Vis dažniau pasigirsta nerimą keliančių kalbų, kad šiuolaikinis žmogus nebežino tikro maisto skonio. Negana to, nė nesusimąsto, kad daugelis produktų, kuriuos perkame parduotuvėse, yra ne vitaminų ir naudingųjų medžiagų, o nuodų šaltinis.
Prieš metus įsikūrusi interneto svetainė „sveikasvaikas.lt“ įrodė, kad norint maitintis sveikai, visiškai nebūtina atsiriboti nuo miesto ir apsigyventi nuosavame ūkyje. Tereikia garsesnio visuomenės balso, o kad šis balsas svarbus ir reikalingas, paliudijo 2009 m. „Metų moters rinkimuose“ įteiktas „Metų iniciatyvos“ apdovanojimas, atitekęs vienai iš svetainės iniciatorių Agnei Zakarevičiūtei. Su ja ir kalbamės.
Visų pirma sveikiname gavus „Metų iniciatyvos“ apdovanojimą. Ar pajutote, kad šis laimėjimas būtų atkreipęs didesnį dėmesį į „Sveiko vaiko“ veiklą?
Dėkui. Taip, „Metų moters“ apdovanojimai labai padėjo mūsų veiklai. Pirmiausia sulaukėme naujų lankytojų, žiniakslaidos dėmesio. Atsirado daugiau žmonių, norinčių padėti ir prisidėti prie „sveikas vaikas“ veiklos. Laimėjimas mus paskatino toliau viską tęsti, nenuleisti rankų. Supratome, kad tai, ką darome yra svarbu. Žmonės mus palaiko. Esame labai dėkingi „Moters“ redakcija už tai, kad mus nominavo.
Gyvuojate jau vienerius metus. Ar įkūrus svetainę buvo lengva žengti pirmuosius žingsnius? Ar žmonės patikliai reagavo į šią iniciatyvą? Nepaslaptis, kad būta netgi grasinimų iš gamintojų pusės.
Svetainę kūrėme mamoms, auginančioms mažus vaikus. Išsiuntinėję nuorodas keliems draugams, sulaukėme lankytojų antplūdžio. Per dieną svetainėje apsilankydavo iki 30 tūkst. žmonių. Žmonės aktyviai palaikė mūsų veiklą, siuntė savo surinktą informaciją.
Gamintojai, žinoma, iš pradžių reagavo ne taip draugiškai, tačiau mes nenorim eskaluoti šios temos. Mūsų tikslas – kad Lietuvoje atsirastų vis daugiau natūralesnio maisto. Manau, efektyvių rezultatų galima pasiekti tik geranoriškos diskusijos metu.
Neseniai pranešėte pirmą džiugią žinią šiais metais – „Nematekas“ nusprendė pašalinti vieną kenkmingiausių maisto priedų E621 iš „Mažylių“ virtos dešros. Ar tai reiškia, kad gamintojai vis dėlto įsiklauso į visuomenės balsą?
Visiems gerai žinoma taisyklė – paklausa lemia pasiūlą. Daug galvojome, kaip paskatinti gamintojus prekiauti kuo natūralesniais produktais, o atsakymas pasirodė labai paprastas. Reikia suprasti, kad pirkdami produktus, kuriuose yra daug cheminių priedų, mes balsuojame už tai, kad rinka didėtų ir jų būtų gaminama dar daugiau. O rinkdamiesi natūralius produktus, skatiname gamintojus jų gaminti daugiau.
Ar sulaukiate daug žmonių iniciatyvos: atsiliepimų, pasiūlymų, noro prisidėti prie „Sveiko vaiko“ veiklos?
Taip. Kiekvienas norintis gali prisidėti prie „sveikas vaikas“ veiklos, papraščiausiai įkeldamas produktą į svetainę.
Nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d. inicijuojate naują socialinę akciją „Maistas be chemijos“. Gal galėtumėt trumpai pristatyti svarbiausius jos tikslus?
Žmonių nepasitenkinimas esama situacija maisto rinkoje didelis. Šia akcija norime įrodyti, kad visuomenė gali pakeisti situaciją, aiškiai išreikšdama savo nuomonę, kurią lydėtų konkretūs veiksmai.
Jei prekybos centre vietoj dažikliais nuspalvinto jogurto kiekvienas iš mūsų pasirinks natūralų, ilgainiui jų pasirinkimas tik didės, o kaina mažės. Todėl kiekvienam svarbu domėtis, skaityti sudėtį ir nesileisti būti apgaudinėjamam. Be to, reikia nepatingėti pasidalinti savo žiniomis su kitais. Maistas neturi „nekenkti“, jis turi papildyti organizmo atsargas. Natūralus maistas turi tapti norma, tačiau tai atsitiks tik tada, kai atsiras kritinė masė, kuri to pareikalaus. Aišku, visada reikia pradėti nuo mažų žingsnelių, todėl pradžiai siūlome tiesiog maisto produkto sudėties etiketėje suradus skonio ir kvapo stipriklį mononatrio glutamatą (E621) – jį palikti lentynoje.
Kaip manote, ar tai, kad žmonės vartoja daug kenksmingų maisto produktų, lemia nežinojimas ar veikiau nesąmoningumas ir nenoras galvoti apie šią problemą?
Manau, nežinojimas. Nedaug žmonių turi laiko skaityti produkto sudėties etiketes, šriftas yra per mažas, be to neaišku, kas ten parašyta. Dažnas produktą renkasi pagal etiketę, o ne pagal jo sudėtį.
Lietuvoje vis sparčiau populiarėja ekologiniai turgeliai bei parduotuvės. Vis dėlto pasigirsta nuomonių, kad kai kurie gamintojai ir prekybininkai ekologija prisidengia reklamos sumetimais, o iš tiesų siūlo abejotinos kilmės, kai kada netgi vengtinus maisto gaminius. Juk paprastam pirkėjui kartais labai nesunku apsigauti.
Todėl visada svarbu skaityti sudėties etiketes, atkreipti dėmesį į kilmės šalį.
Ar domėjimasis sveika mityba Jums yra įskiepytas nuo mažų dienų, ar atsirado gerokai vėliau, stebint neigiamus pokyčius maisto pramonės rinkoje?
Būdama maža, aš nekvestionuodama valgydavau tai, ką man pagamindavo mama. Be to, ir maisto kokybė buvo visai kita, ant pakuočių rašydavo datą, kada produktas pagamintas, o ne kada nustos galioti. Pastaraisiais metais Lietuvoje maisto kokybė itin suprastėjo, pasidarė nebeįmanoma nusipirkti jogurto be želatinos arba mėsos be E621.
Kur pati paprastai perkate maistą? Dažniau renkatės ekologines prekyvietes ar neaplenkiat ir didžiųjų prekybos centrų?
Jei tik yra galimybė stengiuosi apsipirkti ūkininkų turgeliuose, man patinka pati idėja palaikyti smulkiuosius ūkininkus. Tačiau tikrai neaplenkiu prekybos centrų. Iš tiesų pasirinkimas yra, kiekvienoj produktų kategorijoj galima rasti produktų, kuriuose nėra naudojami kenksmingi maisto priedai. Be to, ne visi maisto priedai yra pavojingi. Nereikia vengti produkto tik todėl, kad jo sudėty yra E, nes E gali būti pieno rūgštis, vyno actas ar vitaminas EJ. Reikia skaityti sudėtis ir išmokti atsirinkti. Žinoma, iš pradžių reikia sužinoti visas E reikšmes, bet tam mes savo svetainę ir įkūrėm.
Siekdamos greito pelno, kavinės, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos taip pat ne visada domisi savo lankytojų sveikata. Kyla klausimas, ar geriausia išeitis – gamintis maistą namuose?
Aš visada stengiuosi valgyti namuose. O kai nėra galimybės, renkuosi kavines, kurioms rūpi lankytojų sveikata.
Tiek vartotojas, tiek gamintojas turi būti sąmoningi. Gamintojas turi jausti atsakomybę prieš visuomenę ir stengtis jai pateikti geriausią produktą. O visuomenė turi mokėti išsireikalauti tai, ko jai reikia.
Ar pati dažnai sukiojatės virtuvėje? Jei taip, ką paprastai ruošiate sau, šeimos nariams, svečiams? Gal turit savo firminį receptą?
Kiekvieną dieną. Mano firminis receptas – desertas „Tiramisu“. Man jis labai skanus, galėčiau tik jį ir valgyt.
Receptas:
Maskarponės sūris, 5 kiaušiniai, 100gr. Cukraus, sausainiai“Ladyfingers”, espreso kava ir kakava.
Kiaušinius atskirti. Išplakti baltymus. Trynius sumaišyti su cukrum. Tada sumaišyti su maskarpone. O tada – su išplaktais baltymais.
Sausainius reikia šiek tiek pamirkyti kavoje(jie neturi peršlapti!), ir dėti sluoksniais: sausainiai, kremas, sausainiai… Ant višaus turi būti kremas. Desertą padėti į šaldytuvą ir palaikyti bent 4 valandas, kad sustingtų. Išėmus apibarstyti kakava.
Labai skanu. Skanaus.
Dėkoju už atsakymus.
Kalbino ir parengė Lina Žukauskaitė
Nuotrauka – iš asmeninio archyvo
Tags