Gedimino Bartuškos nuotr.
Grupės nariai Giedrius Širka ir Aurimas Vilkišius įsikuria senajame Vilniaus taksi parke, į pagalbą pasikviečia jau pažįstamą dobermanų veislės šunį Volį (Wally) ir aštuntajame pastato aukšte, įspūdingo ovalo formos serpantino pabaigoje, gyvai atlieka baladę, kurioje gyvena prisiminimų koridoriuose klajojanti dvasia – tokie vaizdai lydi naujausią grupės „Golden Parazyth“ vaizdo klipą „Memory Garden“.
„Kartais ne viskas pavyksta taip, kaip norime, svajojame ar planuojame. Tokios dramatiškos lokacijos paieškos per visą „Golden Parazyth“ aktyvios veiklos laikotarpį dar neturėjome. Teko aplankyti net kalėjimo teritoriją. Senojo taksi parko sienos knibždėte knibžda istorijų. Labai norėjome būtent taip įamžinti šią „Memory Garden“ versiją. Visi nusprendėme, kad „Golden Parazyth“ čia turi palikti savo pėdsakus. Noriu padėkoti visai filmavimo komandai ir dar kartą visus paraginti įtraukti gyvą „Memory Garden“ versiją į savo grojaraščius. Šis kūrinys atskleidžia kitą mūsų pusę. Akivaizdu, kad judame kažkur kitur, kur dar greičiausiai nesame buvę. Studijoje nuolat gimsta lyriškų kūrinių ir muzikos, kurią norime ištransliuoti koncertuose. Jau kuris laikas svarstome apie kitokio koncerto idėją, dar nepažįstamas koncertų erdves ir naujus būdus pateikti savo kūrybą. Laukia įdomus kūrybinis procesas“, – sakė „Golden Parazyth“ vokalistas Giedrius Širka.
Dainos vaizdo klipo idėja užsimezgė dar pavasarį, tačiau filmavimo darbai buvo atidėti, nesuradus tinkamos lokacijos. Jos paieškos truko keletą mėnesių. Vilniaus koncertų ir sporto rūmus valdanti organizacija nesileido į kalbas ir grupės nariams nesuteikė leidimo filmuoti. „Golden Parazyth“ nariams teko ieškoti kitos lokacijos.
Filmavimo komandos planuose buvo ir dar viena įspūdinga vieta – apleista ir šalta bažnyčia, stūksanti Vilniaus senamiestyje. Gaila, bet Vilniaus arkivyskupijos kurija buvo nesukalbama ir taip pat duetui neleido įžengti į jų valdomą sakralinę erdvę.
Senasis Vilniaus taksi parkas, esantis Pelėsos gatvėje ir prie pat geležinkelio bėgių pasirinktas neatsitiktinai. Šis didžiulis kompleksas, matomas praktiškai iš bet kurio taško Naujininkuose ir laikomas šio rajono simboliu. Tai dar vienas miesto pastatas – vaiduoklis, kurio likimas iki šiol nėra aiškus. Tamsa, šaltis, purvas, išdaužyti langai, nudėvėtos padangos, istorijas pasakojančios sienos, ant grindinio telkšantis vanduo ir prietemoje boluojantis serpantinas, kuriuo prieš daugelį metų taksi automobiliai važinėjo į daugiaaukščius garažus. Taip dabar atrodo senasis taksi parkas.
Šiandien čia dalį patalpų sėkmingai užėmė autoservisai ir dirbtuvės, dalyje šeimininkauja dažasvydis ir laisvai samdomi menininkai. Pats serpantinas – pati įdomiausia pastato vieta, nuolat traukianti miesto tyrinėtojus, fotografus ir įvairias ekskursijas. Nieko nuostabaus, kad jis paliko įspūdį ir „Golden Parazyth“ komandai.