Search Results for: "Šiauliai"

Šiauliai – unikalus miestas

Šiauliai – unikalus miestas, kuriame gimė rokas

Kai 1993-iaisiais iš Šiaulių atvažiavau studijuoti į Vilnių, susidūriau su keistoku reiškiniu, kurį būtų galima pavadinti vilniofilija. Tai kai kurių vilniečių įsitikinimas, kad jie – patys geriausi, o čia grojama geriausia muzika ir pan.
Tačiau niekas nenuneigs, kad rokas Lietuvos periferijoje – bene pats kūrybiškiausias. Žinoma, kad išvengtume susiskaldymo, turime pripažinti, jog kiekviename mieste yra daug puikių roko grupių ir muzikantų. Pabūsiu subjektyvus ir pradėsiu roko Lietuvos periferijoje apžvalgą nuo gimtojo miesto – Šiaulių.
113 000 gyventojų turintys Šiauliai – unikalus miestas, kuriame gimė rokas, alternatyvusis rokas, socialinis rokas, holistinė muzika. Tad pažvelkime, kuo Šiauliai ypatingi roku ir jam artima muzika besidominčiam žmogui:
1. Šiauliuose, o ne Kaune ar Vilniuje, gimė lietuviškas rokas. Tai nutiko 1960-ųjų kovo 8 d. Tiesa, pirmoji roko grupė tais laikais vadinosi vokaliniu instrumentaliniu ansambliu (VIA). 1959 m. Šiaulių miesto dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ profsąjungos iniciatyva suburtas pradėjo repetuoti estradinis ansamblis. Ir 1960 m. kovo 8 d. Tarptautinės moters dienos proga Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje surengtas pirmasis viešas koncertas. Ši data ir yra laikoma kolektyvo įkūrimo data. Lietuvos respublikinių profesinių sąjungų tarybos sekretoriatas ir LTSR kultūros ministerijos kolegija už nuopelnus propaguojant lietuvių tarybinę estradinę muziką gamyklos klubo estradiniam ansambliui suteikė liaudies kolektyvo vardą – „Vairas“.
2.Šiaulietis Vilijus Vaišvila puikiai žinomas kaip kadaise „Dagiliukų“, vėliau – grupės „Sun City Beat“ narys, sukūręs per šimtą dainų. Jis – ir dailininkas, poetas. V. Vaišvila: „Grojome šokiuose, koncertavome, sėkmingai dalyvavome konkursuose. Repertuarą sudarė ir lietuvių liaudies aranžuotos, ir „The Beatles“, „Creedence Clearwater Revival“ dainos. 2006 metais savo muzikinę veiklą pradėjo bigbito grupė „Sun City Beat“. Idėja buvo groti 8 dešimtmečio muziką, kuriai vis dar jaučiame nostalgiją, kuri vis dar mus užveda“.
3. 1977 metais Šiaulių Pedagoginio Instituto (ŠPI) publikai debiutavo Telšiuose sukurta, bet Šiauliuose išgarsėjusi „Helmio grupė“. Grupė sukūrė daug savo dainų, kurių autorius – grupės lyderis Helimantas Stancevičius. Viena dainų vadinosi „Roko žmogus“. Koncertuose „Helmio grupė“ grodavo ilgas improvizacijas, kuriose buvo psichodelikos elementų. Grupė laikėsi hipizmo, pacifizmo idėjų, H. Stancevičius domėjosi Rytų filosofija, tapo vienu pirmųjų vaišnavų (krišnaistų) Lietuvoje. Šio muzikanto balsas – unikalus, kiek panašus į Roberto Planto („Led Zeppelin“).
4. 1987 metais Šiauliuose įkurta grupė „Utopija“, kurioje dainavo ir fleita grojo Neda Malūnavičiūtė. Tai buvo žymios muzikantės karjeros pradžia (po metų ji pradėjo džiazo vokalistės karjerą). Trombonu grojo Vytautas Pilipavičius, klavišiniais – Aurelijus Ščiuka ir Gediminas Dapkevičius (apie šį žmogų žr. toliau).
5. Holistinės muzikos pradininkas Lietuvoje Gediminas Dapkevičius kompoziciją studijavo pas maestro Giedrių Kuprevičių ir prof. Eduardą Balsį. 1981 m. G. Dapkevičius kartu su kompozitoriumi Gintaru Kizevičiumi ir dailininku Algiu Lapieniu įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje eksperimentinės elektroninės muzikos grupių „Solaris“. Kūrė muziką teatrui, nekomerciniams filmams, koncertavo su Lietuvos džiazo meistrais Neda Malūnavičiūte, Vytautu Pilibavičiumi, Aurelijumi Ščiuka, su grupe „Saulė ir Žuvys“.
6. Dar vienas žinomas menininkas avangardistas iš Šiaulių – Geraldas Jankauskas-Jerry. 1977 m. jis Šiauliuose įkūrė roko grupę „Pionier“. Vėliau prasidėjo dvasiniai, ezoteriniai ieškojimai. Džeris grojo grupėse „Bix“, vėliau sukūrė grupę „7B Orkestras“, „kurioje realizavosi visi regėjimai ir vizijos, kurių neišėjo įkūnyti BIX‘uose“. 1994 m. pradėjo groti grupėje „Gin‘Gas“ – smagaus džiazroko/funky kompanijoje. Apsigynęs filosofijos daktaro disertaciją, Džeris paliko Lietuvą ir apsigyveno San Franciske, pasaulio hipių sostinėje.
7. Prie stiprios Šiaulių holistinės muzikos tradicijos būtinai turime paminėti dar du žmones. Vienas jų – Raimondas Rašpoliauskas-Raymist. Jis savo kūrybą vadina „kelione aplink pasaulį“. Grota ir su grupėmis „Lygiailyja“ bei „Žuvys“. Maždaug 1996 m. pradėta kurti holistinė muzika, įrašyti keli puikūs albumai. Vėliau Raymist ėmė kurti muziką ir koncertuoti su Vytautu V. Landsbergiu. Raymist vertina tylą, meditaciją.
8. Holistų vyrų būrį Šiauliuose papildo eruditė, unikalios meninės pajautos muzikantė, dailininkė, teatro režisierė Zita Vilutytė. Menininkė yra ne tik kompozitorė, dailininkė (ji pati iliustruoja visus savo albumus), bet ir Holistinio judėjimo teatro „S“ įkūrėja ir vadovė. Daugiau nei tuziną albumų sukūrusi menininkė šio teatro koncepciją pristato taip: „Holistinio judėjimo teatras „S” dirba holistinės pedagogikos principais. Pagrindinis tikslas – ieškant gelmės savyje, kuriant savo pasaulį, jungiant ir vienijant visus pasaulio dalykus į visumą, ieškoti pusiausvyros, šviesos, naujumo, tiesos, pajutimo gelmės, t. y. kurti TEISINGĄ meną.“
9. Be abejo, kalbant apie Šiaulius, būtina paminėti grupę-fenomeną „Bix“. Oficialūs jos įsikūrimo metai visur žymimi 1987-ieji, tačiau realiai grupė susikūrė dar 1980 metais ir grojo pankroką. Grupės lyderis Saulius Urbonavičius pasakojo: „Tais gūdžiais 1980 metais atvykau į Šiaulius studijuoti į ŠPI Dailės fakultetą. Nors visi specialybės egzaminai buvo įvertinti aukščiausiais balais, lietuvių literatūros rašinys pakišo koją ir teko eiti tarnauti į tarybinę armiją. Grįžęs įstojau, bet čia jau kita istorijos dalis. O tada iš nevilties su draugeliu vakarais pradėjom muzikuoti. Jis mušė pagalves, spaudė žaislinį klavišinį instrumentą, o aš brązginau akustine gitara. Prikūrėm dainų, išėjo visas albumas. O pavadinimas „Bix“ kilo labai paprastai: cigarečių niekada neužtekdavo, tai teko „bikus“ rūkyti – nuorūkas lietuviškai. „Bix“ tai yra nuorūka. Tais laikais tai buvo pankiška, protestas ir t. t. Dainose sudėtas visas gyvenimas, nieko ten neišgalvota“.
10. Dar viena ryški Šiaulių roko muzikos figūra – Remigijus Ruokis, žinomas iš grupių „Les Stagnateurs/Stagnatai“, „Gin‘Gas“, „DaLyVis“. Tai ironijos, sarkazmo, socialinio protesto ir lengvo fankovo stiliaus meistras. „Kuo ilgiau tylėsim, tuo ilgiau mus p**“, – sako R. Ruokis, nevyniodamas žodžių į vatą. „DaLyVis“ – kieto rap metal grupė, kažkiek primenanti „Rage Against The Machine“, nebijanti dainuoti pagal Juliaus Janonio žodžius („Ar tu matei“), išrėžti, kad mes gyvename „š*d*nai puikiai“, esame tik „statistiniai duomenys“. Viena vertus, grupė kiek peržengia cinizmo ribas, kita vertus, tai būtinas grupės arsenalas – juk jie ne hipiai.
…ir taip toliau… Kadangi išsamus tyrimas, ko gero, užimtų per daug vietos, teks tik trumpai paminėti kitas roko ir jam artimų stilių įžymybes, kilusias iš Šiaulių, kuriuos muzikos žinovas Dovydas Bluvšteinas yra pavadinęs lietuviškuoju Mančesteriu. Tai Valdas Slabada, Gytis Paškevičius, Virgis Stakėnas, „Jonis“, „Crazy Crow“, „Svirplys“, „Blackout“, „Brainers“, „Colours of Bubbles“, „Da‘Žai“, „Ferum“, „Outsiders“, „Obertonas“, pankai „3-ias aukštas“, „Apatija“, „Bendradarbei“, „Didelis Dalykas“, „Elnias“, „Flagelacija“, „Prosto Marija“, metalistai „Argharus“, „Guided Violence“, „Mortuary Property“ (buv. INRI), P.O.L.L.Y. (Šiauliai/Kuršėnai), „Stranger Aeons“ (buv. „Bestija“), bardai Saulius Bareikis, Aidas Giniotis, Ieva Narkutė (Jieva), Ovidijus Jucys, folko/neofolko kūrėjai „Kitava“ ir daugelis kitų talentingų grupių bei muzikantų.
Tekstas: Mindaugo Peleckio
Nuotraukos: iš autoriaus asmeninio archyvo

„Baltic chain tour“ lenktynių sostinės Lietuvoje tapo Šiauliai ir Panevėžys

„Baltic chain tour“ lenktynių sostinės Lietuvoje tapo Šiauliai ir Panevėžys

2011 metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyksiančių didžiausių daugiadienių dviračių varžybų „Baltic chain tour“ partneriais tapo Šiaulių ir Panevėžio miestai. Renginio organizatorių teigimu, pradėtas bendradarbiavimas yra reikšmingas indėlis į sklandų didžiausių Baltijos šalyse rengiamų lenktynių įgyvendinimą.

Kaip teigia Lietuvos Dviračių Sporto Federacijos (LDSF) generalinis sekretorius ir lenktynių organizatorius Lietuvoje Vaclovas Šiugždinis, šią savaitę pasiektas susitarimas su Šiaulių ir Panevėžio savivaldybėmis yra itin svarbus, visų pirma, organizaciniu aspektu. Abu šie miestai prisidės prie lenktynių trasos parengiamųjų darbų, jos saugumo užtikrinimo bei deramo šalies ir užsienio dviratininkų komandų priėmimo.

„Turint omeny būsimų daugiadienių lenktynių mastą, betarpiškas organizatorių ir atstovų iš miestų, sutikusių tapti varžybų partneriu, bendradarbiavimas bus labai naudingas ir palengvins daugelį rengimo darbų“, – pažymi V. Šiugždinis.

Šiaulių miesto mero Genadijaus Mikšnio teigimu, pasiūlymo, prisidėti prie prestižinių lenktynių rengimo, ilgai svarstyti nereikėjo, nes tokio lygio varžybomis Baltijos šalys, tikėtina, įneš reikšmingą indėlį į dviračių sporto kultūrą, todėl tapti to dalimi jam yra didelė garbė.

„Viso miesto vardu džiaugiuosi, kad galime prisidėti prie šio įspūdingo renginio. Sieksiu teikti visapusišką pagalbą ir daryti viską, kas yra mano, kaip miesto mero, galioje, kad tokio lygio varžybos vyktų kuo sklandžiau ir saugiau“, – teigia G. Mikšnys.

2011 m. rugpjūtį vyksiančių didžiausių Baltijos šalyse daugiadienių dviračių lenktynių trasa Lietuvoje drieksis nuo Vilniaus iki Šiaulių, kurios svarbiausi etapai vyks Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių miestuose.

Vertindamas pradėtą bendradarbiavimą, Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius priduria, kad galimybė prisidėti prie lenktynių parengiamųjų darbų ne tik pradžiugino jį ir kitus savivaldybės darbuotojus, bet ir leido visam miestui pasijusti svarbiam.

„Lenktynėse dalyvaus per dvidešimt Baltijos ir užsienio šalių dviratininkų komandų, taigi mums tenka nemenka atsakomybė deramai jas priimti. Tikėtina, kad šios varžybos pritrauks daugiatūkstantines žiūrovų minias, todėl visų pirma rūpinsimės lenktynių saugumo užtikrinimu bei tinkamu dalyvių ir lenktynių svečių sutikimu“, – sako V. Satkevičius.

„Baltic chain tour“ lenktynėse dalyvaus po 3 – 4 komandas iš kiekvienos Baltijos valstybės bei dar apie 9 komandas iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Suomijos ir kt. užsienio valstybių. Lenktynes sudarys penki etapai: rugpjūčio 17 d. Vilnius – Panevėžys, rugpjūčio 18 d. Panevėžys – Šiauliai, rugpjūčio 19 d. Ryga – Sigulda, rugpjūčio 20 d. Viljandi – Viljandi ir rugpjūčio 21 d. Viljandi – Talinas. Varžybų kilometražas –  834 km.

Užsieniečius apstulbinusios mūsų šalies nuotraukos

Užsieniečius apstulbinusios mūsų šalies nuotraukos

Fotografijos menas išties visagalis. Tai puikiai iliustruoja šios mūsų šalies grožį perteikiančios nuotraukos. Iš kai kurių fotografijų tikrai sunku atpažinti, kad tai gimtoji šalis. Pasigrožėkime. Ar visas vietas esate aplankę?

Orai: malonūs pokyčiai jau visai čia pat

Orai: malonūs pokyčiai jau visai čia pat

Vos niūresnis bus tik ketvirtadienis, o nuo rytojaus prasidės permainos. Savaitei baigiantis debesys plauks tolyn ir vietą danguje užleis saulei, vyraus malonesnė šiluma, tačiau dėl gūsingo rytų vėjo to galime ir nepajusti.

Orai: vasara subjurs

Orai: vasara subjurs

Pirmos dvi šios savaitės dienos dar bus šiltos, tačiau nuo trečiadienio į šalį plūstels gaivesni ir drėgnesni orai, pakils vėjas.

Orai: saulę ir šilumą išstums drėgni ir vėsūs pokyčiai

Orai: saulę ir šilumą išstums drėgni ir vėsūs pokyčiai

Po gražaus ketvirtadienio orai pamažu subjurs. Penktadienį vietomis debesų jau bus daugiau, kai kur trumpai palis. Pirmoje savaitgalio pusėje orai atvės, dangus apsiniauks ir sulauksime kritulių, vietomis jie bus mišrūs. Sekmadienį šiluma nelepins, tačiau saulės spindulių jau bus daugiau.

Orai: šaltis atsitrauks

Orai: šaltis atsitrauks, bet pasipils krituliai

Į Lietuvą sugrįžta apniukę orai, kurie atneš visą puokštę kritulių: daugiausiai tai bus sniegas, tačiau kai kur galima ir šlapdriba, o pajūryje net lietus. Savaitgalį debesys gaubs dangų, kai kur negausiai pasnigs, o šaltukas bus menkas.

Orai: po žiemiško pirmadienio – vėl permainos

Orai: po žiemiško pirmadienio – vėl permainos

Po itin permainingų orų etapo, savaitės pradžioje ir vėl turėsime progą pasidžiaugti žiemiškais orais. Tačiau neilgam. Iki savaitės vidurio orai vėl šils, pasipils mišrūs krituliai. Savaitės pabaigoje laikysis nedidelis šaltukas, bus sausiau.

Orai: artinasi niūrios rudens dienos

Orai: artinasi niūrios rudens dienos

Ketvirtadienį dar galėsime pasidžiaugti gražiais orais, tačiau nuo penktadienio saulę paslėps debesys. Savaitgalį temperatūra smuks žemyn, vietomis trumpai palis.

Orai: metas atsisveikinti su vasariška šiluma

Orai: metas atsisveikinti su vasariška šiluma

Antroje savaitės pusėje galėsime pasimėgauti paskutiniais šilumos likučiais, nes jau penktadienį prasidės pokyčiai: į šalį atplūs lietus, o nuo šeštadienio ir gaivesni orai.