Pirmadienį, liepos 19-ąją, literatūros ir muzikos „Naktigonių 2010“ scenoje „Švyturio menų doke“, pirmą kartą Klaipėdoje rengiamas autorinis Domanto Razausko eilių ir dainų vakaras „Vėjas prie lūpų“.
Domantas Razauskas – dainų autorius ir atlikėjas, poetas, gitaristas, kompozitorius. Neužilgo bus dešimt metų, kai Domantas vienas ir su įvairiais muzikantais aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir svetur. Nuo 2002 metų rūpinasi asmenine interneto svetaine www.radom.lt, kurioje viešina savo kūrybą. Yra parašęs apie 150 dainų ir visoms joms tekstus sukūrė pats. 2008-aisiais Domantas Razauskas tapo pirmuoju tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – Aš“ pagrindinio prizo – AGATA Vytauto Kernagio vardo gitaros – laureatu.
Pradedant 2006-uosius Gediminas Kajėnas kalbino Domantą Razauską ir interviu pristatė taip:
„Domanto Razausko dainų neišgirsi skambant radijo bangomis, nekovoja jis nei geriausios dainos konkursuose, nei „Eurovizijos“ atrankoje. Kita vertus – ar tai yra kriterijus? Vargu bau… Tačiau jau ne vienus metus jo dainos skamba „Baltuose drambliuose“, įvairiuose dainuojamosios poezijos festivaliuose bei bičiulių virtuvėse, iš kur artimiausius žmones, o paskui iš rankų į rankas ir visai nepažįstamus pasiekia namudiniai tokių „festivalių“ įrašai. Tačiau įrašai įrašais. Pats Domantas su bičiuliais tiesiog kuria dainas ir niekada atėjęs į jų koncertą nežinosi, kokią naują ar naujai seną programą jie parodys šiandien…“
Pats Domantas Razauskas tąsyk kalbėjo:
„Niekada nebūna taip, kad atsisėdi ir galvoji – dabar štai parašysiu eilėraštį. Viskas tiesiog auga. Dažnai nutinka taip, jog parašai tekstą ir jauti, kad jam kai ko trūksta. Jis gali gulėti stalčiuje metus arba būti išspausdintas kaip eilėraštis, bet vieną dieną nejučia prisėdi prie jo ir imi dainuoti, tada supranti, jog jam tiesiog trūko muzikos, jis laukė savo laiko, kada galės suskambėti kaip daina.
Man sunkiai suvokiamas dainuojamosios poezijos žanras, nes aš negaliu perskelti teksto ir muzikos dainoje. Mano supratimu, daina turi būti vientisa, kur žodžiai ir muzika vienas kitą papildo, praplečia ir vienas kitam suteikia galimybę gyventi. Kiekvienas akcentuotas žodis, skiemuo, net jei tai yra visiškai beprasmiai garsai, dainoje turi turėti savo vietą ir gali ne tik nustebinti, priblokšti, bet ir įgalinti klausytojo pasąmonę kurti jam vienam suvokiamas prasmes. Man rodos, daina yra vienintelis žanras, kuris akustikos, melodijos, garso ir žodžio poveikį gali išplėsti ligi begalybės.
Mano nuomone, bet kurioje kūryboje turi sutapti žmogaus patirtis, intertekstai, tam tikri archetipai, kad jaustųsi, jog žmogus eina į priekį, kad jis yra kelyje. Kai tu iš kūrinio atpažįsti žmogų, supranti jo kultūrinį kontekstą, tau nereikia klausinėti, ką jis galvoja apie vieną ar kitą dalyką. Daina galima pasakyti labai daug ką, ir to gali visiškai užtekti puikiam ir prasmingam dialogui.“
Dar anksčiau, 2003-aisiais, savaitraštyje „Literatūra ir menas“ poetas užkalbėtojas Rimvydas Stankevičius, pristatydamas kolegą Domantą Razauską, rašė: „Jo tyliai (tačiau ne dėl baikštumo) ringuojančioje poezijoje juntami Algimanto Mackaus poezijos, Boriso Grebenščikovo dainuojamosios lyrikos, lietuvių tautosakos, mitologijos semantikos bei melodikos atgarsiai. Tačiau nedvejojant einama savo poetinio balso link. Drįstu pranašauti, kad Domanto Razausko pavardę, kalbėdami apie lietuvių literatūrą, dar ne kartą tarsime.“
Visi pageidaujantys patys galės įsitikinti, ar prasmingos poetinės pranašystės pildosi – jiems tereikėtų apsilankyti pirmą kartą Klaipėdoje rengiamame Domanto Razausko autoriniame vakare „Vėjas prie lūpų“ – viduvasarį, liepos 19-ąją.
Na, o paskutinįjį V-ųjų literatūros ir muzikos „Naktigonių 2010” pirmadienį „Švyturio menų doke“, liepos 26-ąją, visų dėmesiui pristatoma poezijos ir muzikos programa „Nusileisk, dangau, ant žemės…“ Poeto Vlado Šimkaus (1936–2004) eiles skaitys pats Rolandas Kazlas, o muzikuos Saulius Auglys (vibrofonas) ir Genadijus Savkovas (akordeonas).