Search Results for: "ŠMC"
Savaitgalį sostinės Šiuolaikiniame meno centre būriavosi vieni už kitus stilingesni, madingesni, ryškesni ir visokie kitokie „-esni“ mados gerbėjai – čia vyko tradicinis renginys „Mados infekcija“, kurios metu pristatyta net 14 Lietuvos ir užsienio dizainerių kolekcijų.
Šią savaitę publikuotame rašinyje britų „Guardian“ klasikinės muzikos apžvalgininkas Tomas Service’as konstatavo: „Jeigu iš šiandienos muzikos kultūros pašalintume Steve’ą Reichą, pajaustume didesnį skirtumą, nei pašalinę bet ką kitą.“
Algimantas Kunčius žinomas kaip vienas ryškiausių vyresniosios kartos lietuvių fotografų ir ilgametis žurnalo „Kultūros barai“ fotoreporteris bei fotografijos skyriaus redaktorius, sukūręs portretų serijas „Susitikimai“ (1964–1984) ir „Sekmadieniai“ (1968–1985), įamžinęs miestus fotografijų cikluose „Miunchenas balandyje“ (1990) ir „Vilniaus gatvėse“ (nuo 1975). Už peizažinių fotografijų seriją „Tolių vaizdai“, 2001 metais išleistą knygos formatu, Kunčiui suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
1979–1984 m. Kunčiaus kūryboje buvo neilgas laikotarpis, kai jis aktyviai filmavo 16 mm kamera. Šioje parodoje pristatomi filmai iš tuo metu sukaupto neformalaus kino archyvo yra savita fotografine filmavimo maniera sukurti vietos ir žmonių portretai. Laisva kamera fiksuodamas savo asmeninę ir kultūrinę aplinką, menininkas įamžino scenografą Liudą Truikį, tapytojus Antaną Gudaitį ir Augustiną Savicką, teatro režisierių Juozą Miltinį, muzikologą Vytautą Landsbergį, filosofą Romualdą Ozolą, dailėtyrininkę Haliną Kairiūkštytę-Jacinienę, fotografą Antaną Sutkų, dainininkę Giedrę Kaukaitę ir daugybę kitų menininkų ir kultūros veikėjų.
Dauguma Kunčiaus filmų skaitmenizuoti specialiai šiai parodai ir viešai bus pristatomi pirmą kartą.
Kuratorė: Asta Vaičiulytė
Parodos rėmėjas: Kultūros rėmimo fondas
Iliustracija: Kadras iš Algimanto Kunčiaus 16 mm filmo Vilniaus menininkai tapytojo Viktoro Vizgirdos jubiliejinėje 80-mečio parodoje. Valstybinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas. 1984
Šiuolaikiniame meno centre ketvirtadienį, 18 val., atidaroma nauja paroda „Tarp.Šiuolaikinė Autrija”. Menininkai: Martin Arnold, Hannes Böck, Eva Chytilek, Thomas Draschan, Barbara Eichhorn, Christian Eisenberger, Gisela Erlacher, Werner Feiersinger, Andreas Fogarasi, Rainer Gamsjäger, Aldo Giannotti, Dorotheé Golz, Andreas Heller, Christoph Hinterhuber, Anna Jermolaewa, Yang Jun, Karl Karner, Stephan Lugbauer, Mahony, Doris Margreiter, Pia Mayer, Bernd Oppl, Klaus Scherübel, Andrea Witzmann, Clemens Wolf, Klaus Dieter Zimmer
Šį sekmadienį, paskutinę parodų veikimo dieną, kviečiame nemokamai apžiūrėti šias parodas: Diane Arbus: retrospektyva spaudoje, 1960–1971 Makoto Aida. Diena ir naktis
Jason Dodge. Personalinė paroda
Šią savaitę dar galima apžiūrėti legendinės amerikiečių fotografės Diane’os Arbus darbus, išspausdintus Amerikos žurnalų puslapiuose tarp 1960 ir 1971 metų. Netradiciniais portretais garsėjusi menininkė per visą savo karjerą surengė tik dvi parodas, tačiau bendradarbiavo su daugybės žurnalų redakcijomis. Ši paroda, kurią sumanė Prancūzijos menininkas Pierre Leguillon, pirmą kartą buvo rodyta Kadist meno fonde Paryžiuje ir jau susilaukė išskirtinio žiūrovų ir kritikos dėmesio. Į Šiuolaikinio meno centrą paroda atvyko iš Olandijos, kur didžiausio menui skirto žurnalo „Metropolis M“ redaktorius jau spėjo tituluoti ją geriausia šių metų paroda. Retrospektyvą lydi nemokamas lietuvių kalba išleistas bukletas, kuris supažindina lankytojus su fotografės publikacijomis ir jos įtaka fotografijos menui.
Kitoje ŠMC vykstančioje parodoje didžiausio lankytojų dėmesio sulaukia Tokijo baro kopija, stebinanti savo mažumu. Parodos lankytojai kviečiami internetu bendrauti su menininkais ir meno pasaulio žmonėmis, apsilankiusiais tikrajame, lygiai tokio pat dydžio bare Japonijoje. Abu barus įrengė Japonijos menininkas Makoto Aida, kuris protestuoja prieš anglų kalbos dominavimą ir skatina bendrauti pasitelkiant jo sudarytą žodynėlį ir vaizdines priemones. Nors milžiniškas sieninės tapybos darbas, kurį Makoto Aida sukūrė japoniškų komiksų stiliumi, jau iškeliavo į parodą Vokietijoje, žiūrovai dar gali susipažinti su daugybe kitų šio autoriaus kūrinių, sukurtų Fluxus meno-pokšto dvasioje.
Berlyne gyvenančio konceptualisto Jasono Dodge’o paroda įnešė į Šiuolaikinio meno centrą gryno oro net ir tiesiogine šių žodžių prasme: menininko prašymu visiškai atnaujinta Šiaurinės parodų salės architektūra ir atverti stoglangiai. Tarp nedaugelio matomų parodos eksponatų – pagalvės, ant kurių yra miegoję tik mokslininkai, kurių tyrimai susiję su įvairiomis laiko sampratomis, ir jautrios svarstyklės, nukreiptos į įsivaizduojamą „pasaulio viršų“ – Šiaurę. Parodos žemėlapį pasiėmę žiūrovai sužinos ir apie kitus, nematomus parodos kūrinius, kurie saugomi to paties pastato sienose ar banko saugykloje Kaune.
Visos trys parodos šią savaitę dar veiks kasdien nuo 12 iki 20 valandos. Bilieto kaina 8 litai, studentams ir moksleiviams – 4 litai, paskutinę parodos dieną – šį sekmadienį – lankymas nemokamas.
Plačiau apie šias parodas: http://www.cac.lt/lt/exhibitions
Iliustracija: Pierre Leguillon parodos “Diane Arbus: retrospektyva spaudoje, 1960-1971” ekspozicijos fragmentas. Fotografas: Kęstutis Stoškus
Diane’os Arbus retrospektyva organizuota bendradarbiaujant su Amerikos centru ir Prancūzų kultūros centru Vilniuje.
Makoto Aida‘os personalinėje parodoje „Diena ir naktis“ centrinę vietą užima milžiniškas tapybos darbas “Paminklas niekui III” (15 x 5,6 m), sukurtas japoniškų komiksų stiliumi (rodomas trumpiau, iki gegužės 12 d.). Šiai parodai sukurtas ir specialus projektas: tiksli menininkui priklausančio baro, įsikūrusio Tokijo Shinjuku rajone, rekonstrukcija ŠMC didžiojoje salėje. Tokijo barą ir jo avatarą Vilniuje jungia interneto kameros, leidžiančios Lietuvoje ir Japonijoje esantiems lankytojams bendrauti tarpusavyje. Parodoje pristatomas ir naujausias menininko videofilmas, sukurtas Vilniuje. Viena iš šio filmo veikėjų yra lėlė iš eksperimentinio lėlių teatro „Gekidan Shiki“ („Paskutinė valanda“), kurio veiklą menininkas plėtoja kartu su savo žmona Hiroko Okada bei kitais bendraminčiais.
Carsteno Nicolai paroda „Pionier“ pavadinta pagal vieną iš joje rodomų kūrinių – pirmą kartą žiūrovams pristatomą dinaminę instaliaciją su milžinišku parašiutu, pagamintu Rytų Vokietijoje. Iš vokiečių kalbos sąmoningai neišverstas pavadinimas nurodo į specifinį istorinį kontekstą, su kuriuo susijęs ir pats menininkas, gimęs Karl-Marx-Stadt mieste. Sąvoka „pionierius“ žymi ir eksperimentinį Nicolai darbų charakterį – jo parodos primena laboratorijas, kuriose atliekami įvairūs skaičiavimai, moksliniai tyrimai bei bandymai ir demonstruojami ne visada nuspėjami jų rezultatai.
Spalio 20 d. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje startuoja nauja iniciatyva „Architektūros aktualijų fondas.
Nuo šiol besidomintieji architektūra turės galimybę apie visas architektūros naujienas sužinoti ne vien iš spaudos, televizijos ar interneto, bet ir gyvai iš pačių autorių. ARCHITEKTŪROS [aktualijų] FONDAS kvies architektus pristatyti svarbius statybos procesus, apdovanojimus ar pergales konkursuose laimėjusius projektus bei kitus įdomius įvykius. Šių susitikimų dalyviai bus skatinami užduoti rūpimus klausimus apie svarbiausius projektus ir įvykius Lietuvoje bei užsienyje. Paskaitos bus filmuojamos ir fotografuojamos, o visą informaciją apie praėjusias ir ateinančias paskaitas bus galima rasti internete adresu www.archfondas.lt
Pirmajame ARCHITEKTŪROS [aktualijų] FONDO renginyje „Processoffice“ pristatys savo projektą, kuris Latvijos nacionalinio meno muziejaus konkurse pelnė pirmąją vietą.
Penktadienį Vilnius skendo žmonių masėje ne tik GREEN NIGHT renginių metu, bet ir per Šiuolaikiname meno centre (ŠMC) vykusį parodos „Lietuvos dailė 2000-2010: dešimt metų“ atidarymą.