Balsavo 0
|
Anksčiau, kai dar buvau 7-13 metų, kartu su bendraamžiais dažnai dūkdavom lauke iki vėlaus vakaro. Prisigalvodavom visokios veiklos, bėgdavom kaimynams į langus barbenti, ar į duris skambinti, žaisdavom su sviediniu įvairius žaodimus, o ramiai susėsdavom rateliu aptarti dienos įvykių tik temstant, kai mūsų energijos likučiai jau būdavo bebaigią išsekti. Ir dažniausiai prisiminę besibaigiančios dienos džiaugsmus ir vargus, mes dar turėdavome jėgų pasakoti siaubo istorijas. Įsivaizduokite, temsta, trys metrai virš galvų suka ratus šikšnosparniai, gretimai stūksančių namų languose pamažu gęsta šviesos, argi ne puiki atmosfera siaubo istorijoms?!
Ir aš gerai pamenu vieną iš tų vakarų, kuomet mes dalinomės tokiomis istorijomis (beje jos dažniausiai būdavo vaiduoklių ir dvasių tematikos, niekada nepasakodavom apie kokias nors ežerų pabaisas ,klounus ar dideles meškas.) Taigi, buvo toks vakaras, kuomet viena mergaitė, pasakojo kaip ji su drauge mokyklos tualete kvietėsi dvasias. Priemonės berods buvo paprastų 'popierinių' klijų tūtelė pastatyta statmenai ir pieštukas uždėtas ant jos taip ,kad nenukristų ir galėtų suktis. Jos pasiruošę visas priemones, pradėjo visaip raginti dvasias ateiti, sakė netgi kažkokius burtažodžius panaudojo. Ir ką jūs manote? Žinoma, pradėjo suktis tas pieštukas, mergaitės iš pradžių išsigando, jos buvo nustebę kad tai veikia, bet jos tęsė toliau. Vėliau atsidarė tualeto durys neveikiamos jokios žmogiškos jėgos. Tuomet jos tikrai išsigando ir greit spruko iš tos patalpos, palikę visus įrankius. Tai štai kokia buvo viena iš baugių istorijų, kurios dėka prisiekiau sau, kad niekuomet nebandysiu pakartoti kažko panašaus, ir jums nepatariu, nes... O kas ten žino, gal ir tiesą pasakojo mergaitė. Ir vėliau dar ta pati mergaitė papasakojo kitą būdą, kaip galima išsikviesti dvasią. Reikia žiūrėti per veidrodį tiesiai savo atvaizdui į akis ir vis kartoti ''pikų dama,pikų dama, pikų dama'', tuomet esą pamatysi sau už nugaros stovinčią pačią pikų damą. Pasiklausiusi šio patarimo dar ilgai bijojau apskritai į veidrodį žiūrėti. O sako, iš tikrųjų veodrodžių karalystėje slypi kažkas antgamtiško...
Štai tokio pobūdžio pasakojimai mane tuomet tikrai sukrėsdavo, ir dar ilgai aš juos prisimindavau kai jau susiruošdavau miegoti, tuomet pasidarydavo baugu ir susisukdavau visa po antklode į kamuoliuką bandydama nuvyti mintis šalin.
Balsavo 0
|
Balsavo 0
|
Balsavo 0
|
Balsavo 0
|
Balsavo 0
|
Balsavo 0
|
Balsavo 0
|
Balsavo 0
|
Balsavo 0
|