Laikas.lt
Reda Krušinskaitė
Lietuva užtikrintai tampa muzikos festivalių po atviru dangumi šalimi – nuo laisvo ir studentiško, skirtų elektroninės muzikos mylėtojams, švenčiančių vasarą ir miestiečius tempiančių prie jūros iki sunkesnę muziką siūlančių. Šiandien kalbamės su Vaidu Voronavičiumi, muzikos festivalio po atviru dangumi „Velnio Akmuo“, organizatoriumi.
„Velnio Akmens“ pradžia 2009-aisiais. Kaip kilo idėja rengti sunkiosios muzikos festivalį Lietuvoje? Ar negąsdino mintis, kad nesusirinks pakankamai šio nepopuliaraus žanro klausytojų?
Taip, reali pradžia 2009 metais, po nesėkmingo pirmojo bandymo 2008. Taigi mintis kilo dar 2007, jei ne anksčiau, ir kaip paaiškėjo – ne mano vieno galvoje. Pažįstami organizatoriai Vilniuje taip pat jau keletą metų brandino open air festivalio idėją. Atsitiktinai sužinoję vieni apie kitų planus ėmėm ir suvienijom savo idėjas, norus ir pajėgas. Taip gimė bendras projektas „Velnio akmuo“. Organizuodami festivalį savo jėgomis pasitikėjome, nors ir gąsdino mintis, kad galime nesurinkti žmonių, o ir ekonominė situacija grimzdo į dugną. Kaip bebūtų, viskas klostėsi gerai. Visgi sunkioji muzika Lietuvoje yra pakankamai populiari.
Ar festivalis per palyginus neilgą savo istoriją keitėsi? Ar spėjo subręsti ir nusistovėti? Jei taip, kas šiandien festivalyje yra kitaip lyginant su pirmuoju?
Žinoma, festivalis kasmet kažkuo keičiasi. Šalia visko, ką pateikėme pirmais metais, vis pasiūlome naujovių. Taip, pagrindiniai VA akcentai jau suformuoti, be jų neiįsivaizduojamas pats festivalis. Tačiau jis dar labai jaunas, tad kalbėti apie itin tvirtas tradicijas nėra adekvatu. Taigi kiekvienais metais festivalis progresuoja; nuolat yra tobulinamos jo atskiros dalys, pramogos ar akcentai. Labai džiugu, kad lankytojai tai pastebi. Jei lygintume pirmą ir trečią festivalius, matytume, kaip smarkiai išsiplėtė pramogų pasiūla, taip pat atsirado antra scena, keitėsi festivalio išplanavimas, padaugėjo nemuzikinio veiksmo. O lyginant trečiąjį ir artėjantį festivalį, neabejotinai svarbiausias pokytis yra jau trečiosios – Roko scenos atsiradimas.
Festivalyje pasirodys daug grupių – tavo nuomone, ką pamatyti būtina? Dėl kurios mažiau žinomos grupės verta palikt alugėrį prie palapinės ir išlįsti prie scenos?
Be jokios abejonės, verta pamatyti pagrindinę festivalio grupę, legendinius „Anathema“. Grupė į festivalį atvyksta su rock/ metal programa ir žada pristatyti esminę savo kūrybą. Prancūzai „Alcest“ taip pat velniškai įdomūs. Roko scenos pagrindinė grupė, švedai „Truckfighters“, turėtų atkreipti daugelio roko mėgėjų dėmesį, nes tokio kokybiško rokenrolo mūsų šalyje yra mažai. Amerikiečiai „Warbringer“ turėtų taip pat vilioti, nes ne kiekvieną dieną į Lietuvą atvyksta amerikietiško thrash metalo atstovai. Norvegai „Aura Noir“ neabejotinai sulauks kraštutinio, ekstremalaus metalo gerbėjų palaikymo. Man asmeniškai taip pat be galo imponuoja „Lake of Tears“. Kažkada buvau didžiulis jų fanas… Iš esmės, šių metų programa labai įvairi, ir mėgstamos muzikos turėtų atrasti tiek roko, tiek metalo mėgėjai. Kaip ir kasmet, siekiame pristatyti kuo kokybiškesnę programą.
Jeigu aš neklausau metalo, ar man verta ten važiuoti?
Net neabejok! Yra bent keletas priežasčių… Visų pirma dėl to, kad šių metų „Velnio akmuo“ pristato roko sceną ir atveža velnioniškai geros roko muzikos. Tikro, gero, nesumeluoto rokenrolo. Tokio lygio roko muzikos šią vasarą Lietuvoje, gal net artimajame užsienyje, pateiks tik „Velnio akmuo“, galiu tai drąsiai užtikrinti. Tuo šis festivalis yra išskirtinis. O ir metalas gali sudominti, nes jis irgi ne bet koks. Pavyzdžiui, didžiosios scenos headliner‘iai „Anathema“ – yra viena žinomiausių grupių, šią vasarą atvyksiančių į Lietuvą. Ir jos fanai – ne tik metalistai. „Anathema“ muziką labai lengva pamilti. Ir apskritai, festivalyje bus į ką pažiūrėti – ir į ekstremaliausius metalo šou (negi nesmalsu?), ir į tuos meniškai keistus atlikėjus, kurie balansuoja tarp roko, metalo, lyrikos ar folk‘o. Verta išskirti prancūzus „Alcest“ ir suomius „Hexvessel“. Manau, kad kažką artimo, gražaus ir įdomaus atras kiekvienas besidomintis gera ir kokybiška alternatyvia muzika.
Ar bus dar kokių pramogų be muzikos?
O, taip! Festivalyje veiksmas vyks keturias dienas ir tris naktis. Be koncertų, kurių iš viso bus net penki, vyks tinklinio bei futbolo turnyrai, susilaukiantys gausaus dalyvių dėmesio. Festivalio naktinės Rokotekos, kuriose skamba išskirtinai tik 1960–1989 metų rokas, jau užsitarnavo kultinės programos statusą. Naktinis kinas festivalininkus vilios absurdo/juoko/siaubo „miksais“, na o trečioji scena – „Metaloklinika“ – šiais metais pristatys „MC Growl“ kovas, edukacinę programą muzikantams bei pirmą kartą Lietuvoje rengiamą „Orinių gitarų“ (Air Guitar Challenge Lithuania) konkursą. Festivalyje taip pat bus įkurta pramogų zona, pavadinimu „4-oji scena“, kurioje veiks kompiuterinių žaidimų salonas (!!!), stalo futbolas bei kitos „nesąmoningos“ veiklos. Veiksmo netrūks. Užtikrinu.
Ar bus panašaus pobūdžio renginių iki festivalio, kad mažai apie jį žinantys galėtų susipažinti ir apsispręsti dėl dalyvavimo pačiame festivalyje?
Ne. Mes paprasčiausiai neturime tam laiko, ir visos komandos dėmesys sutelktas į liepos 12–15 d. įvyksiantį „Velnio akmenį“. Norintys išsamiai susipažinti su festu, gali tai padaryti apsilankę čia: www.velnioakmuo.lt.
Kas yra metalistas? Koks tai žmogus (be to, kad klausosi metalo)? Ar tenka susidurti su visuomenės nuomone, kad metalas yra pernelyg agresyvus, o metalistai nedraugiški žmonės? Kiek tame tiesos?
Tiesos nulis. Agresyvumas jokiu būdu nėra sunkiosios muzikos mėgėjų požymis. Tai pakankamai pozityvi subkultūra, kuri dievina sunkiąją muziką. Kas tai yra metalistas? Vienos tiesos nėra, bet galima išskirti tam tikrų bendrų taškų, kurie tinka daugeliui jų: tai žmogus, klausantis sunkios muzikos, dažnai besilankantis koncertuose, iš dalies konservatyvus (kitos muzikos atžvilgiu), besidomintis alternatyviu menu (nors ne visi), daugiau mažiau išsilavinęs, kategoriškas, mėgstantis alų 🙂 Verta paminėti, kad metalistas turi aiškiai suformuotą muzikinį skonį. Jei vieną dieną tave įtraukia sunki muzika, ji taip lengvai nepaleidžia. Kai ją supranti ir suvoki, tada ir atsiskleidžia visas jos grožis.
Seniau (pusiau juokais, žinoma) tarp metalistų galiojo ryškus skirstymas pagal stilius. Ko dabar Lietuvoje daugiausiai – blackerių, deatherių, thrashistų? Koks metalo stilius populiariausias?
Sunku pasakyti. Yra daug tų, ir tų, ir tų. Ir kitokių. Tačiau tokia diferenciacija nėra labai tiksli, nes tiek deferiai, tiek trašystai, tiek blekeriai neapsiriboja tuo vieninteliu žanru ir klauso įvairios sunkiosios muzikos. Galiu užtikrinti, kad pas užkietėjusį blekerį rasime ir defo, o trašystai nespjaus į bleką ir atvirkščiai. Jei metalo muzika, kad ir koks jos stilius bebūtų, yra tikrai gera, ji patiks daugumai metalo muzikos klausytojų. Ją vertins ir ekstremalaus metalo gerbėjas, ir tradicinio metalo fanas. Iš kitos pusės, sunkioji muzika turi tikrai daug stilių, kurie išskiria iš bendro metalistų tarpo tiek atlikėjus, tiek fanus. Toks jau tas metalas, įdomybių netrūksta.
Ką veiki, kai neorganizuoji festivalio? Kiek laiko trunka organizavimas? Ką asmeniškai tau tai duoda? Ar organizavimas vargina, ir koks jausmas, kai supranti, kad viskas jau baigėsi?
Kai neorganizuoju festivalio, organizuoju kažkokį kitą koncertą indoor. Rudens ir žiemos sezonais per metus mes surengiame 2-3 koncertus. Tad organizavimas mano gyvenime yra nuolatinis užsiėmimas. Festivalį surengti trunka 7-8 mėnesius. Kaip pradedame rudens pabaigoje, taip ir baigiame vasaros gale. Šioje veikloje man labai patinka tai, kad rezultatą galima pamatyti iš karto po renginio, pajusti ir vertinti – pavyko, nepavyko, kažkas galėjo būti kitaip, kažkas gavosi tobulai, o kažką verta pakartoti. Renginys ateina lėtai, bet praeina greitai, ir jau kitą dieną, kai viskas baigiasi, gali daryti išvadas. Super. Po „Velnio akmens“ aš noriu tik atostogų. Didelių atostogų likusią vasarą ir nieko daugiau…
Ačiū už atsakymus ir linkiu velniško festivalio.
Stengiamės ir tikime, kad taip ir bus – velniškai gerai. Dėkui tau už domėjimąsi.
Festivalio informacija: www.devilstone.net
Video 2012: