Edvinas Pukšta apie filmą „Pjūklas VII: spąstai atgyja”.
„Šiurpią baimę sėjantis, nejaukiai rangytis kėdėje verčiantis, garsiai rėkti skatinantis, košmariškuose sapnuose sugrįžtantis ir kraują po lašelį siurbiantis siaubo filmas jau septynerius metus nepalieka ramybėje. Išradingu žiaurumu pasižymintys pjūkliniai trileriai tapo ryškiu popkultūros reiškiniu ir suformavo naują žanrą, kurį taikliausiai apibūdina kino sąvokų žodyno terminas „kankinimų porno”.
Nuo 1 iki 11 mln. JAV dolerių kainavęs „pjūklų” šešetukas atnešė 734 mln. JAV dolerių pajamų ir dar didesnį pelną iš DVD rinkinių pardavimų. Tai, kad žiūrovai nupirko net 30 mln. diskų, reiškia, kad jiems patinka žiaurių žudynių manija. Prieš kiekvieną Helouvyno naktį kritikai aršiai piktinasi, bet nieko negali padaryti, kad būtų sustabdyti kruvini ir sadistiniai Tobino Bello veikėjo žaidimėliai.
Pačiu žiauriausiu ir šiurpiausiu laikomas finalinis etapas turės 11 įmantriai pakrikštytų erdvinių kankinimo spąstų. Čia įvilioti nelaimėliai bus pasmerkti originaliai ir skausmingai mirčiai. Septintoji serija prodiuseriams kainavo brangiausiai (daugiau kaip 20 mln. JAV dolerių) ir buvo filmuojama ilgiausiai (net 9 savaites). Darbus sulėtino ypatingo smulkmeniškumo reikalaujančios kameros, nes režisierius Kevinas Greutertas metė ambicingą iššūkį ir privertė paskutinį „Pjūklą” suktis trimačiu režimu, nusprendęs atsakyti į visus iškilusius klausimus, išaiškinti tamsiausias teroro paslaptis ir nustebinti ištikimiausius žiūrovus.”
Originalo kalba: anglų
Titrų kalba: lietuvių