Laikas.lt
Šeštadienį nelabai dailioje Trakų gatvėje įsikūręs „Marsas“ (pastarasis gan dailus ir dar fish & chips siūlo) vėl pakvies atkustinės koncertų serijos „Mars Unplugged“ koncertui, kuriame pasirodys Repo Seniai. Šį duetą sudaro muzikos mylėtojams tikrai matyti Vytas ( MC Velniai Žino) bei Jonas (MC Klesnas).
Šiandien kalbamės su Jonu, kuris labai taikliai kalba, jog Repo Seniai tampa miestietiško folkloro dalimi, kuomet jų repo eilutės peduodamos iš lūpų į lūpas tiek privačiuose vakarėliuose, tiek kilnojant bokalą už baro, tiek ir brazdinant gitarą gatvėje.
Tai kodėl Repo Seniai? Rimti reperiai sako, kad pas jus tiek repo, kiek pas Stakėną glam rock`o.
Pavadinimas išplaukė būtent iš tuometinės mados vieniems kitus seniais vadinti ir čia lyg ir aiškus pasišaipymas iš madingų dalykų ir atseit labai gangsta skamba, kaip daugelis reperių ir mėgsta vadintis. Repo pas mus tikrai yra, bet tai daugiau stand up pasirodymas. Siekiam, kad ir muzika būtų gera ir įdomi, kadangi abu esam muzikantai.
O visų jūsų siekiamybių pradžia buvo prieš porą metų, ar ne? Ar be Repo Senių yra kitų projektų?
Kaip bebūtų keista gan seniai. Atrodo, kad prieš trejetą metų tikrai. Tiksliai pats nepamenu. Taip, yra kitų projektų. Daug.
Koks skirtumas tarp Repo Senių ir kitų projektų?
Kai esam Repo Seniai, tai mums patinka apsimesti nežinomais personažais iš nežinia kur. Kurį laiką išėjo taip daryt. Todėl turim savo MC kličkas – aš esu MC Klesnas, o Vytas yra MC Velniai Žino.
Vadinasi, tai ne tik muzikinių ieškojimų projektas, bet ir asmeninio alter ego paieškos? (klausimas su šypsena)
Patikėk, labai smagu nulipt nuo būgnų, pasiimti mikrofoną ir tarti žodį. Neslėpsiu mes tikrai smaginamės ant scenos. Toks mūsų tikslas su Repo Seniais. Jei mums nelinksma, tai ir negrojam. Su Vytu esam seni bičiuliai, tai mums puikiai sekasi ant scenos.
Ar visada būna linskma? Repo Seniai dar netapo darbu?
Tikrai ne. Buvo etapas, kai darėsi rimčiau, tada pristabdėm. Mes tiesiog atsiduodam malonumui. Dabar jau yra visa grupė muzikantų ir mums visiems rūpi, kur mes grojam.
Tai nori pasakyt, kad jūs nenorit ir neplanuojat susirasti vadybininko ir iš šito projekto pradėt daryt pinigus? Būtų labai reperiška fotografuotis reklamoms, važinėt gerais automobiliais, ne?
Manau, kad gal būtent dėl to, kad niekad nesistengėm per daug įtikti žmonėms, tai jiems ir patinkam. Paradoksas. Mums repas yra pabėgimas nuo kasdienės veiklos, apsimetimas kažkuo kitu, išsidūkimas.
Žmonėms jūs ir nesistengdami įtinkat, o politikams įtinkat? Po žadėjimo išvežti į Minską niekas nežadėjo išvežt į teismą? Kalbu apie dainą Į Kur Sugrįšim, kurioje yra tokie žodžai: „…Parsivilko iš Maskvos Uspackichas, prie viso šito cirko paskutinis štrichas. Ne ne ne ne, juk pamiršome Valinską – aną gal į Maskvą, o šitą į Minską.“
Gaila, kad tik viena tokia yra, nes pradžioje mano idėja buvo, kad darom tik apie politiką – pamaniau, kad muzika ir repas yra geriausias būdas pasisakyti. Nesu politiškai apatiškas, todėl daug ką knieti pasakyti. Melo toj dainoj nėra, politikai tą žino, bet vargu ar girdėjo.
Kaip manai, ar klausytojai tame irgi mato kažkokią didesnę prasmę, ar jiems tiesiog juokinga, kai kažkas neigiamai atsiliepia apie žmones garsiomis pavardėmis?
Manau antras variantas, deja. Nors negaliu sakyt – niekad nesupratau, kaip vienas ar kitas kūrinys palieka kažkam įspūdį apie kurį kaip autorius net nepagalvojai.
Kalbant apie paliekamą įspūdį, ar dabar jau paliekat didesnį? Tapot žinomesniais? Aš prisimenu, kaip prieš porą metų stebėjaus, kad tik keletas žmonių koncerte mokėjo jūsų dainų žodžius, o kiti nelabai suprato, kas čia vyksta.
Tikiuosi ir dabar yra taip. Mes kaip folkloras, kai iš lūpų į lūpas eina o kantri tėvas.
Girdėjau, kad šita daina gimė spontaniškai, vakarojant vienoje vyninėje. Visos taip gimsta, tarp draugų, spontaniškai? Ar jas lydi kūrybinės kančios ir ilgesni svarstymai?
Taip, mes gerus metus su viršum sedėdavom vienam mažam kabakėly, ten pradėjom dainuot ir grot už gėrimus. Ten ir buvo šio kūrinio premjera. Nuolatiniai baro lankytojau sekantį vakarą jau mokėjo žodžius. Paskui labai smagu, kai eini pro kokį barbakaną ir nepažįstamos paauglės su gitara Stakėną tarukia. Tą ir turiu omeny sakydamas folkloras.
Mačiau, kad turi nuotrauką su Virgiu Stakėnu, vadinasi, buvot susitikę. Kaip pasikeitė tavo gyvenimas po to? Kaip Stakėnas reagavo į šitą dainą?
Stakėnas jos negirdėjęs, manau. Susitikimas buvo netikėtas. Jaučiausi, kaip mažas berniukas sutikęs kažką toookiooo.
Gal kiek liūdna, kad tokios (sutik, nerimtos ir juoko formos) dainos yra žinomos, o didesnės prasmės jūsų dainose žmonės neranda arba neieško, nors ji yra.
Repo Seniai yra bajeris, bet visi žino, kad geras bajeris yra daug geriau už daugelį rimtų dalykų. Dėl to ir mums smagu, ir žmonėms. O kai jiems pabos, tai mes neliūdėsim!