Debesų sklaidymas, prikėlimas iš mirusiųjų ir kitos jogų galios

Dovilė Raustytė

Ramus protas, sveikas organizmas, atletiškas ir lankstus kūnas – taip dažnai įsivaizduojame pažengusius jogus. O ar lengvai patikime, kad kai kurie iš jų turi antgamtiškų galių? Joms pavadinti vartojamas sanskrito kalbos žodis „Siddhi“ (liet. pasiekimas, tobulumas).

Gebėjimas savaitę išbūti be maisto ir vandens, nejusti šalčio ar karščio, numalšinti audrą ar sustabdyti lietų, netgi prikelti žmogų iš mirusiųjų kelia nepasitikėjimą ne tik tiems, kurie nė karto nepraktikavo jogos, bet ir ilgamečiams jos praktikams. Tai visai nenuostabu, nes neretai atsiranda herojų, demonstruojančių savo galias, kaip vėliau paaiškėja, pasitelkus magijos triukus. Tad šioje vietoje labai dažnai brėžiama griežta riba tarp normalaus ir nenormalaus, tarp sveiko proto ir beprotybės.

Pagrindinės Siddhi rūšys

1.Savo sielos perkėlimas į kito žmogaus kūną.
2.Gebėjimas išbūti be maisto ir vandens keletą mėnesių, net metų, visiškai nepakenkiant organizmui.
3.Šalčio ir karščio nugalėjimas, sugebėjimas pajusti šilumą sėdint nuogam ant sniego arba atvirkščiai – esant ant ugnies pajusti vėsą.
4.Gebėjimas laviruoti savo kūno dydžiu, pavyzdžiui, sumažinant jį iki mikroskopinės dalelės arba išplečiant iki visatos masto.
5.Persikėlimas iš vienos vietos (būsenos?) į kitą vos per kelias sekundes.
6.Neribotų turtų įsigijimas, pavyzdžiui, pasakojama, kad vienas jogas apipylė auksu neturtingos moters namus. Tai ypatingai reta galia.
7.Gebėjimas padėti nevaisingoms moterims susilaukti vaikų.
8.Vienos medžiagos transformavimas į kitą, pavyzdžiui, popieriaus į rožių vandenį ar siūlų kamuolio į auksą.
9.Gebėjimas mirusįjį sugrąžinti į gyvenimą. Mažiausiai tikėtina praktika, tačiau teigiama, kad ji turi įrodymų.
10.Erdvės apribojimų pašalinimas, pavyzdžiui, Mėnulis pasiekiamas pirštu.
11.Gebėjimas kontroliuoti gamtos dėsnius.

O štai kaip Siddhis aiškina jogos centro „Shanti“ vadovas ir meistras Aurelijus Šarka:

Ar galėtų būti didingesnis pasiekimas nei Savasties (Vienio, Absoliuto, Kūrėjo) realizavimas, kuris yra aukščiausias atpildas jogą praktikuojantiems mokiniams? Būtent toks jogų tikslas – pažinti savastį, kai objektas ir subjektas tampa viena. Tokia būsena vadinama samadhi.

Kai joga tampa gyvenimo keliu, ji palengva transformuoja kūną, pradeda veikti didesnė smegenų dalis nei įprasta. Tikslas siekiamas nuolatinėmis praktikomis: asanų, pranajamos, meditacijos, maitinimosi ir kitomis. Šios praktikos švarina žmogaus kūną, protą, atveria širdį, suteikia energijos. Praktiškai daugelis praktikuojančių jogą susiduria su tokiais reiškiniais, kaip jautresnė uoslė, geriau juntamas maistas, todėl nebeprireikia jo gardinti druska ar pipirais. Sapnai tampa ryškesni, lengviau įsimenami. Geriau juntama aplinka, žmonės, padidėja intuicija. Trumpai sakant, visi šeši pojūčiai pagerėja (paaštrėja). Tačiau tai tik pirmi pokyčiai kelyje į tikslą. Vėliau pradedami girdėti garsai, matyti tai, ko nemato kiti (tarkime, auras), justi karštį, sklindantį iš delnų, intuicija taip išlavėja, jog imama nuspėti ateities įvykius. Ir taip po truputį, laiptelis po laiptelio, išgyvenami šie potyriai, o viename ar kitame aukštesniame laiptelyje atsiveria dar gilesni klodai. Pradedama suvokti, suprasti ir palengva valdyti penkis elementus (žemę, vandenį, orą, ugnį, eterį).

Kadangi visa, kas yra materialu, susideda iš šių elementų ir skirtingų jų tarpusavio santykių, tai nieko nuostabaus, kad įmanoma valdyti viską, kas materialu. Bet tai tik nedidelė dalis to, kas slypi dar aukščiau. Todėl tie jogai, kurie pradeda viešinti savo galias, sustoja aukštų aukščiausiai pusiaukelėje į tikslą ir jų progresas nebevyksta, jie krinta žemyn. O juos ten tempia ne kas kita kaip jų ego. Todėl didieji mokytojai, jogai, įvaldę šias galias, niekada viešai jų nedemonstruoja, nes kitaip nutrūks jų kelias į tikslą. O vėl pakilti į tą patį lygį prireiks daug daugiau laiko nei prieš tai. Taigi Siddhis, antgamtinės galios, išties yra tikros gamtos galios, jos niekur nebuvo dingusios ir iš niekur neatsirado, jos yra, tik reikia mokėti jas pažinti.

Samadhi, galutinė būsena, nėra vaizduotės žaismas ar hipnozinio transo būsena – tai reali patirtis, kai sunaikinamas pavydas, egoizmas ir patiriama nenusakoma vidinė ramybė bei palaima. Pajuntama tikroji dvasinė laisvė, didžiulis energijos kiekis, įkvėpimas, suvokiama visų daiktų ir reiškinių prasmė, suprantamas gyvenimo tikslas. Ši sąmonės būsena – natūralus būvis. Pradedantiems eiti jogos keliu svarbu praplėsti sąmoningumo, suvokimo ribas – tas, kurias mums įkalė aplinka, tėvai, mokslas ar darbas.

Taigi, pradėkite šią kelionę jau dabar, pradėkite praktikuoti meditavimą jau šiandien. Niekas pasaulyje negali prilygti tam Žinojimui, Tiesai, Jėgai, kurią suteikia meditacija.

Taip pat skaitykite straipsnį Jogos asanos ir jų įtaka mums