Kaip odą apsaugoti nuo piktybinių navikų? (Interviu)

Diena.lt

Karščio rekordus Europoje mušusios kelios paskutiniosios vasaros, vėl vis labiau šylantys šiųmetės vasaros orai, taip pat gydytojų dermatovenerologų įspėjimai apie pastaruoju metu itin sparčiai augantį sergančiųjų melanoma bei kitomis odos vėžio formomis skaičių, lietuvius skatina galvoti apie savo odos apsaugą būnant saulėje.

Kodėl padaugėjo odos vėžio atvejų? Ar verta ir kada verta nerimauti dėl odoje esančių apgamų, pigmentinių dėmių? Kaip teisingai pasirinkti ir naudoti apsauginę kosmetiką nuo saulės, kad ji iš tiesų sumažintų grėsmę susirgti onkologinėmis ligomis – į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytojas dermatologas Pragiedrulis Velička.

Medikų indormacija gąsdinanti: pastaruoju metu melanomos bei kitų odos vėžio formų skaičius padvigubėjo. Palaipsniui sergančiųjų skaičius vis auga. Kodėl?

Tai, kad piktybinės odos ligos dažnėja ir jomis serga vis jaunesni žmonės, daugiausia lemia pasikeitę gyvenimo įpročiai bei sąlygos. Žmonės gauna per didelį ultravioletinių spindulių kiekį, nes lankosi soliariumuose, daugiau keliauja po pasaulį, egzotiškas šalis, kuriose mėgaujasi kaitresne saule. Tačiau juk šiaurės ir pietų pusrutuliuose gyvenančių žmonių oda skiriasi, ji skirtingai reaguoja ir į saulės spindulius.

Tai, kad odos vėžio atvejų užfiksuojama vis daugiau, lemia ir pagerėjusi diagnostika. O ir patys žmonės turi daugiau informacijos apie piktybinius odos navikus. Prieš 50 ar 100 metų žmonės taip pat sirgdavo melanoma, kitomis odos vėžio formomis, bet ne visi tai žinodavo.

Ar visi, būdami saulėkaitoje, degindamiesi, vienodai rizikuojame sirgti odos vėžiu? Kas sumažina susirgimo riziką?

Daugiau melanomos ir kitų odos vėžio formų yra nustatoma I ir II odos tipo (mėlynakiams, šviesiaplaukiams, raudonplaukiams, strazdanotiems) žmonėms. Kitaip tariant, tiems, kurių oda saulėje raudonuoja ir retai arba iš viso neįdega. Atidžiau saulėkaitoje rekomenduočiau būti ir tiems asmenims, kurių giminaičiams yra nustatyta piktybinių odos navikų. Riziką susirgti melanoma bei kitomis odos vėžio formomis sumažina apsauginė kosmetika nuo saulės.

Ar verta nerimauti dėl odoje esančių pigmentiniai darinių, apgamų? Ar jie gali suvėžėti?

Kiekvieno iš mūsų odoje galima aptikti bent po kelis įvairaus dydžio bei atspalvio apgamus, pigmentines dėmes. Dauguma jų – visiškai nepavojingi, tačiau kai kurie apgamai ar dėmės būna atipiniai (pakitę) ir iš jų gali išsivystyti agresyviausia odos vėžio forma – melanoma. Odoje esančius pigmentinius darinius reikėtų vertinti pagal šiuos kelis parametrus: asimetriją, kraštų nelygumą, spalvos pokyčius, dydį. Jei pigmentiniai odos dariniai kinta pagal šiuos parametrus, jei jie pradeda niežėti, šlapiuoti ar kraujuoti, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą. Trumpiau tariant, apsilankyti pas gydytoją patartina visais atvejais, kai tik kyla kokių nors abejonių.

Saulės vengti rekomenduojama žmonėms, sergantiems odos liga baltme, kadangi jų odoje nėra melanino – pigmento, saugančio nuo saulės. Atsargiai saulės voniomis derėtų lepintis ir sergantiems žvyneline. Nors kai kurie pacientai pastebi, kad saulės spinduliai sumažina ligos pakenktų odos darinių kosmetinį defektą, kitaip tariant, oda dėl įdegio tampa rusvesnė, tolygesnės spalvos. Apdairiai degintis patarčiau ir tiems žmonėms, kuriuos vargina jaunatviniai spuogai. Dauguma jų su nekantrumu laukia saulės, nes po deginimosi spuogų pūlingos viršūnės subliūkšta, bendrame įdegusios odos fone pastarieji ne taip krenta į akis. Visiems savo pacientams sakau: kad saulės procedūros atneštų laukiamų rezultatų, būtinas saikas.


apsauga nuo saulės, įdegis, įdegusi oda, navikai, oda, odos problemos, odos vėžys, piktybiniai navikai, saulė

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai