Aleksandras Rimdžius
Nuotraukos – fotopo
Pirma mintis, šovusi į galvą išgirdus Aleknos pseudonimą, – freestyle’as. Tai kažkas, užgimęs devintojo dešimtmečio pradžios JAV juodaodžių getų vaikų kultūroje, ir tą kažką į dienos šviesą, arba mainstream‘ą, ištempė baltasis repo karalaitis Eminem. Savo kelią į pripažinimą jis pradėjo kaip freestyle’o repavimo kovų dalyvis.
2002 m. pasirodė autobiografiniais motyvais paremtas filmas „8 mylia“ su šiuo reperiu priešakyje. Atrodo, kad filmo įkvėpti mūsų vaikinai užaugo ir rimtai nusiteikę griebė mikrofonus, tik, deja, kaip rodo realybė, užuot praktikavę freestyle‘o pagrindu Vakaruose tapusias kovas, mieliau renkasi apsižodžiavimus virtualiojoje erdvėje. Gaila, nes, tarkim, metų pradžioje interneto sensacija tapęs mūšis tarp anglų kalbos mokytojo Mark Grist ir jo mokinio Blizzard’o buvo tai, kas suteikė žiūrovams daugybę teigiamų emocijų. Mūsiškis freestyle’as, kaip kažkas taikliai pastebėjo, greičiau virtuvinis, gimstantis buityje, sėdint, diskutuojant, galbūt gurkšnojant alų. Visa tai labai tinka apibūdinti ir Alekną išgarsinusiam vaizdo klipui „Balkone“.
Alekna tarsi kometa jau visą pusmetį skrieja aplink lietuviškąją pramogų pasaulio saulę. Šitiek laiko vaikinui pakako, kad vos du jo vaizdo klipai „YouTube“ kanale grėsmingai priartėtų prie 3 milijonų peržiūrų skaičiaus. Vieni, apimti ekstazės, šokinėja aplink kiekvieną atlikėjui skirtą komentarų skiltį, aiškindami, kokia tai dovana šiai šaliai, kiti laiko jį repo muzikos degradacijos pranašu. Be jokios abejonės, jauno reperio, kurio tikrasis vardas – Andrius Aleknavičius, fenomenas negali nestebinti. Kokios gali būti šio populiarumo priežastys? Amžina Kauno ir Vilniaus kolizija. Pasidairius po krūvą Aleknai skirtų tikru jaunimo išminties ir mentaliteto veidrodžiu tapusios demotyvacijos puslapių, iškart į akis krinta piktdžiugos kupinas „Vilnius neturi Aleknos“ darbelis, toliau – motinos ir vaikelio idilė. Akivaizdu, kad lengvų populiarumo dividendų rankiojimąsi primenanti ir tuo pat metu kaip ir garsusis opusas balkone „YouTube“ atsidūrusi dainelė apie pedofilus („Istorijos“) užgavo jautriausias tam tikros visuomenės dalies jausmų stygas, o pats atlikėjas tapo savotišku tikrosioms vertybėms atstovaujančiu kumyru..
Toliau – tarsi šešėliu paskui vaikiną besivelkantis lyginimas su kitais ir ne tik frystailinančiais mūsų reperiais. Vienoje pozityvieji „Jama&W“ neva pripažįsta, kad Alekna už juos geresnis, kitoje Pushas atseit ragina baigti kvailioti ir apleisti sceną.
Turbūt nėra prasmės kalbėti apie visomis prasmėmis jau nuzulintą „balkoną“ – liepos pradžioje dienos šviesą išvydo ir jau savo pirmtaką peržiūrų skaičiumi spėjo aplenkti pirmasis atlikėjo muzikinis vaizdo klipas „Man patinka“, kuriame toliau plėtojama meilės gimtajam miestui tema. Atrodo, viskas gražu, viskas tviska – imk ir siųsk kaip reprezentacinę medžiagą Turizmo departamentui. Tačiau kiek nemaloniai nuteikia tai, kad garso takelis labai jau primena pernai pasirodžiusią „Game“ dainą „Red Nation“, kuriai semplą reperis, savo ruožtu, pasiskolino iš elektroninės muzikos projekto „Zombie Nation“ 1999 m. perliuko „Kernkraft 400“. Norisi tikėti, kad šis nesusipratimas netaps tendencija.
Anaiptol nesu nusiteikęs prieš šį atlikėją, tuo labiau, kad jis pats blaiviai vertina savo jėgas ir neslepia nuostabos dėl užklupusio dėmesio. Laikas parodys, ar šis muzikantas pajėgus išlaikyti visuomenės dėmesį. O gal toji kometa pradings iš jos regos lauko. Pabaigoje norėtųsi pateikti vieno kolektyvo, atsisakiusio išreikšti savo nuomonę apie Aleknos fenomeną, žodžius: „Repas – ne sportas.“ Tesprendžia kiekvienas mūsų, ką jie tuo norėjo pasakyti.
Kokia buvo toji aplinka, kurioje augai ir brendai? Kas tave atviliojo (žmonės, įvykis, išgirsta daina ir t. t.) į hiphopo pasaulį?
Nedidelis Kauno rajonas – VI Fortas, 1 kambario butas, kuriame gyvenau ir augau kartu su tėvu, mama ir sese. Užaugau neišlepintas ir vertinantis paprastumą. Mokyklos metais buvo visko, tačiau bėgant laikui atsirinkau žmones, kuriuos iki šiol vadinu draugais. Būdamas 10–11 metų nusipirkau albumą, kurio ilgą laiką klausiausi kiekvieną dieną. O mano draugai klausė lietuvių reperių kūrybą ir jų dėka išgirdau pirmus lietuviškus repo kūrinius… Iš esmės nuo mažens tai mano mėgstamiausia muzika.
Kokie muzikos atlikėjai tave įkvėpė ir įkvepia?
Negaliu išskirti nė vieno atlikėjo. Dažniausiai mane įkvepia tam tikri įvykiai mano aplinkoje.
Kaip apibūdintum savo tipinį klausytoją?
Paprastas, humoro jausmą turintis, neapsikrovęs žmogus.
Savo kūryba nevengi pasisakyti ir įvairiais aktualiais klausimais. Gal galėtum apibūdinti savo tikslą – tai, kas tave labiausiai jaudina?
Noriu įkvėpti žmones ir motyvuoti juos siekti savo tikslų.
>
Susidariau nuomonę, kad pats savo kūrybą stengiesi vertinti blaiviai – kokie tavo, kaip kūrėjo, pliusai ir minusai?
Pliusai, kad man dar tik pati pradžia ir dar turiu daug kur tobulėti, kad į viską bandau žiūrėti paprastai, kad viską darau nuoširdžiai, nesiveldamas į kokius nors kvailus skandalus.
Minusas – mažai patirties šiame žaidime, bet viskas ateis bėgant laikui.
Kaip jautiesi sulaukęs tokio dėmesio? Kaip į sėkmę reagavo draugai ir artimieji?
Viskas atėjo labai greitai ir tiek dėmesio tikrai nesitikėjau. Jaučiuosi keistai, nes niekad negalvojau, kad kam nors kada nors duosiu interviu. Draugai ir artimieji visada man sakė, kad savo aktyviu gyvenimo būdu ir charizma ką nors pasieksiu. Geriausias jausmas, kai koncerte matai minią žmonių, kuri iškėlusi rankas tave palaiko. Tada atiduodi visą save.
Nemanai, kad dabar freestyle’o repavimas yra ant populiarumo bangos?
Turbūt tai populiariau nei bet kada anksčiau. Žodžius rimuoja aplinkiniai ir tie žmonės, kurie anksčiau net neklausė tokios muzikos. Apskritai čia kažkas įvyko. Repo atlikėjai pradėjo sukti kaip niekad daug vaizdo klipų, o esamų klipų peržiūros išaugo. Lietuviai mėgsta visada lygint kažką su kažkuo. Galų gale kai kam tai garsai fone, kai kam tai žaidimas, kitiems tai verslas ir šou. Man tai gyvenimas ir mano muzika, kuria man džiaugtis šiuo metu bando sutrukdyti daug žmonių, bet nemanau, kad jiems pavyks.
Ką tau reiškia freestylinimas ir dainų kūrimas, kuo tai skiriasi ir kuo panašu?
Freestyle’as man – tai būdas išlieti susikaupusias mintis galvoje, tai savotiška saviraiškos forma. Kurdamas dainą tu apgalvoji žodžius, apgalvoji, kokią žinutę nori nusiųsti klausytojui. O pasirinkus laisvąjį stilių atsiskleidžia tavo talentas improvizuoti ir nustebinti žmones tą pačią sekundę savo sugebėjimais.
Kurią pusę – freestyle’o ar studijinę kūrybą – norėtum akcentuoti ateityje?
Ateityje norėčiau akcentuoti studijinę kūrybą. Pasirodymuose visada stengiuosi įterpti freestyle‘o, bet iš esmės man tai daugiau pramoga, būdas išsilieti ir tiesiog hobis, kuris visada smagus draugų būryje.
Kaip vertini kitus lietuvių freestyle’o atlikėjus, tokius kaip „Jama&W“ ar „Tie geresni“?
„Jama&W“ turi labai didelį talentą ir scenoje išdarinėja neįtikėtinus dalykus, Rokas turi Dievo dovaną, o didžiausias pliusas ir pagarba šios grupės vyrukams už tai, kad jų pasirodymai skleidžia teigiamas emocijas.
„Tie geresni“ – taip pat labai talentingi vyrukai. Jų grupė ir kūryba tikrai labai stipri. Per pasirodymus jie kaip ir nefreestailina, bet tai daryti moka geriau nei gerai, o vienas iš grupės narių yra tapęs Lietuvos freestyle’o čempionu. Kalbant apie repą, tai, mano nuomone, šie vyrukai Lietuvoje turėtų sulaukti daugiau dėmesio.
Galbūt jau mąstai apie muzikos albumą? Koks ir apie ką, tavo nuomone, jis turėtų būti, kad tave tenkintų?
Kartais pasvajoju apie tai, bet tam reikia daug darbo ir dar daug sąsiuvinių pribraukyti. Norėčiau, kad albumas būtų pozityvus, skleistų gerą nuotaiką ir kiekvienas klausytojas atrastų dalį savęs.
Šis straipsnis publikuotas lapkričio mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema MAINSTREAM’AS, kurį galite rasti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešose vietose arba internete. Kiti numerio straipsniai:
Pagrindinė srovė – patogi ir jokia
Pasimatymas su Baru po jo mirties
Nieko naujo
Naujųjų čigonų namai – vagonėlis ir visas pasaulis
Kaip Fancy Shit gurmanai šventė dieną „Būk hipsteriu, nevalgyk kebabo”
„Atviras ratas” uždaras masėms?
Gal ir buvo čia „Hajendas“, kol tu jo neišhu^@#… – tokia ta Lietuva!