Kažkada archeologų Prancūzijoje rasti ant sienų išpiešti urvinių žmonių „meno kūriniai“, pasirodo, yra ne tik lakios vaizduotės vaisius. Archeologai rado DNR pavyzdžių, kurie „priklausė“ leopardiniam arkliui!
Ilgą laiką leopardinio arklio fenomenas buvo paliktas užmaršty, nes tokio gyvūno egzistavimas atrodė nerealus. Prieš daugiau nei 25 tūkst. metų nupiešti arkliai tikrai galėjo ganytis dabartinės Vakarų Europos teritorijose.
Į keistus piešinius, rastus Prancūzijoje, buvo atkreiptas dėmesys, nes įprastai randamuose piešiniuose arkliai piešiami juodi arba balti.
Tiriant rastų akmens amžiaus arklių dantų ir kaulų DNR, buvo atrasta genetinė mutacija, kuri galėjo būti balto kailio su juodomis dėmėmis priežastimi. Tyrėjai iš Yorko universiteto kartu su kolegomis iš kelių pasaulio šalių tyrė 31 DNR pavyzdį iš fosilijų, rastų 15 skirtingų vietų Europoje (nuo Prancūzijos iki Sibirio). 6 pavyzdžiai turėjo geno mutaciją, kuri iššaukia „leopardinį“ kailį.
25 tūkst. metų senumo piešinys urvuose Prancūzijoje, su pavaizduotu leopardiniu arkliu.
Kadangi didžioji dalis fosilijų buvo surinkta Vakarų Europos teritorijoje, manoma, kad kažkada tokie arkliai buvo gana plačiai paplitę. Net du atitikmenys buvo rasti ir Ukrainoje. Tačiau jie čia natūraliai nesiveisė, o buvo atgabenti pirklių.
Yorko universiteto profesorius Terry O’Connoras teigė: „Žmonės tada piešė tai, ką matė. Todėl jų piešiniai yra nuostabus šaltinis mums šiomis dienomis išsiaiškinti, kokioje aplinkoje jie gyveno“.
Piešiniai su leopardiniais arkliais buvo rasti 1920 m. Nuo tada buvo manoma, kad tai buvo tik tuometinio artisto kūryba, o ne realus gyvūnas.
Tiesa, neišsiaiškinta, kodėl arkliai buvo būtent leopardinio kailio. Mat Europos vietose, kur aptikta jų egzistavimo įrodymu, tuo metu plytėjo tundros, todėl baltai-juodas kailis būtų netikęs maskavimuisi: „Jie atsirado dėl gamtos sąlygų, tačiau vis dar negalime išsiaiškinti, kokių“, – teigė T. O’Connoras.
„Tradicinių” spalvų arklys urviniuose piešiniuose.
Leopardinis arklys, gyvenęs tada, kai žmogus dar nebuvo jo prisijaukinęs, mokslininkams suteiks dar daugiau duomenų apie žmogaus kultūros evoliuciją: „Įdomus atradimas parodė… Kad žmogus dar priešistoriniais laikais buvo talentingas dailininkas, sugebėjęs perteikti savo aplinką net su mažiausiomis detalėmis. Toks detalus piešinys galėjo labai pasitarnauti žmogui panašu tampant medžiotoju ir laukinio gyvūno prijaukintoju.“, – sakė Arne Ludwigas, vienas iš tyrimuose dalyvavusių profesorių. Taip pat, pasak jo, taip įrodyta, kad piešiniai urvuose yra ne tik abstraktūs simboliai, o konkretūs objektai.
25 tūkst. metų senumo menas
Žinoma, šiomis dienomis leopardinių arklių ir ponių gali nusipirkti visi turintys pinigų, tačiau tai yra dirbtiniu būdu išvesta veislė, o ne natūrali geno mutacija.