užburiantį projektą „Šokančios dainos“.
2010 – ieji baleto artistui Eligijui Butkui buvo itin sėkmingi – už pasiekimus baleto mene šokėjas apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, ir visai neseniai – „Operos švyturiu“.
Kartu su „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotu dainininku, kompozitoriumi ir grupės „El Fuego“ nariu Jonu Sakalausku ir pianiste Birute Asevičiūte, E. Butkus koncertavo neseniai baigtoje restauruoti Užutrakio dvaro rūmų Gobelenų salėje. Šokėjas metė sau iššūkį, ne tik šokdamas mažoje kamerinėje aplinkoje, bet ir dainuodamas. Šiame koncerte B. Asevičiūtė ir J. Sakalauskas ne tik muzikavo, bet ir šoko.
Spalio 28 d. (ketvirtadienį) 18 val. Menų spaustuvės Infotekoje vyks antrasis paskaitų/diskusijų ciklo „Prie arbatos“ susitikimas. Šįkart jo tema – „Šokis savo ir kitų menų sultyse“.
Pranešimus skaitys ir diskusijas provokuos dvi šiuolaikinio šokio specialistės: šokio kritikė Vita Mozūraitė ir choreografė, Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė. Tokiu būdu pasistengsime aprėpti tiek teorinį, tiek praktinį šiuolaikinės šokio scenos dvidešimtmečio aspektus.
„Norėčiau kalbėti apie tai, koks yra šokis Lietuvoje? Paprastai tariant – ką mes šokame? Ir – kaip tai pavadinti? Kas tai – modernus, šiuolaikinis šokis, ir tas, ir tas, ar dar kažkas trečia?“, – savo pranešimo problematiką nusakė Birutė Letukaitė.
Spalio 14 d. vykęs pirmasis susitikimas prie arbatos buvo skirtas scenos menams apskritai. Teatrologai Audronis Liuga ir Elona Bajorinienė skaitė pranešimus tema „Scenos menai po 20 metų: nuo estetikos iki politikos“. Po jų sausakimšoje Menų spaustuvės Infotekoje užvirė diskusijos.
„Manau, kad tai, kaip per valandą du pašnekovai apibendrino visus 20 metų, aiškiai juos struktūruodami, išskirdami esminius lūžio momentus, – tai buvo labai aukštas lygis. Ir pačią diskusiją kaip galimybę argumentuotai pasikalbėti kilstelėjo į seniai teatralų pasaulyje regėtas aukštumas“, – teigė ciklo sumanytojas, Menų faktūros redaktorius Vaidas Jauniškis.
Naujos Menų spaustuvės veiklos sumanytojai tikisi, kad scenos menininkų ir teoretikų susitikimų sėkmę nulems ne tik aktuali pokalbių tematika, bet ir tinkama minties skrydžiui atmosfera – juk prie arbatos kalbama kiek kitaip, nei auditorijoje ar konferencijų salėje. Prie arbatos galima ir atviriau diskutuoti, kaip senais laikais virtuvėje – pačioje radikaliausioje pašnekesių zonoje.
Paskaitų/diskusijų ciklas „Prie arbatos“ skirtas apžvelgti įvairių scenos menų keliui, nueitam per 20 metų – 1990-2010 m. laikotarpį. Specialiai kviečiami pranešėjai – teatro, muzikos, šokio teoretikai bei praktikai – kalba apie tai, kokie pagrindiniai pokyčiai vyko ne vien geografijos prasme (atsivėrė sienos, menininkai pradėjo dalyvauti festivaliuose, pelnė daug prizų), bet ir scenos menų estetikos, krypčių požiūriu. Drauge su auditorija bandoma suvokti, kur mes nukeliavome, o kur – sustojome.
Infotekos svečiais sutiko būti menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, scenografė Jūratė Paulėkaitė, muzikologė Veronika Janatjeva ir kompozitorius Šarūnas Nakas bei kiti.
Scenos menai – tai ne tik teatras ir jo formos. Paskaitų/diskusijų ciklo organizatoriai siekia aprėpti keletą skirtingų krypčių – medijų naudojimą kitose meno rūšyse, muziką ir jos tarpdisciplininį pobūdį, šokio sąsajas su teatru, akcijas, performansus ir pan. Kita projektą lydinti dalis – Menų spaustuvės Infoteka pasipildys leidiniais ir vaizdo įrašais tų akademinės ar teatro scenos darbų, kurie tapo reiškiniais per šiuos 20 metų visame pasaulyje.
Menų spaustuvė tikisi, kad paskaitų ciklas turėtų sudominti akademinę bendruomenę, jaunus kultūros tyrinėtojus, įvairių menų specialybių studentus ir profesionalus. Pasak V. Jauniškio, „nors valstybė savo politika mus vėl gena visus į virtuves kalbėtis tyliai, juntamas pačių žmonių noras kalbėtis, bandyti sumuoti savo patirtis. Todėl esame dėkingi paskaitininkams, kurie labai entuziastingai sutiko šį kvietimą“.
Savaitgalį Vilniuje kaukė Gedimino vilkai, o Kaunas naktimis nemiegojo, tačiau renginių maratonas nesustoja ir šią savaitę, kuri ypač džiugins kino ir šokio mėgėjus.