Search Results for: "šeimos gydytojas"
Naminiai gyvūnėliai teikia ne tik laimės, bet ir pridaro galybę rūpesčių. Vėžlys vos nenuskendo savo vandens inde, tačiau šeimininkas jį išgelbėjo padarydamas dirbtinį kvėpavimą.
Dabar Lietuvoje įgyvendinamos keturios vėžio kontrolės programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Visos jos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, tad nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamos. Dėl to pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.
Medikai nuolat akcentuoja, kad laiku – ankstyvos, pačios pradinės stadijos – nustatytas vėžys lemia jo gydymo sėkmę, gyvenimo kokybę. Taigi prevencinės programos neabejotinai svarbios ankstyvam ligų diagnozavimui, gyvenimo trukmės ilgėjimui. Tad net ir jaučiantis gerai verta rūpintis savo sveikata, ligų prevencija.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa buvo pirmoji vėžio prevencijos programa, pradėta įgyvendinti šalies mastu. Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Remiantis tepinėlio rezultatais pacientei gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Per šešis su puse metų gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos paslaugomis moterys pasinaudojo iš viso 728 491 kartą (vien pernai – 101 270).
2004 m. pradėjus šią programą buvo nustatyti 570 gimdos kaklelio vėžio atvejų ir tik 256 neinvazinio (neišplitusio, 0 stadijos) vėžio, t. y. Ca in situ atvejai. Per visą programos vykdymo laikotarpį sergamumo gimdos kaklelio vėžio struktūroje Ca in situ stadijos vėžio registruojama daugiau negu pažengusio vėžio atvejų. Lietuvos vėžio registro preliminariais duomenimis, 2010 m. nustatyti 455 Ca in situ atvejai ir 393 I–IV stadijų gimdos kaklelio vėžio (iš jų – 154 pirmos stadijos) atvejai.
Pernai Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinei programai tebuvo panaudota tik 3,6 mln. litų, nors lėšų iš PSDF biudžeto buvo skirta dvigubai daugiau. Šiemet šiai programai skiriama 6,6 mln. litų, ir tikimasi didesnio moterų aktyvumo. Tuo labiau, kad moterys pagal šią programą (nuo jos vykdymo pradžios) teikiamomis paslaugomis gali pasinaudoti jau trečią kartą.
Krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą (pagal programą jis atliekamas kartą per dvejus metus) galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Nuo programos įgyvendinimo pradžios per penkis metus ir tris mėnesius buvo patikrintos 272 032 moterys, daugiausiai – pernai (61 475).
Lietuvoje 2001 m. net 37,6 proc. krūties vėžio atvejų sudarė vėlyvųjų – III ir IV stadijų vėžys. Įgyvendinant programą pasiekta teigiamų pokyčių: kasmet mažėjo vėlyvųjų stadijų vėžio, daugiau nustatoma I ir II stadijos vėžio. Preliminariais duomenimis, 2010 m. nustatyta 384 I stadijos krūties vėžio atvejai, 470 – II stadijos, 249 – III stadijos, 98 – IV stadijos. Šiemet šiai programai iš PSDF biudžeto skiriama 5 mln. litų (pernai panaudota 3,8 mln. Lt).
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršys normą, šeimos gydytojas nusiųs konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atliks tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. Per penkerius šios programos diegimo metus patikrinta 510 333 vyrai (iš jų – 76 547 pernai). Įtarus patologiją 2010 m. urologo konsultacijai nusiųsti daugiau nei 3 tūkst. vyrų, iš jų 1,8 tūkst. atvejų buvo nustatytas vėžys.
2010 m. iš PSDF biudžeto šioms paslaugoms išleista per 4 mln. litų, t. y. mažiau nei pusė planuotų lėšų. Šiemet šiai programai iš PSDF biudžeto skiriama 6,2 mln. litų.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus. Kol kas ši programa įgyvendinama Vilniaus ir Kauno apskrityse. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis (slapto kraujavimo) testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Per pusantrų metų pagal šią programą patikrinti 132 738 žmonės (pernai – 88 317). 2010 m. iš skirtų 3,7 mln. Lt buvo panaudota 3,1 mln. Lt, o šiemet skirta 5,6 mln. litų.
Visos šios prevencinės programos padėjo išvengti vėžio tūkstančiams pasitikrinusiųjų. Vėžio prevencija lėmė, kad vis dažniau diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų vėžys, kuris gali būti sėkmingai gydomas. Verta priminti, jog jau sirgdamas ankstyvųjų stadijų vėžiu žmogus kurį laiką gali nejausti jokių ligos požymių, netgi skausmo. Tad tiems, kurie vis neprisirengia pasitikrinti, primygtinai siūlytume nedelsti. Tuo labiau, kad net ir sunkmečiu lėšų iš PSDF biudžeto toms programoms skiriama užtektinai, tyrimai apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu – nemokami.
Lietuvoje jau septintus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansuojama Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Nors, kaip byloja statistika, sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, tačiau pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamas neinvazinis (neišplitęs) vėžys, t. y. carcinoma in situ, nei invazinis, dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys. Per visus programos įgyvendinimo metus 25–60 metų amžiaus moterims buvo nustatyti 323 gimdos kaklelio vėžio atvejai ir 7818 ikivėžinių pakitimų bei neinvazinio vėžio carcinoma in situ atvejų.
Nuo 2004-ųjų, t. y. nuo šios, pirmosios Lietuvoje, priešvėžinės programos įgyvendinimo pradžios, kasmet skiriama pakankamai lėšų bei nemažai dėmesio šios ligos prevencijai: štai 2004–2005 m. iš PSDF biudžeto buvo skirta po 4 mln. Lt, 2009-aisiais – 5,9 mln. Lt, o šiemet – 7,2 mln. litų. Deja, gydymo įstaigos ne visada įstengia panaudoti visų tam skirtų lėšų. Sėkmingiausiais galima laikyti 2008 ir 2009 metus, kai įstaigos pagal prevencinę programą suteikė daugiausia paslaugų. Apskritai galima konstatuoti, kad pastaraisiais metais ši prevencinė programa įsibėgėjo. Matyt, ir dėlto, jog skatinant sveikatos priežiūros įstaigas šios prevencinės programos vykdymo rezultatai dar 2008 m. buvo įrašyti į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodiklių sąrašą. Tai reiškia, kad tokie rezultatai įstaigoms leidžia papildomai daugiau uždirbti.
Tai, kad dažniau aptinkamos ikivėžinės gimdos kaklelio būklės, o ne užleista vėlyvųjų stadijų liga, yra svarbiausias programos laimėjimas, teikiantis vilčių, kad sergamumo ir mirtingumo rodikliai nuo šios ligos Lietuvoje pradės mažėti sparčiau. Juk suprantama, kad išgijimo tikimybė gerokai didesnė, kai onkologinė liga diagnozuojamas anksti, t. y. I–II stadijų, o dar geriau, kai aptinkamos ir išgydomos ikivėžinės būklės.
Be abejo, ankstyvosios diagnostikos sėkmė dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai pirmiausiai ir kreipiasi. Daug lemia ir asmens žinios, informuotumas, požiūris į savo sveikatą. Kad mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai didesni nei, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, galima paaiškinti dar ir tuo, jog minėtose šalyse programos pradėtos vykdyti jau seniai, tų šalių moterys vertina prevencinių programų naudą ir, matyt, labiau nei Lietuvos moterys rūpinasi savo sveikata. Beje, Lietuva pirmoji iš naujųjų Europos Sąjungos šalių narių pradėjo šią prevencijos programą.
Kaip ir daugelyje kitų šalių profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas – nuo 25 iki 60 metų – 2008 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo nustatytas ir Lietuvoje (iki 2008-ųjų buvo tikrinamos 30–60 metų moterys), Lietuvoje moterys kviečiamos tikrintis irgi kas trejus metus. Dabar tokio amžiaus moterų grupė mūsų šalyje siekia 890 tūkstančių. Nuo 2004 m. vidurio iki 2007 m. liepos citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 300 167, o nuo 2007 m. vidurio iki 2010 m. liepos – 338 265 moterims. Apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir citologinį tyrimą informuoja šeimos gydytojas, akušeris ginekologas arba slaugytojas. Kartu turi būti pasirašytinai įteikiamas informacinis pranešimas, kviečiantis atvykti į gydymo įstaigą dėl profilaktinio tyrimo. VLK specialistų duomenimis, informavimo paslauga abiem minėtais laikotarpiais buvo suteikta maždaug 53 proc. gydymo įstaigose registruotų moterų.
Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas. Jei tepinėlio tyrimas buvo neinformatyvus, jis turi būti kartojamas. Jei atlikus citologinio tepinėlio tyrimą nustatoma patologija, pacientei turi būti suteikta specializuota ginekologinė pagalba diagnozei patikslinti ir gydyti, t. y. pirmiausia turi būti atlikta biopsija. Gavęs gimdos kaklelio tyrimo rezultatus iš šį tyrimą atlikusios gydymo įstaigos, gydytojas apie juos informuoja pacientę ir supažindina su tolesne profilaktika arba duoda siuntimą gydyti.
Primename, kad dabar Lietuvoje PSDF biudžeto lėšomis finansuojamos ir įgyvendinamos keturios programos, skirtos onkologinių ligų prevencijai: minėta gimdos kaklelio, krūties vėžio, priešinės liaukos vėžio bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos. Pagal jas atliekami tam tikro amžiaus (kai ligos tikimybė didžiausia) moterų ir vyrų nemokami tyrimai yra gera galimybė išvengti tokių ligų įsisenėjimo ir skaudžių pasekmių.
Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik 44 proc. moterų. Pasak ginekologės Žanos Bumbulienės, moterų abejingumas savo kūnui ir edukacijos stoka tampa liūdna mirties nuo vėžio statistika.
Lapkričio mėnuo visame pasaulyje žinomas „Barzdoto lapkričio“ (arba „Movember“) vardu, kuomet vyrai yra skatinami pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Prie šios iniciatyvos prisideda ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), kviesdama Lietuvos vyrus susirūpinti savo sveikata ir sudalyvauti nemokamoje prostatos vėžio prevencinėje programoje.
Daugeliui krikščionių Gavėnia yra metas, kai susilaikoma nuo malonumą teikiančių dalykų. Kristaus amžiaus sulaukęs interneto svetainių dizaineris iš Toronto (Kanada) Chrisas Schryeris irgi pasninkauja. Tik kiek kitaip. Jis jau nuo kovo 5 d. į burną neima nieko, išskyrus… alų. Ir neims iki pat Šv. Velykų.
Anglas Philas Inkley (36) įsitikinęs, kad elektromagnetiniai laukai jam sukelia kraujavimą iš nosies, spengimą ausyse, galvos skausmą, konvulsijas ir sąmonės aptemimus. Jis pabėgo iš civilizacijos ir apsigyveno miške, kad sumažintu šiuos ligos, vadinamos padidėjusio elektromagnetinio jautrumo sindromu (PEJS), padarinius.
Vargu ar rastume žmogų, mėgstantį lankytis viešojoje poliklinikoje: ilgos eilės, karingai nusiteikę žmonės, sudėtingos procedūros ir daug dokumentų pildymo. Biurokratijos aparato sraigteliai gal ir norėtų padėti, bet patys įklimpę. Tačiau biurokratijos spąstus galima apeiti.
Visų tautų kultūrose žmogaus gyvybė vertinama kaip ypatinga Dievo dovana. Kirgizai nėščią moterį vadina orisuli – „dvi sielos“. Nėštumas senojoje lietuvių kultūroje laikytas paslaptyje, moterys jį slėpdavo, kol tik galėjo. Nėščioji negali net pagalvoti, kad galėtų ką nors pavogti, negali pavydėti, lieti apmaudą – gimusį vaiką užkluptų negandos. Po gimdymo keturiasdešimt dienų neišeidavo iš namų, nes manyta, kad moteris dar turi ryšį su mistiniu pasauliu ir protėvių vėlėmis.
Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi galimybę atskirai pasirinkti ne tik šeimos gydytojo paslaugas teikiančią įstaigą, bet ir psichikos sveikatos centrą, sudariusį sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Tad žmonėms, kuriems reikalinga emocinė pagalba, jos reikėtų ieškoti ne tik telefonu, internetu, bet ir atvykus pas psichikos sveikatos specialistus.