Ką po drabužiais slepia „DEGAM“ aktoriai? (Interviu)

Jie vaidins tol, kol visiškai sudegs kūrybinė ugnis ir energija. Šmaikštų aktorių ansamblio pavadinimą „Degam“ kiekvienas gali interpretuoti kaip nori, bet bent sykį pamačius šiuos penkiolika charizmatiškų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų abejonių nelieka – ši vos prieš metus susikūrusi trupė jau pelnė tarptautinį pripažinimą ir yra malonus atradimas visiems, kuriems nusibodo įprastas Lietuvos teatrų repertuaras ir tie patys aktoriai visuose renginiuose.

Gegužės mėnesį „Degam“ Menų spaustuvėje pristato septynis savo spektaklius. Nuo žaislų, hipių, homoseksualumo iki studentavimo ar moteriškos logikos vingrybių – „Degam“ lengvai ironiškai žvelgia į juos supantį pasaulį ir visų pirma save pačius. Kalbamės su keliais jaunaisiais aktoriais: Virginija Kuklyte, Leonu Miliumi, Laurynu Onuškevičiumi, Artūru Žabu ir Roku Petrausku (kalba necenzūruota).

Kas ta pantomima?

Irma: Pirmiausiai pantomima asocijuojasi su baltu veidu, baltomis pirštinaitėmis ir menama siena. Šiuolaikinė pantomima išsiplėtė nuo klasikinio mimo vaizdo kelių meno sričių – šokio, muzikos, kino ir teatro sintezės. Pantomima – tai plastinė kūno kalba, kuomet mintys reiškiamos judesiu, kokias formas jai išsakyti pasirinksi – tai jau išprusimo klausimas.

Ką „Degam“ slepia po kaukėm?

Virginija: Aš tą atskleisiu tik Marijono Mikutavičiaus privačioje laidoje „Paslėpta po kauke“. Kaip aktoriai mes slepiame lytinius organus. Kol kas esame „durniukai“ ir nieko neslepiame, bet kai pradėsime uždirbinėti pinigus tai pradėsime ir slėpti kažką.

Leonas: Aktoriaus toks amatas, kad turi nieko neslėpti. Jei lipi į sceną susilaužęs koją, žiūrovas turi to nematyti, nors žinoma, būna visaip.

Kas traukia žiūrovus į „Degam“ spektaklius?

Virginija: Pavyzdžiui, kai rodėme spektaklį „PUPI PIPA PUPI“, nugirdau moterį, atsivedusią vaikų, sakant: „Būkit būkit, tuoj ateis čia OLIALIA pupyčiai vaidinti“… Žiūrovai ateina pamatyti naujų veidų, neprasigėrusių aktorių, kurie dar tiki teatru ir nori kažką pasakyti ir netgi tiki, kad gali pakeisti pasaulį savo kūryba.

Leonas: Į spektaklį „PUPI PIPA PUPI“, kuris yra dinamiškas ir visiems suprantamas, mano draugai atsivedė savo draugų, kurie po renginio kartojo „jėga, nuo dabar mes vaikščiosim į teatrą“.

Virginija: Kai mano sesė atėjo pasižiūrėti „DEGAM“, ji sakė, kad pas mus yra į ką pasižiūrėti, pavyzdžiui, į Lauryną, kitą kartą – į Leoną, trečią kartą sakė, kad Laurynas per daug sulyso, o Leonas sustorėjo, todėl išsirinko žiopsoti į Aliką. Juokais kalbant, pas mus visuomet yra iš ko rinktis į ką akis paganyti, juk aktorių kūnai yra išlavinti.

Praktiniai aktorinių gabumų pritaikymo būdai

Virginija: Man gėda apie tai kalbėti šiandien. Aktorinius gabumus buityje pritaikau asmeniniuose meilės santykiuose. Taip pat aktorius gali lengviau išsisukti nuo baudos, kuomet pričiumpa policininkai.

Leonas: Man atrodo, čia daugiau moteriškasis faktorius veikia, ne aktorinis. Šiaip, per visokius balius svečiai dažnai sako: „Nu, tu aktorius, pasakyk ką nors, taigi moki…“ ir rėži kalbą. Būdamas aktoriumi moki lengviau pameluoti, pastovus buvimas scenoje užgrūdina nuo jaudulio ir tai padeda per pokalbius dėl darbo. Nedrėksta rankos, nedreba balsas, todėl atrodai labiau pasitikintis savimi. Praeitą semestrą buvau išvykęs į projektą užsienyje, kuriame teko dirbti kūrybinėse darbo grupėse. Jose pajaučiau aktorinių paskaitų naudą, kadangi susilaukę kritikos žmonės pasimesdavo, verkdavo, kad buvo supeikti, o aš iš karto siūlydavau kažką keisti ir efektyviai imtis naujo darbo, vietoj to, kad verkšlenčiau kampe.

Jei ne vaidyba – tai „Eurovizija“

Artūras: Eičiau vaidinti trumpametražiuose filmuose, kadangi vaidyba man nėra kažkoks antraeilis dalykas, visiškai atsisakyti aktorystės negaliu. Dar eičiau dainuoti. Prieš kelerius metus praėjau atranką į vieną muzikinį realybės šou, tiesa, gerai viską apmąstęs dalyvauti jame atsisakiau. Ir tai buvo teisingas sprendimas. O kitais metais galbūt netgi pamėginsiu sudalyvauti „Eurovizijoje“, žinoma, eisiu tik žinodamas, kad galiu nugalėti.

Ką valgo „Degam“, kad išliktų atletiški energingi aktoriai?

Laurynas: Guminukus valgom…

Leonas: Taip jau išeina, kad visą dieną nevalgom, iki dešimtos vaidinam, o naktį grįžę į namus prisivalgom visokio šlamšto ir tada gaunuosi storas aš (juokiasi, aut.past.).

Virginija: Reikia valgyti daug daržovių, sriubyčių, bet taip neišeina. Kartais suvalgai kebabą ir paskui praguli kampe pusę repeticijos kaip zombis.

Laurynas: Darbas nuo ryto iki vakaro alina organizmą, todėl paskui nori nenori privalai prisižiūrėti ir šlamšto nevalgyti, nors būna visko.

Kai nėra įkvėpimo

Rokas: Darau viską, ko reikia. Pabėgu iš repeticijos, po to vėl grįžtu. Patūsinu. Paskaitau knygas. Stebiu žmones gatvėje ar turguje. Netiesa, kad geriausia mūza aktoriui yra degtinė. Tai stereotipas. Butelis degtinės aktoriui yra pražūtis, o ne išsigelbėjimas.

Apie aktoriaus krūvį

Leonas: Mūsų darbo grafikas kaip „fūristo“: visą dieną kažkur važiuoji…

Laurynas: … o paskui, ačiū dievui, užsidaro akademija ir po dešimtos mums pagaliau leidžiama išsimiegoti.

Leonas: Iš dalies jėga, kad mums nereikia jokių matematinių uždavinių spręsti, bet kai nuolatos užsiiminėji vien menu ir ypač kai nesigauna norimas rezultatas, tada susimąstai, gal tau reikėjo eiti mūrininku dirbti – bent namas stovėtų. O dabar – prabūni visą dieną teatre ir jokios reikšmės.

Virginija: Bet užtenka kartą išeiti į sceną, gauti gėlių, pagyrimų ir vėl atsigauni, judi į priekį. Teisybė, kad aktoriams atlyginimas mokamas plojimais.

Artimiausi „Degam“ pasirodymai Vilniuje:

Spektaklis „Po/lovoje po/krytyje“ (Gegužės 24d., antradienis, 19val., Menų spaustuvė)
Spektaklis „Tetos“ (Gegužės 25d., trečiadienis, 19val., Menų spaustuvė)
Muzikinis parodijų koncertas “DEGAM! Mimų maištas“ (Gegužės 26d. ketvirtadienis, 19val. Menų spaustuvė)
Spektaklis „Oskaro Milašiaus lietuviškos pasakos“ (Gegužės 29d., antradienis, 16val., Lietuvos nacionalinis dramos teatras)