Papasakok istoriją ir gauk dovanų šmaikščią Axel'o Hacke's knygą

Nuo 2011 05 10 iki 2011 05 24

Šmaikščiąsias Axel'o Hacke's knygeles „Mažasis patarėjas auklėjimo klausimais“ laimėjo Vaidos ir Deimantės istorijos.

Vaida

"Mūsų šeima nuo pat mūsų su brolio gimimo važiuodavo į fotostudiją pasidaryti šeimos nuotraukos. Kai man buvo penkeri, o broliui dveji, įvyko baisiausias mano košmaras. Mama, norėdama atrodyti graži ir pasikeitusi nuo pernai darytos foto, susidėjo cheminį ir ant jos galvos atsirado didelis plaukų balionas, toks labai pasipūtęs, aš susižavėjau jos šukuosena. Tad nusprendžiau, kad man bei broliui reikia pasikeisti. Įkalbėjau brolį nusikirpti savo kuokštą plaukų, kurie ir taip buvo retoki. Tad su žirklėmis išpešiau broliui priekyje gerą kuokštą plaukų. O sau norėjau tokios šukuosenos kaip mamos, tad nusikirpusi kirpčiukus (kurie gavosi gal keletos milimetrų) pasiėmiau lygintuvą (juk reikėjo karšto daikto!) ir suglamžiusi savo ilgus šviesius drėgnus plaukus juos brūžinau lygintuvu. Galit turbūt įsivaizduot kokia gavosi mūsų tų metų šeimos fotografija. Brolis su kyšančiais keliais stačiais plaukais priekyje, aš su kirpčiukais, tiksliau irgi keliais styrančiais, nudegintais plaukais, kuriuos mama paslėpė su dideliu kaspinu. Įdomu atsiminti šį nuotykį po šitiek metų, bet tada tikrai nebuvo labai juokinga."

Deimantė

"Beprotiškiausias vaikystėje mano iškrėstas pokštas buvo tai, kad išeidama pas draugę palikau ant buto durų raštelį: MAMA, RAKTAI PO KILIMĖLIU. Jie iš tiesų buvo ten palikti, su milžinišku pliušiniu raktų pakabuku, kuris iš tolo kyšojo iš po kilimėlio. Visa laimė, kad šio raštelio neužmatė koks ilgapirštis."

Konkurse dalyvavo:
Panele Edita net nepasivargino pakeisti teksto, kuri pasivoge is Delfio straipsnio: http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/sveikiname-didziausius-isdaigininkus.d?id=20108866
Ai nai nai... Daugiau teksto
Balsavo 0
Įsimintina istorija nutiko praėjusią savaitę,kai garsiai mąsčiau,kad ir vėl įkyriai lis visą naktį,tada mano penkiametė dukterėčia Saulutė paprieštaravo,kad aš nemoku klausyti... Daugiau teksto
Balsavo 0
Kada buvau maža, reikšdavau norą sėdėti priekinėje automobilio sėdynėje, o dar labiau prie vairo. Pamenu mama pasisodino mane ant kelių, o kol ateis tėtis sugalvojau pasukinėti... Daugiau teksto
Balsavo 0
Pamenu buvo balandzio 1. Auklėtojas padare kaip yprasta klases valandele ir apart visokios kitokios informacijos mums pasake dziugiausia naujiena, kad sekancia diena nebus pamoku, o bus... Daugiau teksto
Balsavo 0
Mūsų šeima nuo pat mūsų su broliu gimimo važiuodavom į fotostudiją pasidaryti šeimos nuotraukos. Kai man buvo penkeri, o broliui dveji, įvyko baisiausias mano košmaras. Mama, norėdama... Daugiau teksto
Balsavo 0
Geriausia akimirka iš vaikystės buvo tada,kai man buvo gal kokie 5metai,atsimenu,kaip ėjau i karuseles,tokias kur sukasi aukštai. Bet kadangi iki pradžios buvo like dar nemažai laiko tai... Daugiau teksto
Balsavo 0
Na į mokyklą dar nejau, reiškia buvau 4-5 metų panelytė, kuri vasarą leidau pas senelį kaime. Jauni senelio kaimynai turėjo mažiuką ir kažkodėl aš jiems atrodžiau labai jau nepatikima... Daugiau teksto
Balsavo 0
Tėvai nuolatos dirbdavo, tad aš laiką leisdavau pas senelius. Šalimais gyveno mergaitė, su kuria puikiai sutarėme, o netoliese tekėjo upeliūkštis, po kurį braidydavome.
Kartą... Daugiau teksto
Balsavo 0
Beprotiškiausias vaikystėje mano iškrėstas pokštas buvo tai, kad išeidama pas draugę palikau ant buto durų raštelį: MAMA, RAKTAI PO KILIMĖLIU. Jie iš tiesų buvo ten palikti, su... Daugiau teksto
Balsavo 0
Juokingiausiai man buvo kad valgeme ledus ir netycia man islydo is ranku ledas tiesiai i zmogu
Balsavo 0
1 / 2