Labai mėgstu keliauti ir, nors pusės pasaulio apkeliaut neteko, džiaugiuosi kiekviena aplankyta vieta. Iš kiekvienos kelionės parsivežame galybe malonių įspūdžių ir krūvas nuotraukų,...
Daugiau teksto
Labai mėgstu keliauti ir, nors pusės pasaulio apkeliaut neteko, džiaugiuosi kiekviena aplankyta vieta. Iš kiekvienos kelionės parsivežame galybe malonių įspūdžių ir krūvas nuotraukų, kurias smagu žiūrinėti ir vis prisiminti kelionę su visais nuotykiais. Ir neturiu tokios vietos, į kurią traukčiau ir traukčiau vėl ir vėl - jei jau keliauti, tai ten, kur dar nesu buvusi, pamatyti tai, ko dar nesu mačiusi. :) Tad kol kas tarkime, kad man labiausiai įsiminusi vieta - tai Stambulas, kuriame lankėmės praėjusią vasarą (todėl ir kelionės įspūdžiai tebėra "šviežiausi"). Tas didžiulis miestas (pagal gyventojų skaičių jame telpa 3, jei ne 4 Lietuvos) mano atmintyje įstrigo miniomis žmonių; chaotišku eismu ir triukšmu gatvėse, kur važiuojama, regis, kaip papuola - kas pirmesnis, tas gudresnis; Bosforo sąsiauriu, per kurį kasdien keldavomės iš Azijos į Europą ir atgal; tirštai nustatytomis kalnuotomis pakrantėmis; kaitra, atsimušančia nuo siaurų akmenimis grįstų gatvelių po pietų išėjus iš pensiono; neįmanomai sotūs pietūs, kai užsisakę po kebabą (ne, ne tokį kaip pas mus ant kampo pardavinėja) priedo gauname dar krūvą purios ką tik keptos duonos; rūgštokas ayran (pieno gėrimo) skonis, beprotiškai saldūs turkiški saldumynai ir arbata mažose stiklinėlėse; tradicinis turkiškas mergvakaris su žvakėmis, dainomis ir rateliais (draugė ištekėjo Turkijoje); didelės storos ir linksmos turkiškos vestuvės; mūsų mažu blondinu sūnumi kaip aštuntuoju pasaulio stebuklu besižavintys vietiniai - jiems nieko keisto einant pro šalį sustoti, paglostyti vaikui galvą, paimti ant rankų, pabučiuoti; skarelėmis ryšinčios moterys ir merginos (na, ne visos jos ten tokios, daug kas rengiasi europietiškai, bet, kita vertus, matėme ir ne vieną, dėvinčią čadrą); nuostabi Osmanų imperijos laikų architektūra, muedzinų šauksmas vakaro maldai mečetėse (rytinio negirdėdavome, turbūt būdavome pernelyg nusivarę nuo kojų ir kietai įmigę)... Ech, sakau, kad į tą pačią vietą niekad negrįžtame, bet dabar mielai sugrįžčiau. :)
Mažiau teksto